R. Dargis pasakė, ko galima imtis viską pradedant nuo pradžių

 (5)
Nusprendus imtis naujos veiklos pirmiausiai reikėtų pažvelgti toliau horizonto, tvirtina Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
Robertas Dargis, Algirdas Butkevičius
© DELFI / Kiril Čachovskij

Jo nuomone, net jei ir rinkoje veikia kas nors panašaus, visuomet galima padaryti geriau. Svarbu gerai viską paskaičiuoti, įvertinti ir skirti energijos.

„Statybos paslaugas pradėjau teikti lygioje vietoje tuo metu, kai šalyje veikė turbūt šimtai kompanijų. Bet aš atradau savo nišą su kokybišku darbu. Iš to gimė visa „Eika“. Prieš 22 metus aš buvau niekas, išsinuomojau du rašomuosius stalus ir keturias kėdes, mokėjau nuomą už tuos stalus ir 16 kv.m kabinetą. Nuo to ir pradėjau verslą. Aš perėjau visus etapus, todėl noriu pasakyti, kad reikia atiduoti labai daug energijos, išmanumo, kad atrastum rinkoje vietą“, - DELFI konferencijoje kalbėjo R. Dargis.

Paklaustas, ko imtųsi, jei viską reikėtų staiga pradėti nuo pradžių, verslininkas įvardijo keletą krypčių, kuriose mato perspektyvų.

Robertas Dargis
Robertas Dargis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Visada reikia pasidomėti, kas vyksta aplinkui, kokie yra poreikiai. Galvojant globaliai, didėja žmonių koncentracija aplink pusiaujį, ten jų kiekis didėja, o mažėja tose vietose, kur yra šalta. Mes daug girdime apie nemažus atradimus energetikoje, o gyvenant aplink pusiaujį, didysis energetikos poreikis bus šaldymui. Taigi galėtume galvoti apie tai, ką galėtume pasiūlyti tiems žmonėms, kad jų gyvenimą padarytume komfortiškesnį. Aš pasidomėčiau, kokie yra atradimai šioje srityje ir kaip juos patobulinus galima būtų ieškoti naujų rinkų“, - svarstė R. Dargis.

Dar viena sritis, kurioje galima sulaukti pasisekimo - maisto gamyba ir eksportas, nes pasaulyje gyventojų, o kartu ir valgytojų, skaičius didėja.

„Reikėtų rimtai pagalvoti, kokius produktus galėtume gaminti, kad būtų galima juos eksportuoti tolimesnėms rinkoms“, - sakė jis.

Taip pat pašnekovas pataria pažvelgti į Skandinaviją, kuri yra visai greta esanti 23 mln. gyventojų rinka, o jos bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui yra kur kas didesnis nei Lietuvoje, taigi ir perkamoji galia kur kas aukštesnė.

„Tyrimai rodo, kad Skandinavijoje žmonės vienišėja, daugėja vieno asmens namų ūkių. Taigi šiems žmonėms reikia kažkuo užsiimti, įvairūs augintiniai, pavyzdžiui, šuniukai, kačiukai praskaidrina jų gyvenimą. Šioje srityje galima sugalvoti daug idėjų: siūti aprangas ar gaminti namelius augintiniams, galima netgi galvoti apie veterinarijos paslaugų teikimą. Visuomet reikia galvoti toliau už horizonto. Žmonių problema yra tai, kad jie mato tik tai, kas yra po jų kojomis“, - kalbėjo R. Dargis.

Taip pat naujų idėjų galima pasisemti įvairiose tarptautinėse parodose.

R. Dargis svarsto, kad būsimieji verslininkai galėtų pasiūlyti paslaugų, susijusių su visuomenės senėjimu.

„Juk turbūt nėra dienos, kai nebūtų pranešama apie iš namų išėjusį ir negrįžusį senelį, kai pakeliami malūnsparniai, į miškus išeina policininkai jo ieškoti. Tai juk yra puiki niša GPS „čipsui“, kurį galima būtų užkabinti žmogui ant kaklo ar pritvirtinti prie kojos. Taip jis būtų atrastas momentiškai. Tokią pakankamai nebrangią paslaugą pasiūlius artimiesiems ji tikrai galėtų sulaukti susidomėjimo“, - kalbėjo Lietuvos pramonininkų asociacijos prezidentas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kiekvienas gali būti didelis

Dzūkijos sostinė vilioja verslininkus (13)

Alytaus rajonas laikomas vienu iš lyderių pagal pritraukiamas investicijas. Verslininkai sako, kad steigti įmones rajone galima dėl geros infrastruktūros ir lengvatų. Valdžia verslui taip pat siūlo kurtis tuščiuose pastatuose, kurių rajone apstu.

Gyvenimas stoties rajone: mato, kaip Lietuva išvažiuoja (322)

„Matote, eilės nėra. Lietuva išvažiavo“, - šypteli laikrodininkas, dirbantis priešais naująją Kauno autobusų stotį. Smulkieji verslininkai tampa tyliais išvažiuojančios Lietuvos liudininkais – visą parą stotyje zujantys žmonės aplink stotį įsikūrusių verslininkų paslaugomis naudojasi retai. Klesti tik tie, kurie malšina bene svarbiausią žmogaus pojūtį – alkį. Maitinimo įstaigos klientų stoka nesiskundžia.

Dirbantys Vilniaus oro uoste neviltyje: mums buvo išaiškinta, kad tai – ne karo padėtis (201)

Vilniaus oro uosto uždarymas rekonstrukcijos darbams (liepos 14 – rugpjūčio 18 d.) žada didelių nepatogumų ne tik keliaujantiems, bet ir smulkiesiems verslininkams, vykdantiems veiklą oro uoste. Jie beveik vieningai teigia: atostogauti pelningiausiais metų mėnesiais yra didelė prabanga, atnešianti daug nuostolių.

Didmiesčių restoranams prognozuoja juodus laikus (25)

Dalies restoranų, vienas po kito atsidarinėjančių Lietuvos didmiesčiuose, ypač sostinėje, dar šiemet gali laukti sunkūs laikai: mūsų rinkai jų per daug, dalis jų – primityvūs arba rinkos pionierių kopijos, tad pritraukti lankytojų ilgainiui jiems gali būti vis sunkiau. Taip apie restoranų atidarymo madą kalba „Virtuvės mitų griovėjų“ vadovas Alfas Ivanauskas ir apie 70 restoranų per pusmetį aplankantis rašytojas, publicistas Andrius Užkalnis.

20 metų turguje dirbantis pardavėjas išdavė, kaip neapsirikti renkantis žuvį (44)

Septynias savaites trunkanti Gavėnia ypatinga tuo, kad kiekvienas penktadienis – pasninkas. 20 metų turguje dirbantis, žuvimi prekiaujantis Miroslavas pasakoja, kad šiuo laikotarpiu jūros gėrybių perkama bene 10 kartų daugiau nei įprastai.