Parduotuvės „Tasty Fun“, kurioje prekiaujama įvairiais konditerijos ir dekoravimo reikmenimis, įkūrėja Kristina K. iki šiol linksmai prisimena savo pirmąją patirtį su cukraus mase dekoruotu tortu.
„Mano vaikas savo trejų metų gimtadieniui užsimanė torto su Žaibu Makvynu iš filmuko „Ratai“. Pamenu, užsakiau tokį tortą ir aš, kaip ir dauguma iki šiol, nustebau, kad ant jo tiek daug tos cukraus masės. Pamaniau: dieve, ta masė sveria pusę torto, tai už ką čia tiek mokėti“, – juokiasi ji ir sako tik vėliau supratusi, kad nors vis dėlto ši masė ir valgoma, jos paskirtis kita – puošti.
Pati įvairius konditerijos gaminius namuose gaminti mėgstanti Kristina vėliau susidomėjo tokiu puošybos būdu, tačiau pamatė, kad parduotuvėse negalima nusipirkti nei dažų, nei dekoracijų, kitų tam reikalingų priemonių. Taip palaipsniui ir kilo idėja pradėti savo verslą.
„Esu girdėjusi, kad kai kurios moterys pačios pasigamindavo norimų formelių – tiesiog išsilankstydavo iš skardinių. Aš vieną kitą įrankį vis parsisiųsdavau iš svetur. Užsienyje ši dekoravimo kultūra jau seniai paplitusi, įvairiausių idėjų gausu internete“, – kalba verslininkė.
Išbandė įvairias sritis
Iki savo verslo įkūrimo Kristinai teko nueiti ilgą kelią ir išbandyti įvairiausias sritis. „Studijų metais esu dirbusi padavėja, vėliau – stiuardese“, – suintriguoja pašnekovė.
Pastarąją karjerą moteris nutraukė dėl nepatogaus darbo grafiko. „Tai darbas visada su saule. Be to, dažnai reikėdavo dirbti ir savaitgaliais. Tuo metu mes sukūrėme šeimą, gimė vaikai, todėl nusprendžiau nebegrįžti“, – pasakoja ji.
Veiklos tuo metu moteriai netrūko – augindama vaikus rūpinosi namo statybomis, pati braižė brėžinius, tardavosi su darbininkais ir pan. „Kai įsikėlėm, pradėjau ieškoti darbo. Bet tuo metu buvo krizė – darbų nebuvo, atlyginimai maži. Teko pradėti galvoti apie savo verslą“, – kalba Kristina.
Kuria kitokią atmosferą
Kaip pasakoja parduotuvės savininkė, didžiausias iššūkis buvo susirasti tiekėjus. „Ne visi norėjo su mumis bendradarbiauti, nes mūsų rinka maža. Kitų sąlygos buvo nepalankios – norėjo, kad prekių užsakytume dideliais kiekiais, bet daug kas turi galiojimą, tai iškart būtų nuvedę prie bankroto“, – atskleidžia pašnekovė.
Atsirinkę gamintojus įkūrė internetinę parduotuvę ir ėmė burti savo klientų ratą. „Mūsų internetinei parduotuvei jau 5 metai, fizinei, įkurtai „Ogmios mieste“ – 3 metai. Žiūrint iš verslo pusės, mūsų strategija skiriasi nuo kitų parduotuvių, kuriose siekiama tik kuo daugiau parduoti, tam specialiai apmokyti pardavėjai ir pan. Žinoma, mes irgi suinteresuoti uždirbti, bet šitas verslas yra ir hobis“, – kalba verslininkė ir prisipažįsta, kad turėdama laiko klientams apie dekoravimo ypatumus galinti kalbėti valandų valandas.
„Mes niekada nebandom įkišti klientui bet ko, stengiamės viską papasakoti, išaiškinti. Paskui kartu džiaugiamės rezultatais, klientai ateina parodyti nuotraukų, kaip jiems pavyko dekoruoti savo gaminius. Taigi mes ne tik parduodam, bet ir atiduodam dalį širdies, dalijamės savo emocijomis“, – pasakoja Kristina.
Verslininkė atskleidžia, kad tokio darbo modelio teko mokyti ir pasamdytas pardavėjas. „Dabar pardavėjos įneša tikrai didelį indėlį. Bet keletą mėnesių mes pratinomės, mokėmės, bandžiau perduoti savo požiūrį į klientus“, – sako ji.
Domisi pasaulio naujienomis
Artimiausiuose Kristinos planuose – nuosava studija ir organizuojami kursai. „Turiu labai daug idėjų, norisi plėstis, žinoma, tie norai ne visada sutampa su galimybėmis, kartais trūksta laiko, kartais finansų, nes investicijos tikrai nemažos“, – atvirauja verslininkė.
