R. Dargis pasakė, ko galima imtis viską pradedant nuo pradžių

 (5)
Nusprendus imtis naujos veiklos pirmiausiai reikėtų pažvelgti toliau horizonto, tvirtina Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
Robertas Dargis, Algirdas Butkevičius
Robertas Dargis, Algirdas Butkevičius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Jo nuomone, net jei ir rinkoje veikia kas nors panašaus, visuomet galima padaryti geriau. Svarbu gerai viską paskaičiuoti, įvertinti ir skirti energijos.

„Statybos paslaugas pradėjau teikti lygioje vietoje tuo metu, kai šalyje veikė turbūt šimtai kompanijų. Bet aš atradau savo nišą su kokybišku darbu. Iš to gimė visa „Eika“. Prieš 22 metus aš buvau niekas, išsinuomojau du rašomuosius stalus ir keturias kėdes, mokėjau nuomą už tuos stalus ir 16 kv.m kabinetą. Nuo to ir pradėjau verslą. Aš perėjau visus etapus, todėl noriu pasakyti, kad reikia atiduoti labai daug energijos, išmanumo, kad atrastum rinkoje vietą“, - DELFI konferencijoje kalbėjo R. Dargis.

Paklaustas, ko imtųsi, jei viską reikėtų staiga pradėti nuo pradžių, verslininkas įvardijo keletą krypčių, kuriose mato perspektyvų.

Robertas Dargis
Robertas Dargis
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

„Visada reikia pasidomėti, kas vyksta aplinkui, kokie yra poreikiai. Galvojant globaliai, didėja žmonių koncentracija aplink pusiaujį, ten jų kiekis didėja, o mažėja tose vietose, kur yra šalta. Mes daug girdime apie nemažus atradimus energetikoje, o gyvenant aplink pusiaujį, didysis energetikos poreikis bus šaldymui. Taigi galėtume galvoti apie tai, ką galėtume pasiūlyti tiems žmonėms, kad jų gyvenimą padarytume komfortiškesnį. Aš pasidomėčiau, kokie yra atradimai šioje srityje ir kaip juos patobulinus galima būtų ieškoti naujų rinkų“, - svarstė R. Dargis.

Dar viena sritis, kurioje galima sulaukti pasisekimo - maisto gamyba ir eksportas, nes pasaulyje gyventojų, o kartu ir valgytojų, skaičius didėja.

„Reikėtų rimtai pagalvoti, kokius produktus galėtume gaminti, kad būtų galima juos eksportuoti tolimesnėms rinkoms“, - sakė jis.

Taip pat pašnekovas pataria pažvelgti į Skandinaviją, kuri yra visai greta esanti 23 mln. gyventojų rinka, o jos bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui yra kur kas didesnis nei Lietuvoje, taigi ir perkamoji galia kur kas aukštesnė.

„Tyrimai rodo, kad Skandinavijoje žmonės vienišėja, daugėja vieno asmens namų ūkių. Taigi šiems žmonėms reikia kažkuo užsiimti, įvairūs augintiniai, pavyzdžiui, šuniukai, kačiukai praskaidrina jų gyvenimą. Šioje srityje galima sugalvoti daug idėjų: siūti aprangas ar gaminti namelius augintiniams, galima netgi galvoti apie veterinarijos paslaugų teikimą. Visuomet reikia galvoti toliau už horizonto. Žmonių problema yra tai, kad jie mato tik tai, kas yra po jų kojomis“, - kalbėjo R. Dargis.

Taip pat naujų idėjų galima pasisemti įvairiose tarptautinėse parodose.

R. Dargis svarsto, kad būsimieji verslininkai galėtų pasiūlyti paslaugų, susijusių su visuomenės senėjimu.

„Juk turbūt nėra dienos, kai nebūtų pranešama apie iš namų išėjusį ir negrįžusį senelį, kai pakeliami malūnsparniai, į miškus išeina policininkai jo ieškoti. Tai juk yra puiki niša GPS „čipsui“, kurį galima būtų užkabinti žmogui ant kaklo ar pritvirtinti prie kojos. Taip jis būtų atrastas momentiškai. Tokią pakankamai nebrangią paslaugą pasiūlius artimiesiems ji tikrai galėtų sulaukti susidomėjimo“, - kalbėjo Lietuvos pramonininkų asociacijos prezidentas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Kiekvienas gali būti didelis

Dėvėtų drabužių angaras, į kurį pirkėjai važiuoja iš visos Lietuvos (525)

Šalia Panevėžio esanti Velžio gyvenvietė sulaukia daug lankytojų iš visos Lietuvos, tačiau čia jie užsuka aplankyti ne gamtos ar istorinių objektų, bet pasikuisti angaruose ir išsirinkti drabužių.

Kačerginėje turistams duris atvėrė viešbutis „Kankorėžis" (14)

Kačerginės seniūnijoje gyvena vos keli šimtai gyventojų, tačiau šis Nemuno slėnyje įsikūręs miestelis traukia turistus įdomia istorija, prieškario medinėmis vilomis, gražiais pušynais ir gaiviu oru. Nuo šiol svečius čia priims trijų žvaigždučių kategorijos viešbutis „Kankorėžis“, atidarytas miestelio centre, šalia populiarios dviračių trasos. Nuo viešbučio iki Nemuno prieplaukos – vos keli šimtai žingsnių.

Lietuviai tai gali sau leisti: naktis Palangos viešbutyje – beveik kaip dvi minimalios algos (88)

Toli gražu ne visi lietuviai pajūryje ieško kuo pigesnių nuomojamų kambarių. Prabangiausi Palangos viešbučiai dyki nestovi ir visi kaip susitarę tvirtina, kad tautiečiai yra pagrindiniai jų svečiai. Didžiules sumas poilsiautojai moka ne tik už patogias lovas, bet ir už pasilinksminimus sūkurinėje vonioje ant viešbučio stogo bei vietoje teikiamas psichologo ar plastikos chirurgo paslaugas.

Nuo solidaus atlyginimo iki statybininko įdegio: visiems sakau, kad išėjau atostogų (16)

Pinigai, rizika, skaičiavimai, prašmatnios vakarienės su įmonių vadovais ir darbo reikalai, lydintys iki vėlyvo vakaro, – būtent taip visą gyvenimą įsivaizdavau finansų maklerio rutiną.

Tokioje darbovietėje ištvertų ne kiekvienas: klaipėdietis iškėlė itin griežtas sąlygas darbuotojams (287)

Prieš kelias savaites Klaipėdoje duris atvėrusi vyrų grožio studija – visiška avantiūra. Tai pripažįsta verslą grožio industrijoje pradėjęs 26 metų klaipėdietis Povilas Malinauskas.