Jos įkūrėjas nesitikėjo, kad jo idėja sulauks tokio ažiotažo, todėl ketina nenustoti ir dar aktyviau viešinti tai, kuo klientai maitinami.
Maiste dažnai randa plaukų
„Kiekvieną dieną su kolegomis einame pietauti į kavines. Aplink darbą yra daug kavinių, kurios priklauso kokiam nors tinklui. Praktiškai visada likdavau nusivylęs pietumis, todėl ir draugams pradėjau sakyti, kad protestuokime, nebeeikime į tas kavines.
O paskui gimė idėja „Facebook“ sukurti grupę, kurioje žmonės galėtų viešinti nuotraukas patiekalų, kokių sulaukia kavinėse ir restoranuose. Mano tikslas yra suteikti žmonėms galimybę įvardinti, kur valgyti tikrai yra pavojinga. Gal tada klientai ten nebeeis, o tokių kavinių ir restoranų savininkai galiausia padarys išvadas, jog reikia kažką keisti, kad žmonės būtų patenkinti“, – aiškino anonimu norintis likti „Facebook“ grupės „Geriausi Lietuvoje restoranai“ įkūrėjas.
Per pusantrų metų atsirado beveik 23 tūkst. grupės sekėjų.
„Nesitikėjau, kad mano projektas taps toks populiarus, bet tai tik rodo, kad kavinėse ir restoranuose dar yra labai daug problemų, kad žmonės nebenori tylėti, nebenori būti apgaudinėjami. Kasdien sulaukiu daugybės nuotraukų, tačiau ne visas jas viešinu, nes kai kurios nuotraukos būna netikros, kitos – nelabai atitinka grupės koncepciją. Visada pasiklausiu vietos, kur patiekalas nufotografuotas“, – teigė pašnekovas.
Po pusantrų metų jis jau drąsiai darė išvadą, jog daugiausia nusiskundimų atkeliauja iš tų kavinių, kurios priklauso kokiam nors tinklui, bei iš kinų restoranų.
„Žmonės dažniausiai skundžiasi, kad patiekaluose randa svetimkūnių, pavyzdžiui, vabalų, plaukų, taip pat dažnai fiksuojama tai, jog patiekalas yra netinkamai paruoštas – pusžalis arba sudegintas. Nemažai nuotraukų būna ir dėl patiekalų išvaizdos, kuri realybėje visiškai neatitinka to, kas yra parodyta meniu“, – pasakojo vaikinas.
Verslininkai stengiasi nuslėpti
Jis ir dabar kavinėse pietauja kiekvieną dieną, tačiau renkasi ne tas, kurios priklauso kokiams nors tinklui.
„Tikrai turiu ne vieną mėgstamą kavinę, kur niekada nesu nusivylęs maisto kokybe. Tačiau prieš kelias dienas su drauge užėjome pavakarieniauti į vieną kavinę, net nepažiūrėjau jos pavadinimo, tik paskui supratau, kad sėdime tinkliniame restorane. Ir prasidėjo nesąmonės – atnešė ne tą sriubą, kurią buvome užsisakę. Nors ji buvo pigesnė, tačiau sąskaitoje įrašė tą, kurią buvome užsisakę, o ji brangesnė. Reikėjo ilgai ginčytis, kol įrodėme savo tiesą. Kai už dvi sriubas ir du karštus patiekalus sumoki 21 eurą, norisi kokybės“, – tikino pašnekovas.
Paklaustas, ar iš kavinių, kurių šokiruojančiai atrodančių patiekalų nuotraukos yra viešinamos „Faceboook“ grupėje, sulaukiama kokios nors reakcijos – noro išsiaiškinti, kaip įvyko incidentas, bandyti susisiekti su klientais ir jų atsiprašyti, pašnekovas apgailestavo, jog verslininkai nuėjo kitu keliu.
