Turgus Vilniuje, kuris pavyzdį ima iš Vakarų: kuriasi vis daugiau verslininkų

 (41)
Vilnius – sparčiai augantis miestas, kur vienas po kito į dangų kyla verslo centrai, nauji gyvenamųjų namų rajonai. Žinoma, tikroji miesto dvasia alsuoja senamiestyje.
Halės turgus
© Organizatorių archyvas

Senamiesčio vartais vadinamas stoties rajonas taip pat pasižymi savotiška aura – tai idėjinis menininkų pastebėtas ir puoselėjamas rajonas, kuris pasitinka atvykusius miesto svečius. Šioje atgyjančioje miesto dalyje šiuo metu yra du traukos centrai – stotis ir Halės turgus.

Architektūra ir lokacija – tai dar ne viskas

Halės turgus išsiskiria iš kitų miesto (gal net ir visos šalies) prekyviečių dėl keletos ypatybių. XX a. pastatytas paviljonas traukia pro šalį einančių dėmesį dėl savo įspūdingos architektūros. Užėjus į vidų ir pakėlus akis į viršų, atima žadą lubų konstrukcija, nukelianti į Prancūziją.

Turgus yra pastatytas strategiškai patogioje vietoje – netoli senamiestis, kurio gyventojai nuolat ateina į Halę apsipirkti. Čia atvažiuoja kitų mikrorajonų gyventojai. Užsuka turistai, kurie tikisi pamatyti tikrąjį vietinių bendravimą, nes turgus yra kiekvienos šalies kultūros atspindys.

Prieš 25 metus Halės turguje apsilankydavo minios pirkėjų. Atsidarius prekybos centrams, lankytojų sumažėjo, bet dabar žmonės vėl grįžta, nes yra pasiilgę dėmesio ir ryšio su pardavėjais. Bet pagrindinis šio turgaus išsirtinumas yra kitas.

Verslininkai tiki Halės ateitimi

Verslininkai renkasi Halės turgų ir atidaro savo prekyvietes, nes tiki ateities perspektyva. Naujieji prekybininkai viliasi, kad šis turgus taps vienas pirmųjų turgų Lietuvoje, kur žmonės ateis ne tik apsipirkti, bet ir susitikti su draugais, prisėsti jaukioje kavinukėje ir papusryčiauti. Po truputį Halės turgus panašėja į užsienio šalių prekyvietes.

Halės turgus
© DELFI / Tomas Vinickas

Pirmosios vietos, pasiūliusios užkąsti Halės turguje buvo Chačapuri – kepyklėlė, kurioje yra kepama populiariausias patiekalas Gruzijoje – duona Chačapuri, ir Vilniaus Beigeliai. „Beigelistai“ – žydiškų riestainių kepyklėlė, kurioje galima suvalgyti netradicinį suvožtinį. Į šią vietą savaitgaliais jau renkasi draugai: papusryčiauja, aptaria naujienas ir išsiskirsto į skirtingas turgaus puses apsipirkti.

Į Halę - užkąsti

Šiuo metu Halės turguje atsidarė daugiau vietų, galinčių pasiūlyti užkąsti. Stabtelti galime šviežios mėsos krautuvėlėje „Halės Deli“, kurioje gaminama produkcija iš šviežios, aukščiausios kokybės mėsos: dešrelės, mėsainiai, ruošiama mėsa griliui ar kepimui orkaitėje. Ir viskas gaminama vietoje.

Parduotuvės direktorius Valentinas Lukoševičius pasakoja, kodėl nusprendė pradėti prekybą Halėje: „Ieškojome vietos, kuri būti panaši į vakarietiškus turgus – kur nuolat verda gyvenimas ir netyla žmonių balsai. Halės turgus pasirodė panašiausias į tai, ką matėme keliaudami po kitų šalių turgus – besikuriančios jaukios parduotuvėlės ir užkandinės. Esame ne pirmieji, kurie norime Halės turguje matyti pulsuojančią gyvybę, bet stengsimės, kad mūsų norai virstų realybe. Simboliška, kad pirmąją savo parduotuvę „Gegio stalui“ atidarėme Užupyje, kur koncentruojasi menininkai. „Halės Deli“ atidarėme stoties rajone, kuris atgyja ir taip pat pritraukia kūrybiškos sielos žmones.“

Turgus Vilniuje, kuris pavyzdį ima iš Vakarų: kuriasi vis daugiau verslininkų
© DELFI / Tomas Vinickas

Geriau mažiau, bet kokybiškai

Pirmuosius metus Halės turgavietėje skaičiuoja degustacinė krautuvė „ROOTS“. Jos savininkė Redita Vadeikė pasirinko šį turgų, nes jis turi puikias galimybes tapti moderniu ir neformaliu Senamiesčio rojumi gurmanams. Šiame turguje galima rasti autentiškų lietuvių gamintojų produktų, juos ragauti, vertinti ir lyginti.

„Mūsų tikslas – surinkti pačius geriausius lietuviškus gaminius ir pristatyti juos pirkėjams. Krautuvėlėje-bare galima užkąsti ir parsinešti namo įvairiausios lietuviškos produkcijos, kaip antai, natūralus midus, alus, vynas, vytinta mėsa, sūris. Jau dabar turime didžiausią ūkininkų rankų darbo sūrių asortimentą Lietuvoje. Visada siūlome lankytojams paragauti, palyginti skirtingus skonius, atrasti jų netikėtus derinius. Yra žmonių, kurie vertina kokybę ir geriau nusiperka mažiau, bet tikrai skanų ir kokybišką produktą. Lietuvis valgytojas išrankus ir greitai pastebi įdomius produktus, noriai perka paskanavimui, dovanų ar lauktuvėms“, – pasakoja ponia Redita.

