Tyrė Baltijos šalių jaunimą: kuo išsiskyrė lietuviai

Lietuvoje jauni žmonės dukart rečiau negu Estijoje jau žengė pirmus žingsnius steigdami savo įmones. Nors visose šalyse daugelis jaunų žmonių norėtų steigti savo įmones, realius veiksmus dėl to padariusių dalis yra mažiausia Lietuvoje – vos 6 procentai.
Orai
© DELFI / Orestas Gurevičius

Nors lietuviai, palyginti su latviais ir estais, panašiai linkę vengti rizikos, tačiau savo galimybes sukurti verslą vertina kukliausiai, parodė SEB banko atlikto tyrimo duomenys.

Steigti įmones nori, bet realių veiksmų imasi rečiau

Maždaug kas antras 18-25 m. žmogus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra palankiai nusiteikęs steigti nuosavą verslą: jaunuoliai norėtų kurti savo įmones ir šiuo metu arba ieško idėjos, arba kapitalo, arba jau žengė pirmuosius įmonės kūrimo žingsnius.

Kad ieško verslo idėjos, nurodė 26 proc. Lietuvos respondentų ir po 28 proc. Latvijos bei Estijos apklaustųjų. Kapitalo ieškantys nurodė 16 proc. lietuvių, 5 proc. latvių ir 12 proc. estų. Kad jau žengė pirmuosius įmonės steigimo žingsnius, pasakė 11 proc. estų, 8 proc. latvių ir – mažiausiai – 6 proc. lietuvių.

„Remiantis ekonomine logika žmogus turėtų apsispręsti pradėti savo verslą tuo atveju, jei tikėtina nauda iš verslo yra didesnė negu dirbant samdomą darbą. Apskaičiuojant tikėtiną naudą, reikia įvertinti savo gebėjimus bei galimybes iš verslo uždirbti. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kiek žmogui priimtina rizikuoti, nes daugeliu atvejų būnant verslininku tenka prisiimti kur kas didesnę riziką, negu dirbant samdomą darbą“, – sako šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Aplinkos sąlygos ir panašios, ir skirtingos

Pasak jos, gilinantis, kodėl jauni lietuviai rečiau negu kitų Baltijos šalių gyventojai imasi savo verslo, galima lyginti įvairius verslui įtakos turinčius aplinkos veiksnius: ekonominę aplinką, urbanizacijos lygį, nedarbą, smulkaus, specializuoto verslo užimamą dalį, valstybės politiką ir panašiai.

„Skirtumai tarp verslo aplinkos Lietuvoje ir Estijoje yra nevienareikšmiai: Estijoje gyventojų gerokai mažiau negu Lietuvoje, bet jų pajamos, pavyzdžiui, vidutinis darbo užmokestis, ir santaupos, tenkančios vienam gyventojui, yra didesnės. O didesnės pajamos ir turtas – tai ir didesnė vartotojų perkamoji galia, ir didesnė tikimybė, kad potencialūs verslininkai turės pradinį kapitalą“, - svarsto ji.

Urbanizacijos lygis abiejose šalyse yra panašus. Labiau urbanizuotose vietovėse lengviau pasiekti klientus ir rasti kvalifikuotų darbuotojų.

Nedarbo lygis Lietuvoje šiek tiek didesnis negu Estijoje, bet abiejose šalyse mažėja. „Nerasdami darbo, žmonės dažniau susimąsto apie savo verslą, ypač tie, kurie nėra linkę greitai palikti savo šalies. Kita vertus, aukštas nedarbo lygis reiškia ir mažą gyventojų perkamąją galią, dėl ko sunkiau rasti savo produkcijos ar paslaugų vartotojų“, – dėsto J. Varanauskienė.

Lietuvių jaunimas mažiau vertina samdomą darbą

Lietuvos jaunuolių nenoras rizikuoti, kaip kliūtis imtis savo verslo, yra panašus kaip Latvijoje ir vos didesnis negu Estijoje. Baimę rizikuoti, kaip priežastį, dėl kurios nenori steigti savo įmonės, paminėjo vienas iš dešimties lietuvių, tokia pat dalis latvių ir vienas iš dvylikos estų.
Tačiau jauni lietuviai kur kas rečiau priežastimi ar pretekstu nesiimti savo verslo mini tai, kad jiems patinka dirbti samdomą darbą: tokį atsakymą pasirinko 13 proc. Lietuvos ir kone dvigubai daugiau – po 22 proc. Latvijos ir Estijos respondentų.