„Yra buvę atvejų, kai kavinės po nuotrauka, kuri paviešinta, parašo komentarą, paaiškinimą, patarimą. Tačiau dabar tendencija tokia, kad tinklinių kavinių atstovai „Facebook“ uždėjo tokius ribojimus, kad jų pavadinimų nebegalime pažymėti prie patiekalų nuotraukų, taip informuojant, kur tos nuotraukos buvo darytos. Kitaip tariant, užuot sprendę problemą, jie stengiasi ją nuslėpti“, – pasakojo „Facebook“ grupės įkūrėjas.
Grupėje netrūksta įrašų iš Klaipėdos kavinių ir restoranų, tačiau nešlovės susilaukia ir kituose miestuose veikiančios viešojo maitinimo įstaigos.
Tikėtina, kad prasidėjus vasaros sezonui, padaugės nuotraukų iš pajūrio kavinių.
Pyrage buvo tarakonas
Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoja – valstybinė maisto produktų inspektorė Jūratė Mačiulienė teigė žinanti „Facebook“ grupę „Geriausi Lietuvoje restoranai“. Ji tik apgailestavo, kad ne prie visų nuotraukų būna nurodyta, kur toks pažeidimas užfiksuotas.
„Mes tikrai stebime ir reaguojame, tačiau negalime reaguoti, jei nežinome, kur žmogui toks netinkamas patiekalas buvo patiektas“, – dar daugiau viešumo prašė J. Mačiulienė.
Tarnyba iš vartotojų taip pat sulaukia nemažai skundų dėl patiekalų kokybės kavinėse. Pernai gauta 56 skundai apie netinkamus patiekalus Klaipėdos kavinėse, 11 iš jų pasitvirtino. Jei skundas pasitvirtina, kavinei skiriama bauda, jos veikla gali būti laikinai sustabdyta.
Anot J. Mačiulienės, daugiausia skundų būna dėl patiekalo kokybės, esą ir skonis, ir kvapas kelia įtarimą.
„Tačiau labai svarbu, kad klientas apie tai mums praneštų operatyviai, o ne po savaitės, kai pažeidimo jau tikrai nebeįmanoma užfiksuoti“, – dėstė J. Mačiulienė.
Ji vardijo ir kitus skundus: salotose raitėsi kirminas, maltinyje rastas nuo indų plovimo šveistuko atskilęs metalo gabaliukas. „Buvo ir toks skundas, kad žmogui patiektame pyrage įkeptas tarakonas. Nors kavinės atstovai aiškino, kad ten buvo obuolio kotelis, tačiau skundas pasitvirtino, nes toje kavinėje išties radome tarakonų, tad tikėtina, jog jis pateko ir į pyragą“, – teigė J. Mačiulienė.
Pakankamai dažnas pažeidimas yra toks, kad kavinės atstovai pakeičia patiekalo receptūrą, tačiau meniu nepakeičia, todėl žmogus užsisakęs valgį, gauna kitokio skonio, nei tikėjosi, patiekalą.
Paklausta, kaip neapsirinkti, ir išsirinkti kavinę, kurioje tikrai bus galima tinkamai pavalgyti, J. Mačiulienė patarė visada atkreipti dėmesį į žmonių srautus.
„Jei kavinėje daug žmonių, tai reiškia, kad ir produktai bus švieži. Be to, tai ir įrodymas, kad maisto kokybė gera, jei daug žmonių jį valgo“, – aiškino J. Mačiulienė.
Tačiau jei kavinėje patiekiamas netinkamas patiekalas, kuris kelia abejonių dėl šviežumo, neatitinka meniu, klientas visada turi teisę prašyti grąžinti pinigus arba patiekalą pakeisti kitu.
„Pirmiausia reikia kalbėti su padavėjais, administracija, o jei kompromiso rasti nepavyksta, tada jau padėsime mes. Aišku, būna atvejų, kai ir patys vartotojai piktnaudžiauja. Pavyzdžiui, kepsnį suvalgo, lėkštėje palieka vieną kąsnį, o tada aiškina, kad jis buvo netinkamo kvapo ir skonio, reikalauja grąžinti pinigus. Juk nevalgysime patiekalo, kurio kokybė mums kelia abejonių“, – ir į vartotojų sąžinę kreipėsi J. Mačiulienė.
