Sovietmečiu prarasta niša: dėl vienos klaidos Lietuvoje jau nebebus kaip Vakaruose

 (461)
Vakaruose žavimės mažomis parduotuvėlėmis ar jaukiais šeimyniniais restoranėliais, tačiau nesame įpratę remti savų smulkiųjų verslininkų. Vaikydamiesi mažų kainų tautiečiai mieliau renkasi kaip grybų po lietaus Lietuvoje pridygusius prekybos centrus ir tinklines maitinimosi įstaigas.
© DELFI / Domantas Pipas

Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos narys Artūras Mackevičius atkreipia dėmesį, kad kasmet bankrotų skaičius smulkiajame versle vis didėja. Jo teigimu, net trečdalį šių bankrotų skelbia mažmenine prekyba maisto produktais užsiimantys verslininkai.

„Matome, kaip užsidaro mažos parduotuvėlės, o po kurio laiko jų vietose kuriasi naujos, besistengiančios labiau specializuotis, sugalvoti ką nors naujo. Vis dėlto smulkieji prekybininkai dar nepasiekė to lygio, koks buvo prieš krizę“, – dėsto A. Mackevičius.

Neturim savų tradicijų

Pagrindinė smulkiųjų prekybininkų nesėkmių priežastis, neabejoja pašnekovas, – sunkiai pakeliama prekybos centrų konkurencija. „Prekybos centrų vis daugėja, ir mažiesiems prekybininkams tiesiog nebelieka vietos. Kažin ar dar kur nors pasaulyje jų yra prisikūrę taip gausiai ir tankiai“, – svarsto A. Mackevičius.

Sovietmečiu prarasta niša: dėl vienos klaidos Lietuvoje jau nebebus kaip Vakaruose
© DELFI / Domantas Pipas

Ekonomistas Romas Lazutka taip pat atkreipia dėmesį, kad Vakarų šalyse ši sritis yra reglamentuota kur kas labiau. „Pirmiausia ten uždrausta prekybos centrus steigti miesto centruose, taigi pirkėjai jau turi svarstyti, ar jiems apsimoka vykti toliau. Žmonės įpratę tam tikras kasdienes prekes pirkti iš šalia namų įsikūrusių parduotuvėlių. O kai yra paklausa, yra ir pasiūla“, – kalba ekonomistas.

Tuo tarpu Lietuvoje, kaip pastebi jis, prekybos centrai įsikūrę šalia žmonių, jų gausu ir miestų centruose, ir gyvenamuosiuose rajonuose. Ekonomisto teigimu, leisti taip plačiai statyti prekybos centrus buvo klaida, tačiau dabar ką nors pakeisti būtų sunku – į verslą daug investuota, paskaičiuotos būsimos pajamos, pastatyti pastatai.

„Visa tai priklauso nuo valstybės ar miesto valdžios. Vakarų valstybėse matome, kad dideli prekybos centrai nebuvo įsileisti, stengiamasi išsaugoti smulkiuosius verslininkus. Ten kitokia ir istorinė raida, nuo seno dominavo šeimyninis verslas – parduotuvėlės, restoranai, viešbutėliai. Prekybos centrai juos būtų nušlavę.

Sovietmečiu prarasta niša: dėl vienos klaidos Lietuvoje jau nebebus kaip Vakaruose
© DELFI / Karolina Pansevič

Lietuvoje neturėjom tokios tradicijos, nes buvo sovietmetis, kada nebuvo leidžiama daryti jokio privataus verslo. Čia buvo tuščia niša, tad prekybos centrai kūrėsi ir plėtėsi, o smulkiųjų buvo nedaug“, – kalba jis.

Krenta nelygioje kovoje

Tiekėjams, kaip aiškina ekonomistas, geriau savo prekes parduoti pigiau, tačiau didesniu kiekiu nei brangiau, bet mažiau. Taigi konkuruoti su prekybos centrais sunku, nes smulkiųjų verslininkų kaštai yra didesni ir dėl to jie nori nenori turi didinti kainas, o pirkėjai ieško pigesnių prekių.