Viena vertus, tokias jaunų žmonių nuotaikas iš dalies galėjo nulemti netenkinantis darbo užmokesčio dydis. Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra mažesnis negu Latvijoje ar Estijoje. Kita vertus, remiantis tyrimo duomenimis, lietuviai anksčiau negu jų bendraamžiai Estijoje ar Latvijoje pradeda dirbti, todėl galbūt mažiau idealizuoja samdomą darbą ir galbūt turi mažiau iliuzijų dėl samdomo darbo pajamų užtikrintumo ar stabilumo“, – sako finansų ekspertė.

Trūksta tikėjimo savo jėgomis

Remiantis jaunimo tyrimo duomenimis, nurodžiusių, kad imtis verslo kliudo žinių trūkumas, dalis yra didžiausia Lietuvoje – 25 proc.; Latvijoje tokių yra 21 proc., Estijoje – 16 procentų.

Pasak J. Varanauskienės, šis rodiklis gali rodyti nebūtinai objektyviai menkesnes tyrimo dalyvių žinias, bet ir subjektyvų vertinimą, kad turimų žinių nepakanka. Jos teigimu, negalima pasakyti, ar mūsų šalies jaunuoliai turi mažiau žinių apie tai, kaip pradėti ir daryti verslą, ar tiesiog skeptiškiau, prasčiau turimas žinias vertina.

Pasitikėjimas savimi, savo jėgomis, turimomis žiniomis, net jei ir nepagrįstas, yra svarbi sąlyga norint pradėti verslą. Naujų įmonių gyvavimo trukmės statistika negailestinga – ja remiantis, rizika, kuriant verslą, dažnai nepasiteisina, tačiau naujų verslininkų vis atsiranda. Galimas daiktas, dėl to, kad versliems žmonėms dažnai būdinga pernelyg subjektyviai vertinti savo gebėjimus, žinias, pervertinti verslo galimybes, sėkmės tikimybę, nepagrįstai ignoruoti riziką“, – svarsto ekspertė.

Anot jos, kita vertus, toks pernelyg didelis atskirų žmonių pasitikėjimas savo jėgomis, visuomenei gali būti naudingas: būtent šie žmonės pamato galimybes, jas išbando. Neretai tai vienintelis būdas visuomenei sužinoti – pasiteisina tam tikro verslo galimybės ar ne.

„Nauda visuomenei, tegul ir kylanti iš atskirų nesėkmių, gali būti didesnė negu tų nesėkmių daroma žala, todėl verslumą dera skatinti ir remti. Svarbu pasirūpinti, kad žmonės įgytų žinių, kurios leistų atpažinti ir neeikvoti resursų akivaizdžiai bergždžioms idėjoms“, - pažymi J. Varanauskienė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kiekvienas gali būti didelis

Pajūryje siūlo užsienio turistus sutraukiantį poilsį: lietuviai nebevertina to, ką turime (2)

Didžiausio šalies kurorto pašonėje esantis Palangos kempingas baigia savo antrąjį sezoną.

Prasta vasara smogė ne tik Palangos verslininkams (59)

Lietinga vasara problemų pridarė ne tik nuomojantiems kambarius pajūryje. Paslaugas kaimo turizmo ir kempingų sektoriuose taip pat skundžiasi, kad blogi orai kirto per apyvartas, o ne kurie tikina, jog sodybos vasaros pradžioje išvis stovėjo tuščios.

Atkirto besistebintiems vestuvių fotografų kainomis: už kokybę teks sumokėti ir 2 tūkst. eurų (449)

Artėjančios vestuvės daugumai tampa galvos skausmu: reikia galvoti ne tik apie tai, kokioje bažnyčioje sumainyti aukso žiedus, bet ir kaip tilpti į suplanuotą biudžetą.

Moterį sėkmė aplankė atsisakius uždarbio: daug kas gąsdino, kad šis sprendimas neprotingas (30)

Stebuklų nereikia toli ieškoti. Garliavoje, greta Kauno, veikiančiame „Fėjų slėnyje“, įkurtame lėlininkės, rašytojos Editos Lei, juos atranda ir maži, ir dideli. Iš noro pakeisti gyvenimą gimęs projektas kūrėjai atnešė ne vieną džiaugsmo akimirką, jomis kaunietė dalijasi ir su kitais.

Susižavėję Estija daro klaidą: Lietuvoje galimybės net geresnės (88)

Konkurencija turizmo versle itin didelė, tačiau vietą čia atranda ir nedidelės kompanijos. Vis dėlto 15-a metų veikiančios kelionių agentūros vadovas sako, kad vis dažniau pagalvoja veiklą perkelti į Estiją, kur sąlygos smulkiam verslui, anot jo, kur kas palankesnės. Vis dėlto mokesčių ekspertas šį mitą išsklaido.