Iki šiol 31-erių kaunietės sukurtas prekės ženklas „Gėda Pelėda“ jau buvo žinomas ir pamėgtas garsių Lietuvos moterų tarp kurių ir Beata Nicholson, Agnė Zacharavičienė, Ugnė Skonsmanaitė, Gražina Baikštytė bei kitos žinomos pavardės.

Susijungė rudenį

Kaip DELFI pasakojo K. Lisauskė, su skandinavais bendradarbiaujanti kompanija „First Priority“ lietuvišką prekės ženklą nusipirko dar rudenį – tuomet įvyko įmonių susijungimas. Verslininkės teigimu, iki susijungimo ji užsiėmė ne tik rankinių bei kitų aksesuarų kūryba, tačiau ir dirbo daug administracinio darbo Kaune įsikūrusiose dirbtuvėse. Būtent dėl to, anot jos, galimybės plėstis beveik nebuvo.

„Man labai džiugu, kad taip nutiko, nes jau neturėjau galimybių plėstis, o noro buvo didžiulo, nes vienas žmogus negali daug ko padaryti. Man buvo dvi galimybės – arba grįžti į 2013 metus ir būti pačiai sau ir turėti feisbuko paskyrą, arba prisijungti prie komandos.

Visai pasikeitė mano laiko galimybės, dabar man yra svarbiausia kūryba. „FirstPriority“ mano prekės ženklą stebėjo nuo pat pradžios. Tai yra mados srityje dirbanti įmonė ir ji stebi kūrėjus. Pasibandymas dirbti kartu buvo kelių laikinų parduotuvių rengimas. Mes pasibandėme ir rudenį rimtai pradėjome kalbėti apie susijungimą“, - pokyčiais džiaugiasi verslininkė.

Darbo rankų trūkumas, anot kaunietės, buvo ir pagrindinė priežastis, kodėl iki šiol šalyje nebuvo atidarytos prekės ženklo parduotuvės: „Kai esi vienas, kas buvo iki šiol, tai labai sudėtinga kuruoti daug sričių. Man buvo labai sudėtinga ir valdyt savo mažą manufaktūrą, ir kurti, o jeigu dar būtų prisidėjusi parduotuvė, tai iš viso būtų nebuvę laiko nei miegui, nei laisvai valandėlei. Bet vėliau, nepraėjo nei metai ir aš atidariau savo dirbtuves, kurioje dirba meistrai ir į jas klientės jau gali ateiti, gali apžiūrėti (rankines – DELFI)“.

Paklausta, kokia po susijungimo liko verslininkės pozicija įmonėje, pašnekovė teigia, kad pagrindinis jos darbas šiuo metu – kurti dizainą, tačiau liko ir dalis akcijų. K. Lisauskė tikina nebijanti, jog susijungimas turės įtakos jos prekių dizainui esą ji visą kūrybinį procesą kontroliuoja pati.

Gėda Pelėda rankinės

Pradėjo nuo feisbuko, dabar planuoja užkariauti Skandinaviją

Vos tik ėmusis šio verslo K. Lisauskė pasakoja rankines pardavinėdavusi tik feisbuko paskyroje, o pirkėjos neturėjo galimybių net jų gyvai apžiūrėti. Tokia galimybė atsirado tik įkūrus dirbtuves Kaune. Šiuo metu lietuviško prekės ženklo rankinėmis bei aksesuarais jau prekiaujama ir internetinėje parduotuvėje. Anot verslininkės, šis žingsnis taip pat žengtas po susijungimo.

„Sudėtingas dalykas yra detalių išpjovimas. Mes nenaudojome jokių iš anksto paruoštų kirtiklių, jokių presų ir panašiai. Kiekviena smulki detalė yra pjaunama rankomis. Pradžioje klientės laukdavo ir šešias savaites, o dabar laukia 2-3 savaites. Bet internetinė parduotuvė dabar turėtų palengvinti šį reikalą ir kai kuriuos modelius bus galima įsigyti iš karto“, - aiškina moteris.

Be to, anot jos, tai tik pirmas didesnis plėtros žingsnis, mat lietuviškas rankines bus bandoma parduoti ir Skandinavijoje. K. Lisauskės teigimu, vienas žinomas Švedijos prekių ženklas jau susidomėjo odinių rankinių modeliais, o šiuo metu yra deramasi dėl galimybės rankinėmis prekiauti visose šio ženklo parduotuvėse ne tik Švedijoje, bet ir kitose Europos šalyse. Tiesa, kol kas koks tai prekės ženklas moteris atskleisti nenorėjo.

„Mano asmeninė patirtis rodo, kad skandinavams mano rankinės patinka, nes turiu klientų užsienyje, kurie yra ne lietuviai. Kelios rankinės yra iškeliavusios į Švediją, kelios į Norvegiją. Tiesiog mano pasiekiamumas iki šiol buvo labai siauras – tik „Facebook“ ir viskas lietuvių kalba. Užsieniečiui susirinkti informaciją buvo pakankamai sudėtinga,“ - paklausta, ar mano, kad lietuviška prekė gali prigyti Skandinavijoje, tikina K. Lisauskė.

Gėda Pelėda rankinės

Pradėjo nuo medicinos ir rankinės viskiui

Savo verslo pradžią šiandien kaunietė prisimena su šypsena. Visuomenės sveikatos studijas baigusi moteris dar kelerius metus dirbo šioje srityje, kol suprato, kad, kaip pati sako, priėjo kelio pabaigą esą atėjo toks laikotarpis, kai atsikėlusi ryte ji turėdavo priversti save eiti į darbą.