Be to, atkreipia dėmesį A. Mackevičius, žmonės priprato prie patogumo – prekybos centrai vienoje vietoje siūlo ne tik platų prekių asortimentą, bet ir po vienu stogu sutelkia įvairias paslaugas, pavyzdžiui, laikrodininkų, raktų gamintojų, telekomunikacijų operatorių, čia įsikūrusios kavinės ir kt.

R. Lazutkos nuomone, su prekybos centrais konkuruoti gali nebent tie smulkieji prekybininkai, kurie vartotojams gali pasiūlyti mažesnes kainas arba radę savo nišą rinkai pateikia kažką naujo. Trečias kelias pritraukti klientų norintiems smulkiesiems verslininkams – rasti prekybos centrams sunkiai prieinamą vietą ir ten tiesiog užpildyti spragą.

Sovietmečiu prarasta niša: dėl vienos klaidos Lietuvoje jau nebebus kaip Vakaruose
© DELFI / Andrius Ufartas

Jei nerastų patrauklios nišos, įsitikinęs A. Mackevičius, smulkiesiems verslininkams išsilaikyti nepavyktų. „Paprastai norėdami prisišaukti pirkėjų jie sumažina bent dalį savo kainų, taip bando laviruoti. Nors mažieji prekybininkai iš tiekėjų prekių niekada negauna tokiomis mažomis kainomis kaip didieji tinklai, vis tiek geba nuleisti savo kainas. Tuo tarpu didieji prekybininkai prekių iš tiekėjų išsiprašo labai žemomis kainomis, tačiau mėgsta užsidėti didžiulius antkainius. Per akcijas tas kainas numuša perpus, ir tik tada jos priartėja prie realių sumų“, – lygina jis.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad sunkiausia išsilaikyti tiems smulkiesiems prekybininkams, kurie teturi vieną parduotuvę. „Tai paprasčiausiai neekonomiška. Juk reikia ir buhalteriją vesti, ir už patalpas, transportą mokėti. Miniatiūriniams tinklams kur kas geriau“, – skaičiuoja A. Mackevičius.

Patraukia siūloma kokybe

Jo tikinimu, bene geriausiai išsilaikyti sekasi tiems prekybininkams, kuriems pavyksta rasti išskirtines prekes siūlančių ir masiškai negaminančių tiekėjų. Tuo tarpu į didžiųjų prekybos centrų areną patenka santykinai nedidelis tiekėjų skaičius, kurie išgali gaminti didžiuliais kiekiais.

A. Mackevičiaus nuomone, tokie prekybininkai nebijodami konkurencijos gali įsikurti netgi šalia prekybos centrų.

Sovietmečiu prarasta niša: dėl vienos klaidos Lietuvoje jau nebebus kaip Vakaruose
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

R. Lazutka taip pat yra pastebėjęs, kad net ir, atrodytų, perpildytoje rinkoje, sekasi išskirtines prekes siūlantiems prekybininkams. „Pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje yra tokių nišinių parduotuvėlių, kur prekiaujama išskirtiniais sūriais. Pardavinėdamas paprastus pieno gaminius su prekybos centrais nepakonkuruosi, bet sėkmės gali sulaukti siūlydamas tokias specifines, į gurmanus arba tiesiog aukštesnes pajamas gaunančią žmonių grupę orientuotas prekes“, – kalba ekonomistas.

Tiesa, prekybos centrai, pastebi jis, taip pat nesnaudžia. Pamatę, kad žmonės ieško kokių nors brangesnių, kokybiškesnių prekių, jie yra pajėgūs jas pateikti. „Jei smulkus verslininkas gali užsakyti kokių nors egzotiškų prekių, kodėl to negali padaryti prekybos tinklai? Jie tikrai gali tai padaryti, tik yra orientuoti į masinį pirkėją, o norinčių ir galinčių mokėti daugiau nėra daug. Jei tokių pirkėjų padaugės, prekybos centrai galės savo parduotuvėse padaryti net atskirus skyrius ir savo asortimentą išplėsti“, – dėsto pašnekovas.

