R. Dargis pasakė, ko galima imtis viską pradedant nuo pradžių

 (5)
Nusprendus imtis naujos veiklos pirmiausiai reikėtų pažvelgti toliau horizonto, tvirtina Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
Robertas Dargis, Algirdas Butkevičius
© DELFI / Kiril Čachovskij

Jo nuomone, net jei ir rinkoje veikia kas nors panašaus, visuomet galima padaryti geriau. Svarbu gerai viską paskaičiuoti, įvertinti ir skirti energijos.

„Statybos paslaugas pradėjau teikti lygioje vietoje tuo metu, kai šalyje veikė turbūt šimtai kompanijų. Bet aš atradau savo nišą su kokybišku darbu. Iš to gimė visa „Eika“. Prieš 22 metus aš buvau niekas, išsinuomojau du rašomuosius stalus ir keturias kėdes, mokėjau nuomą už tuos stalus ir 16 kv.m kabinetą. Nuo to ir pradėjau verslą. Aš perėjau visus etapus, todėl noriu pasakyti, kad reikia atiduoti labai daug energijos, išmanumo, kad atrastum rinkoje vietą“, - DELFI konferencijoje kalbėjo R. Dargis.

Paklaustas, ko imtųsi, jei viską reikėtų staiga pradėti nuo pradžių, verslininkas įvardijo keletą krypčių, kuriose mato perspektyvų.

Robertas Dargis
Robertas Dargis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Visada reikia pasidomėti, kas vyksta aplinkui, kokie yra poreikiai. Galvojant globaliai, didėja žmonių koncentracija aplink pusiaujį, ten jų kiekis didėja, o mažėja tose vietose, kur yra šalta. Mes daug girdime apie nemažus atradimus energetikoje, o gyvenant aplink pusiaujį, didysis energetikos poreikis bus šaldymui. Taigi galėtume galvoti apie tai, ką galėtume pasiūlyti tiems žmonėms, kad jų gyvenimą padarytume komfortiškesnį. Aš pasidomėčiau, kokie yra atradimai šioje srityje ir kaip juos patobulinus galima būtų ieškoti naujų rinkų“, - svarstė R. Dargis.

Dar viena sritis, kurioje galima sulaukti pasisekimo - maisto gamyba ir eksportas, nes pasaulyje gyventojų, o kartu ir valgytojų, skaičius didėja.

„Reikėtų rimtai pagalvoti, kokius produktus galėtume gaminti, kad būtų galima juos eksportuoti tolimesnėms rinkoms“, - sakė jis.

Taip pat pašnekovas pataria pažvelgti į Skandinaviją, kuri yra visai greta esanti 23 mln. gyventojų rinka, o jos bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui yra kur kas didesnis nei Lietuvoje, taigi ir perkamoji galia kur kas aukštesnė.

„Tyrimai rodo, kad Skandinavijoje žmonės vienišėja, daugėja vieno asmens namų ūkių. Taigi šiems žmonėms reikia kažkuo užsiimti, įvairūs augintiniai, pavyzdžiui, šuniukai, kačiukai praskaidrina jų gyvenimą. Šioje srityje galima sugalvoti daug idėjų: siūti aprangas ar gaminti namelius augintiniams, galima netgi galvoti apie veterinarijos paslaugų teikimą. Visuomet reikia galvoti toliau už horizonto. Žmonių problema yra tai, kad jie mato tik tai, kas yra po jų kojomis“, - kalbėjo R. Dargis.

Taip pat naujų idėjų galima pasisemti įvairiose tarptautinėse parodose.

R. Dargis svarsto, kad būsimieji verslininkai galėtų pasiūlyti paslaugų, susijusių su visuomenės senėjimu.

„Juk turbūt nėra dienos, kai nebūtų pranešama apie iš namų išėjusį ir negrįžusį senelį, kai pakeliami malūnsparniai, į miškus išeina policininkai jo ieškoti. Tai juk yra puiki niša GPS „čipsui“, kurį galima būtų užkabinti žmogui ant kaklo ar pritvirtinti prie kojos. Taip jis būtų atrastas momentiškai. Tokią pakankamai nebrangią paslaugą pasiūlius artimiesiems ji tikrai galėtų sulaukti susidomėjimo“, - kalbėjo Lietuvos pramonininkų asociacijos prezidentas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kiekvienas gali būti didelis

Feisbuko vartotojai džiūgauja: Vilniuje – „Geležinės Lapės“ kavinė (110)

Antradienio popietę, Vilniaus Gedimino prospekte duris atvėrė kavinė „Geležinė lapė“. „Ne, tai ne kavinė. Tai kava ir dialogas“, – apie naują projektą sakė socialinėje erdvėje išpopuliarėjusio tinklaraščio sumanytojas Arvidas Bendorius.

Parduodamos pirmosios žibutės ir „kačiukai“: kiek už juos prašo (88)

Vienas po kito pasirodant pavasario ženklams prie jų prisidėjo ir pirmosiomis žibuoklėmis ir išsprogusiais „kačiukais“ prekiaujantys pardavėjai. Sostinėje jau penkerius metus žibuokles pardavinėjanti Milda prisipažįsta, kad prekyba kasmet vis prastėja.

Buvusi emigrantė apie tai, kodėl Airijoje vengė lietuvių: su tokiais žmonėmis mums buvo nepakeliui (284)

Įgyvendinta svajonė profesionaliai žaisti tinklinį, darbui paaukoti keturi metai emigracijoje, galiausiai, stabilios pajamos iškeistos į hobį. Neringos Leškienės rizika pasitvirtino – rankinių siuvimas tapo sėkmingu verslu.

Kaune prekiaujantis italas apie turgų Lietuvoje ir Italijoje: didžiausias skirtumas – kainos (51)

Italą Luciano galima sutikti už prekystalio Centriniame Kauno turguje prekiaujantį vaisiais ir daržovėmis. Prieš porą metų kartu su savo žmona Vaida iš Italijos į Kauną gyventi atvykęs paslaugus užsienietis greitai užkariavo daugelio pirkėjų simpatijas.

Verslą su vyru turku sukūrusi lietuvė apie kilusias problemas: jis buvo pašiurpęs (48)

Vaikštinėjant po centrinio Kauno turgaus maisto skyrių, tarp vaisių, daržovių ir dešrų prekeivių, į akis krenta jauna mergina pardavinėjanti netradicinius saldumynus, kurių Lietuvoje dažnai neišvysi.