Alternatyva įprastiems lietuviškiems produktams

Halės turgus išsiskiria net ik tuo, kad galima papietauti ir nusipirkti aukščiausios kokybės lietuviškų gaminių, bet ir produktų, kurių nėra kituose turguose, pasiūla. Pavyzdžiui, vegetariškame ir veganiškame maisto kioske „Punajuuri“ galima įsigyti prekių, kurios yra alternatyva įprastiems produktams.

Turgus Vilniuje, kuris pavyzdį ima iš Vakarų: kuriasi vis daugiau verslininkų
© DELFI / Tomas Vinickas

Maisto kiosko savininkė Edita Martinavičiūtė pirkėjus supažindina su lietuviškoms akims ir skrandžiui neįprastomis prekėmis: burokėlis gali būti ne tik raudonas, bet ir geltonas, oranžinis. Morka gali būti geltona, o pievagrybis – ne tik baltas, bet ir rudas.

Galima gerti ne tik karvės pieną, bet ir avižų, sojų pupelių. Vyresnio amžiaus žmonės stebisi, kad dešrelės yra be mėsos, pienas ne karvės. Verslininkė tikina, kad „Punajuuri“ tam ir yra, kad papasakotų žmonėms apie kitokius produktus. Turguje yra štampai, todėl jei vienoje vietoje nėra tam tikro produkto, tai ir visame turguje nėra tokios prekės.

„Mintis atsidaryti prekyvietę Halėje kilo, kuomet ieškojome, kur įsigyti produktų savo vegetariško maisto kavinei, pavadinimu „Vieta“. Prieš keletą metų apsipirkinėdami Halės turguje galvojome, kodėl turguje visos prekės yra vienodos, kodėl nėra išskirtinės produkcijos. Kadangi mes orientuojamės į veganišką mitybą, mums yra svarbios tokios prekės, kaip kruopos, o turguje jų nerasdavome, todėl nustojome apispirkinėti Halėje. Po kurio laiko vėl čia užsukus, pastebėjome, kad turgus atsigauna. Matydami virsmą, nusprendėme ir patys čia ateiti prekiauti. Po truputį žmonės sužino apie mus. Kai kurie pirkėjai net prašo užsakyti tam tikrų prekių.“ – dalijasi savo patirtimi ponia E. Martinavičiūtė.

Turgus Vilniuje, kuris pavyzdį ima iš Vakarų: kuriasi vis daugiau verslininkų
© DELFI / Tomas Vinickas

„Prisimenu, kaip keliaujant po Braziliją, apsilankę sendaikčių turguje nustebome, kad kiekvienas prekeivis turi kortelių skaitytuvus. Lietuvoje, deja, retas kuris gali pasiūlyti galimybę atsiskaityti kortele, todėl vedini šios idėjos, mes taip pat įsigijome kortelių skaitytuvus. Žmonės nešiojasi vis mažiau grynųjų pinigų, todėl darome viską, kad tik mūsų klientams būtų patogu apsipirkti“, – pasakoja pašnekovė.

Nors Halės turgus dar nėra panašus į vakarietiškų šalių turgus bet mažais žingsneliais keliaujama link to. Galbūt kada nors šis sostinės turgus taps maisto, o ne visų įmanomų prekių samplaika.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kiekvienas gali būti didelis

Prasta vasara smogė ne tik Palangos verslininkams (45)

Lietinga vasara problemų pridarė ne tik nuomojantiems kambarius pajūryje. Paslaugas kaimo turizmo ir kempingų sektoriuose taip pat skundžiasi, kad blogi orai kirto per apyvartas, o ne kurie tikina, jog sodybos vasaros pradžioje išvis stovėjo tuščios.

Atkirto besistebintiems vestuvių fotografų kainomis: už kokybę teks sumokėti ir 2 tūkst. eurų (415)

Artėjančios vestuvės daugumai tampa galvos skausmu: reikia galvoti ne tik apie tai, kokioje bažnyčioje sumainyti aukso žiedus, bet ir kaip tilpti į suplanuotą biudžetą.

Moterį sėkmė aplankė atsisakius uždarbio: daug kas gąsdino, kad šis sprendimas neprotingas (29)

Stebuklų nereikia toli ieškoti. Garliavoje, greta Kauno, veikiančiame „Fėjų slėnyje“, įkurtame lėlininkės, rašytojos Editos Lei, juos atranda ir maži, ir dideli. Iš noro pakeisti gyvenimą gimęs projektas kūrėjai atnešė ne vieną džiaugsmo akimirką, jomis kaunietė dalijasi ir su kitais.

Susižavėję Estija daro klaidą: Lietuvoje galimybės net geresnės (82)

Konkurencija turizmo versle itin didelė, tačiau vietą čia atranda ir nedidelės kompanijos. Vis dėlto 15-a metų veikiančios kelionių agentūros vadovas sako, kad vis dažniau pagalvoja veiklą perkelti į Estiją, kur sąlygos smulkiam verslui, anot jo, kur kas palankesnės. Vis dėlto mokesčių ekspertas šį mitą išsklaido.

Rėžė tiesą į akis: neleidžiate atsiskaityti kortele? Gali būti, kad slepiate mokesčius (406)

Nieko jau nebestebina galimybė banko kortelėmis atsiskaityti maitinimo įstaigose, viešbučiuose ar prekybos centruose. Tačiau DELFI skaitytoja Audra pastebi, kad šalyje esančiuose grožio salonuose ir kirpyklose vis dar nėra tokios galimybės. Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad tai gali būti susiję su šešėline ekonomika.