Sukčiai nusitaikė į verslininkus: apmulkina vidury baltos dienos

 (2)
Elektroniniai sukčiai Baltijos šalyse vis aktyviau taikosi į verslo įmones ir taiko naujus sukčiavimo būdus. Be jau įprastų sukčiavimo metodų, kai elektroniniu paštu yra siunčiami laiškai-virusai ar bandoma išgauti įmonių prisijungimo prie interneto banko duomenis, sukčiai stengiasi meistriškai apsimesti įmonių verslo partnerių atstovais.
© Shutterstock nuotr.

„Sukčiai vis dažniau griebiasi naujos apgavysčių taktikos, kai prisidengę realiai egzistuojančios įmonės vardu jie pradeda susirašinėti su tos įmonės verslo partneriais ir, pavyzdžiui, imituoja produkcijos užsakymą arba paslaugų teikimą. Sukčiams paranku būna tai, kad užsakymo sąlygas įmonės dabar dažnai suderina ir patvirtina elektroniniu paštu nė karto nepabendravę telefonu ir nesusitikę gyvai. Todėl įmonei atlikus sąskaitos apmokėjimą ar išsiuntus prekes, sukčiai dingsta, nes sutarimas dėl paslaugų ar prekių užsakymo buvo fiktyvus“, – apie naujas sukčiavimo tendencijas pasakoja „Swedbank“ operacinės rizikos kontrolierius Mindaugas Montvilas.

Pasak M. Montvilo, taip veikiantys sukčiai būna gerai atlikę namų darbus. Jie prisistato realių, dažniausiai užsienyje veikiančių įmonių vardu ir atsiunčia nuorodas į šių įmonių internetines svetaines, kuriose būna pakeista kontaktinė informacija ir įmonės rekvizitai. Visais kitais atžvilgiais suklastota svetainė atrodo kaip tiksli originalaus puslapio kopija.

„Akivaizdu, kad tokius nusikaltimus planuojantys žmonės būna apgalvoję visas smulkmenas. Pavyzdžiui, laiškai tokiais atvejais nesiunčiami iš gmail.com ar yahoo.com elektroninio pašto sistemų, o iš pašto dėžučių, kurios atkartoja ar imituoja įmonės pavadinimą. Be to, sukčiai stengiasi, kad komunikacija būtų nepriekaištinga ir nesukeltų jokių įtarimų“, – pastebi specialistas.

Kaimyninėje Latvijoje neseniai užfiksuotas toks atvejis, kai su vietos įmone susisiekė realiai veikiančios Čekijos kompanijos atstovu apsimetęs sukčius. Užsakymas nesukėlė jokio įtarimo, užsakovė buvo moki ir ne pirmus metus tame sektoriuje veikianti įmonė. Latviai užsakytas prekes išsiuntė adresu, kuris buvo nurodytas sukčių suklastotoje svetainėje. Pasibaigus mokėjimo terminui ir negavus pinigų už išsiųstas prekes, paaiškėjo, kad čekų vardu veikė sukčiai.

Šiuo atveju įmonė naudojosi faktoringo paslauga su kredito draudimu ir tai galėjo susilpninti jų budrumą. Tačiau kredito draudimas dengia nuostolius tik konkretaus pirkėjo nemokumo atveju. Paradoksalu, bet šiuo atveju tikrasis pirkėjas buvo mokus, tačiau neturėjo prievolės mokėti, nes neužsakė produkcijos. Todėl esminis verslo principas „pažink savo verslo partnerį“ čia tampa aktualus kaip niekada. Sandoris yra sudaromas tarp pirkėjo ir pardavėjo, todėl sandorio realumas yra šių šalių atsakomybė.

„Swedbank“ saugumo eksperto nuomone, ateityje tokių sukčiavimo atvejų gali daugėti. Tai rodo ne tik įvykiai mūsų regione, bet ir pasaulinės tendencijos. Į verslo sektorių nusitaikę sukčiai veikia pasitelkę įvairius metodus. Tipiškiausi – virusais užkrėsti elektroninio pašto laiškai bei fiktyvios interneto svetainės, kuriomis prisidengiama siekiant apgauti potencialius užsakovus ar paslaugų teikėjus. Sukčiai tradiciškai taip pat nuolat bando iš įmonių išgauti duomenis, reikalingus prisijungimui prie interneto banko aplinkos.

„Dalį sukčių atakų galima atremti įsidiegus patikimą antivirusinę programą, tačiau ji neapsaugos nuo žmogiškojo faktoriaus klaidų. Sukčiai supranta, kad įmonių vadovai, ypač viduriniosios grandies, yra linkę didžiąją dalį reikalų ir įmonės viduje, ir išorėje tvarkyti elektroniniu paštu. Esant dideliam informacijos srautui nesudėtinga prarasti budrumą“, – pabrėžia M. Montvilas.

Pasak M. Montvilo, verta skirti šiek tiek laiko įsitikinti, ar verslo partneris yra tas, kas sakosi esąs, o ne išradingai veikiantis apsimetėlis. Partnerių įmonės duomenys atrodo keistai, jų interneto svetainėje yra vizualių neatitikimų, pasikeitė banko sąskaita? Visa tai turėtų kelti įtarimų. Saugumo ekspertas pataria būtinai pasitikrinti tokius duomenis ir taip apsidrausti nuo apmaudžių žmogiškų klaidų.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kiekvienas gali būti didelis

Devyniolikmetis entuziastas kuria vieną projektą po kito: svarbu nebijoti rizikuoti (5)

Deividui Ščurui – vos devyniolika metų, tačiau jis jau spėjo įgyvendinti ne vieną projektą, o jaunuolio ateities tikslai ambicingi – jis sieks tapti geriausiu IT specialistu Lietuvoje.

Prasta vasara smogė ne tik Palangos verslininkams (55)

Lietinga vasara problemų pridarė ne tik nuomojantiems kambarius pajūryje. Paslaugas kaimo turizmo ir kempingų sektoriuose taip pat skundžiasi, kad blogi orai kirto per apyvartas, o ne kurie tikina, jog sodybos vasaros pradžioje išvis stovėjo tuščios.

Atkirto besistebintiems vestuvių fotografų kainomis: už kokybę teks sumokėti ir 2 tūkst. eurų (422)

Artėjančios vestuvės daugumai tampa galvos skausmu: reikia galvoti ne tik apie tai, kokioje bažnyčioje sumainyti aukso žiedus, bet ir kaip tilpti į suplanuotą biudžetą.

Moterį sėkmė aplankė atsisakius uždarbio: daug kas gąsdino, kad šis sprendimas neprotingas (29)

Stebuklų nereikia toli ieškoti. Garliavoje, greta Kauno, veikiančiame „Fėjų slėnyje“, įkurtame lėlininkės, rašytojos Editos Lei, juos atranda ir maži, ir dideli. Iš noro pakeisti gyvenimą gimęs projektas kūrėjai atnešė ne vieną džiaugsmo akimirką, jomis kaunietė dalijasi ir su kitais.

Susižavėję Estija daro klaidą: Lietuvoje galimybės net geresnės (82)

Konkurencija turizmo versle itin didelė, tačiau vietą čia atranda ir nedidelės kompanijos. Vis dėlto 15-a metų veikiančios kelionių agentūros vadovas sako, kad vis dažniau pagalvoja veiklą perkelti į Estiją, kur sąlygos smulkiam verslui, anot jo, kur kas palankesnės. Vis dėlto mokesčių ekspertas šį mitą išsklaido.