DELFI užsakymu atlikto „Spinter tyrimo“ duomenimis, moterys iš smulkiųjų verslininkų dažniau perka maisto produktus, vaisius, daržoves, grožio paslaugas bei siuvimo ir drabužių taisymo paslaugas, taip pat liaudies amatų ir juvelyrinius dirbinius. Vyrai remontuojasi automobilius arba maitinasi smulkaus verslo maitinimo įstaigose. Maisto produktus (taip pat ir daržoves) iš smulkių verslininkų dažniau perka mažesnių miestų ir rajonų centrų gyventojai, o didmiesčių atstovai dažniau naudojasi įvairiomis smulkiųjų verslininkų paslaugomis.

Jaunesni apklausos respondentai (iki 46 m.), vyrai, didmiesčių gyventojai ir aukštesnių pajamų atstovai smulkiųjų verslininkų kainas dažniau vertina kaip atitinkančias prekių ir paslaugų kokybę. Moterys, vyresnieji ir rajonų gyventojai (tiek rajonų centrų, tiek kaimų) dažniau mano, kad kainos dažniausiai yra per didelės.

Kaip parodė apklausa, visų kategorijų kainas per didelėmis dažniau įvardijo moterys ir vyresnio amžiaus respondentai.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kiekvienas gali būti didelis

Atkirto besistebintiems vestuvių fotografų kainomis: už kokybę teks sumokėti ir 2 tūkst. eurų (394)

Artėjančios vestuvės daugumai tampa galvos skausmu: reikia galvoti ne tik apie tai, kokioje bažnyčioje sumainyti aukso žiedus, bet ir kaip tilpti į suplanuotą biudžetą.

Moterį sėkmė aplankė atsisakius uždarbio: daug kas gąsdino, kad šis sprendimas neprotingas (29)

Stebuklų nereikia toli ieškoti. Garliavoje, greta Kauno, veikiančiame „Fėjų slėnyje“, įkurtame lėlininkės, rašytojos Editos Lei, juos atranda ir maži, ir dideli. Iš noro pakeisti gyvenimą gimęs projektas kūrėjai atnešė ne vieną džiaugsmo akimirką, jomis kaunietė dalijasi ir su kitais.

Susižavėję Estija daro klaidą: Lietuvoje galimybės net geresnės (81)

Konkurencija turizmo versle itin didelė, tačiau vietą čia atranda ir nedidelės kompanijos. Vis dėlto 15-a metų veikiančios kelionių agentūros vadovas sako, kad vis dažniau pagalvoja veiklą perkelti į Estiją, kur sąlygos smulkiam verslui, anot jo, kur kas palankesnės. Vis dėlto mokesčių ekspertas šį mitą išsklaido.

Rėžė tiesą į akis: neleidžiate atsiskaityti kortele? Gali būti, kad slepiate mokesčius (404)

Nieko jau nebestebina galimybė banko kortelėmis atsiskaityti maitinimo įstaigose, viešbučiuose ar prekybos centruose. Tačiau DELFI skaitytoja Audra pastebi, kad šalyje esančiuose grožio salonuose ir kirpyklose vis dar nėra tokios galimybės. Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad tai gali būti susiję su šešėline ekonomika.

Šias klaidas darantys niekada nesukurs sėkmingo verslo (22)

Ar išlaikyti esamus ir pritraukti naujus klientus padeda aktyvus reiškimasis feisbuke, ar įmanoma mažoje įmonėje visus darbus atlikti vienam ir ko nedaryti sukūrus naują verslą – šie klausimai smulkiesiems verslininkams iškyla kone kasdien. Ekspertai pabrėžia, kad bene svarbiausias sėkmingo verslo bruožas – jo išskirtinumas, rašoma pranešime spaudai.