„Kūryba man nebuvo naujiena. Gyvenime buvo didžiuliai blaškymaisi – aš norėjau stot į dailės akademiją, bet ir į mediciną. Man atrodo, kad kai esi jaunas žmogus, labai sunku pasirinkti, kuo nori būti. Aš buvau iš tų žmonių, kuri paklausiusi aplinkinių, stojo ten, kur atrodė praktiškiau ir gyvenime naudingiau. Ir nusvilau. Mokantis ir vėliau dirbant tu keliesi sau visokius tikslus ir kai tu pamažu pasieki visų jų, pasidaro labai liūdna, nes tu supranti, kad atkeliavus prie to kelio ženklo, kuris rodo „tupiką“, supranti: o ką dabar daryt?“ - pasakoja pašnekovė.

Rankines moteris teigia pasirinkusi tik todėl, kad pati turėjo joms didelę aistrą ir norėjosi sukurti tai, ko pati norėjo: „Rankinės man buvo viskas. Man jų reikėjo labiau negu batų, negu paltų. Aš jų turėjau visokių – prie bet kokios aprangos, prie nuotaikos, prie metų laikų ir didžiąją dalį mano spintos užimdavo būtent rankinės. Pačią pirmąją savo rankinę padariau kai dar net nėjau į mokyklą. Sukarpiau mamos palaidinę ir pasisiuvau rankinę kokios norėjau: kad tilptų šukos ir pinigė su kačiukais“.

Pirmasis darbas, šiandien šypsosi moteris, buvo kiek netradicinis – rankinė vyrui, į kurią tilptų viskio buteliai, mat tuo metu K. Lisauskės antroji pusė buvo viskio barų savininkas ir dažnai dalyvaudavo įvairiose degustacijose. Ją moteris siuvo pati.

„Jam reikėjo ypatingo krepšio, kuriame jis galėtų į degustacijas neštis butelius ir jie nesudužtų. Rankinė jam buvo padaryta su minkštutėmis pertvaromis, į kurias būtų galima įdėti butelius. O kai nereikia, tas pertvaras išsiimi ir tampa kelioninis krepšys“, - šypsosi pašnekovė.

Šiuo metu Kaune įsikūrusiose dirbtuvėse rankines, anot verslininkės, siuva du meistrai.

Kainuoja ir virš 200 eurų

Po susijungimo K. Lisauskė teigia ne tik planuojanti plėsti prekių pasirinkimą, bet ir pristatyti rudens bei pavasario kolekcijas. Pirmoji, anot verslininkės, bus pristatyta jau kovą vyksiančioje „Mados infekcijoje“. Tačiau odinėmis rankinėmis savo spintas papuošti, ko gero, galės tikrai ne visos Lietuvos moterys – jų kainos svyruoja nuo 130 iki 237 eurų.

Neseniai atsidariusioje internetinėje parduotuvėje verslininkė taip pat siūlo įsigyti delnines, kosmetines, kuprines bei pinigines. Piniginė čia kainuoja 40 eurų, o delninių kaina svyruoja tarp 100-120 eurų. Tiesa, verslininkė tikina, kad tokias ne visiems įkandamas kainas lemia ne noras pasipelnyti, o tai, jog vienos rankinės gamyba užtrunka pakankamai ilgai ir tai nėra masinė gamyba - viena rankinė gimsta maždaug per pusantros darbo dienos.

Paklausta, kaip sugalvojo savo prekės ženklo pavadinimą ir kuo rankinės siejasi su pelėdomis, moteris pasakoja, kad toks pavadinimas gimė dėl kelių priežasčių.

„Turbūt buvo toks likimo ženklas, nes prekės ženklą man pasufleravo pelėdos, kurios gyvena šile prie mūsų namų. Jos ūbaudavo, gal keldavo vestuves (juokiasi). Buvo toks triukšmas, kad vakarais negalėdavo atsidaryti lango. Iš pradžių net nesupratau, kokie čia gyvūniukai pas mus atsikraustė ir kaimynė sako: „Kristinėle, čia yra pelėdos“. Tai realiai jos man ir paskolino prekės ženklo pavadinimą.

Dar man labai sunku rytais. Tai ne mano paros metas. Aš esu ta tikroji pelėda nuo pat vaikystės. Prisimenu, kad kai aš būdavau visai nedidukė, ji (mama-DELFI) užmigdavo, aš tyliai išsėlindavau iš savo lovos, turėjau tokią mažą lemputę-traukinuką, pasikišdavau ją po dekiu ir žaisdavau iki ryto. Mama atsikelia, o aš nemiegu. Aš taip leisdavau naktis ir niekas mano gyvenime nesikeitė net prasidėjus rutinai. Net kai dirbdavau nuo 8 ryto, naktinėdavau iki 3-4 ryto“, - prisiminimais dalijasi K. Lasauskė.

Pasiteiravus, ar ir šiandien kuria rankines naktimis, moteris šypsosi: „Aš gyvenu naktimis“.

Į lietuvišką prekės ženklą planuojančios investuoti kompanijos „First Priority“ metinė apyvarta, rekvizitai.lt duomenimis, 2014 metais siekė apie 10 mln. eurų be PVM.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (119)