Versliausi Lietuvoje – palangiškiai

 (10)
Daugiausiai mažų ir vidutinių įmonių tūkstančiui gyventojų tarp mažesnių (iki 50 000 gyventojų turinčių) Lietuvos savivaldybių pernai buvo užregistruota Palangoje, Druskininkuose ir Molėtų rajone, rodo „Verslios Lietuvos“ analitikų komandos išleista Savivaldybių verslumo rodiklių duomenų bazė.
© A.Stackevič nuotr.

Tradiciškai, daugiausia mažų ir vidutinių įmonių registruojama didmiesčiuose ir didžiosiose savivaldybėse, tad bendrame verslumo reitinge pernai pirmavo Vilniaus miestas (6,9 naujų MVĮ 1000-iui gyventojų) ir Kauno miestas (4,33 MVĮ tūkstančiui gyv.).

Tačiau trečią vietą tarp visų savivaldybių ir pirmą tarp mažesniųjų užėmė Palangos miesto savivaldybė (3,2 naujų MVĮ tūkstančiui gyventojų). Tarp mažesnių savivaldybių verslumu pernai pasižymėjo ir Druskininkai (1,9), Molėtų rajonas (1,9), Alytaus rajonas (1,7), Neringa (1,7), Zarasų rajonas (1,6), Birštonas (1,6) ir Širvintų rajonas (1,6).

Mažiausiai mažų ir vidutinių įmonių tūkstančiui gyventojų pernai įregistruota Pagėgių (0,1), Skuodo (0,6) ir Joniškio (0,7) savivaldybėse.

Versliausi Lietuvoje – palangiškiai
© DELFI (A. Pivoriūno nuotr.)

„Verslios Lietuvos“ savivaldybių verslumo rodiklių duomenų bazėje galite peržiūrėti kiekvienoje savivaldybėje per paskutinius 5 metus įregistruotų, išregistruotų ir neišregistruotų juridinių asmenų skaičių, įregistruotų, išregistruotų ir veikiančių MVĮ skaičių, darbuotojų skaičių, bedarbių skaičių, investicijas ir kitus pjūvius.

Be to, mūsų analitikų komanda išleido ir 2015-2016 verslumo tendencijų apžvalgą.

Joje komentuojama, kad auganti vidaus paklausa, gerėjantis įmonių kreditavimas ir didėjantys pelnai skatina naujų įmonių kūrimą, savarankiškai dirbančiųjų skaičiaus didėjimą ir esamo verslo plėtrą. Tokios verslumo tendencijos buvo ypač stebimos 2016 m. pradžioje.

Kita vertus, 2015 m. naujo verslo steigimas buvo sulėtėjęs – dėl abipusių ES ir Rusijos sankcijų įvedimo lėtėjo tarptautinės prekybos apimtys, o tai stabdė naujo verslo kūrimąsi ypač prekybos ir transporto sektoriuose. Įmonės, veikiančios statybų sektoriuje, taip pat nuo 2015 m. antrosios pusės susidūrė su sunkumais, tačiau šias tendencijas labiau lėmė nepakankama statybos darbų paklausa vidaus rinkoje.

Daugelyje sektorių gerėjo prieinamumas prie išorinių finansavimo šaltinių – žemų palūkanų aplinkoje didėjo paskolų, išduotų ne finansinėms įmonėms, portfelis. 2015 m. ir 2016 m. pradžioje daugumoje ūkio sektorių augo įmonių pelnai – tai gerino galimybes plėsti verslą iš nuosavų lėšų ir didino tam tikrų ūkio sektorių patrauklumą naujų įmonių steigimui. ES paramos lėšų įsisavinimas, prasidėjus 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiui, yra sulėtėjęs, tačiau ateityje, tikėtina, spartės.

Tačiau yra ir faktorių, ribojančių tiek naujo verslo kūrimą, tiek ir esamo verslo plėtrą. Įmonės nurodo, kad labiausiai jų plėtrą stabdo gaminamų produktų ir teikiamų paslaugų paklausos trūkumas bei reikiamos kvalifikacijos darbuotojų stoka.

Nors nedarbo lygis šalyje yra aukštas, spartus darbo užmokesčio augimas pastaraisiais metais rodo, kad nuo 2013 m. darbo rinkoje išryškėjo neatitikimo tarp esamos kvalifikacijos darbo pasiūlos ir reikiamos kvalifikacijos darbo paklausos problema, o tokia situacija nėra palanki verslui. Prasta ekonominė situacija rytinėse rinkose neskatina verslo plėtros šia kryptimi, o „Brexit“ kontekste vyrauja netikrumas dėl Jungtinės Karalystės poveikio ES šalių ekonominės veiklos aktyvumui.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kiekvienas gali būti didelis

Prasta vasara smogė ne tik Palangos verslininkams (25)

Lietinga vasara problemų pridarė ne tik nuomojantiems kambarius pajūryje. Paslaugas kaimo turizmo ir kempingų sektoriuose taip pat skundžiasi, kad blogi orai kirto per apyvartas, o ne kurie tikina, jog sodybos vasaros pradžioje išvis stovėjo tuščios.

Atkirto besistebintiems vestuvių fotografų kainomis: už kokybę teks sumokėti ir 2 tūkst. eurų (408)

Artėjančios vestuvės daugumai tampa galvos skausmu: reikia galvoti ne tik apie tai, kokioje bažnyčioje sumainyti aukso žiedus, bet ir kaip tilpti į suplanuotą biudžetą.

Moterį sėkmė aplankė atsisakius uždarbio: daug kas gąsdino, kad šis sprendimas neprotingas (29)

Stebuklų nereikia toli ieškoti. Garliavoje, greta Kauno, veikiančiame „Fėjų slėnyje“, įkurtame lėlininkės, rašytojos Editos Lei, juos atranda ir maži, ir dideli. Iš noro pakeisti gyvenimą gimęs projektas kūrėjai atnešė ne vieną džiaugsmo akimirką, jomis kaunietė dalijasi ir su kitais.

Susižavėję Estija daro klaidą: Lietuvoje galimybės net geresnės (81)

Konkurencija turizmo versle itin didelė, tačiau vietą čia atranda ir nedidelės kompanijos. Vis dėlto 15-a metų veikiančios kelionių agentūros vadovas sako, kad vis dažniau pagalvoja veiklą perkelti į Estiją, kur sąlygos smulkiam verslui, anot jo, kur kas palankesnės. Vis dėlto mokesčių ekspertas šį mitą išsklaido.

Rėžė tiesą į akis: neleidžiate atsiskaityti kortele? Gali būti, kad slepiate mokesčius (406)

Nieko jau nebestebina galimybė banko kortelėmis atsiskaityti maitinimo įstaigose, viešbučiuose ar prekybos centruose. Tačiau DELFI skaitytoja Audra pastebi, kad šalyje esančiuose grožio salonuose ir kirpyklose vis dar nėra tokios galimybės. Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad tai gali būti susiję su šešėline ekonomika.