Ji pasakoja, kad stengiasi nuolat tobulėti, vyksta į įvairias parodas, dalyvauja kursuose, domisi konditerijos dekoravimo subtilybėmis. Parodose susipažįsta su naujais produktais, dekoravimo naujienomis, kursuose pati mokosi gaminti įvairių puošimo būdų, kad paskui visa tai galėtų perduoti savo klientams.
„Viena populiariausių parodų vyksta Didžiojoje Britanijoje, ten susirenka labai daug gamintojų, vyksta tortų dekoravimo konkursai. Teko lankytis Vokietijoje, Olandijoje, Italijoje, dar iki Amerikos nenuskridau, bet ten taip pat būtų labai įdomu pasižvalgyti“, – pasakoja pašnekovė.
Kristina labai vertina įvairiuose kursuose įgytą praktiką ir pasakoja, kad kartais dekoruojant tortus ir kitus desertus prireikia itin daug kruopštumo ir kantrybės. „Pavyzdžiui, jei nori pagaminti tikrovišką rožę, gamini tiek žiedlapių, kiek turi tikra rožė, kiekvieną žiedlapį plonini, darai tekstūrą, tada juos mauni ant specialios vielutės, susuki ją, dažai – tai yra tikrai ilgas procesas. Per vienus mokymus tris gėles gaminau dvi dienas, sėdėjau nuo ryto iki vakaro“, – atskleidžia ji.
Lietuviams dar neįprasta
Anot jos, lietuviai nėra smarkiai nutolę nuo pasaulinių tendencijų, tačiau ji atkreipia dėmesį, kad mums siūlomi gaminiai labai skiriasi. „Pirmiausia yra didžiųjų prekybos centrų pasiūla, yra atskiros kepyklos, išskirčiau ir mažas kepyklėles, o dar yra moterų, dirbančių pagal verslo liudijimus ar kt., kurios desertus ir tortus gamina pagal užsakymus. Visų šių kategorijų gaminiai labai skiriasi, pirmiausia, dėl požiūrio.
Pavyzdžiui, moteris, kuri gamina tortą pagal užsakymą, stengsis padaryti jį kokybišką, individualiai pagal kliento poreikius. Mažos kepyklėlės irgi stengiasi, domisi, investuoja į tai. O didžiosios kepyklos ir prekybos centrai stengiasi tą patį gaminti mažesniais kaštais. Dėl to, manau, jie ne taip greit plečia savo požiūrį ir perima naujoves“, – kalba Kristina.
Kita bėda, pasak verslininkės, tai, kad trūksta išskirtinumo – dažniausiai kopijuojamas kitų gamintojų braižas, idėjos. Be to, lietuviams neretai trūksta ir subtilumo, renkamasi daug ir ryškių spalvų ir pan.
„Gal nekukliai nuskambės, bet aš tikrai įdėjau nemažą indėlį populiarint tą kultūrą. Buvau viena iš pradininkių ir matau, kad per tuos penkerius metus lietuvių požiūris stipriai pasikeitė. Žinoma, to skonio greit nepagerinsi, be to, mums labai trūksta įvairių kursų, pamokų, viskas vyksta labai lėtai, – sako Kristina. – Kitas dalykas, gamintojus labai apriboja kaina – jie nenori arba nemato reikalo išleisti daugiau kaštų geresniam rezultatui, bando pasitenkinti minimaliu variantu.“
Mokėti daugiau nelinkę ir patys vartotojai. Anot verslininkės, mums dar sunku suvokti, kad tortas yra prabangos prekė: kainuoja ne tik kokybiški produktai, darbas, bet ir pati kūryba.
Klientai – nuo mamų iki žvejų
Kaip pasakoja Kristina, jų klientai patys įvairiausi. Dažniausiai čia apsiperka profesionalūs konditeriai arba mamos, kurios ruošiasi kokioms nors šventėms. Vieni renkasi sunkesnį kelią, perka įrankius, kitas profesionalams skirtas prekes, kiti lengvesnį – renkasi jau paruoštas dekoracijas.
„Populiaresnės tos mėgėjiškos prekės – įvairios formelės, masės, papuošimai, dekoravimo antgaliai ir pan. – vardija verslininkė ir papasakoja apie vieną prekę, su kuria savo svečius nustebins ir patirties neturintys kulinarai. – Tikriausiai daug kas sakys, kad čia jau seniai nebe naujiena, bet paminėsiu – yra tokie specialūs tortų stovai, kuriuos naudojant galima imituoti, kad ant torto kažkas bėga ar byra, taip pat ant jo tortą galima pakabinti aukštyn kojomis.“
Kristina juokiasi, kad savo parduotuvėje sulaukia ir netikėtų pirkėjų, kurie čia dairosi prekių toli gražu neketindami dekoruoti tortus.
„Maistinių dažų pas mus vis ateina žvejai, šiuos jie maišo į žuvų pašarus. Turėjom vieną klientę, kuri maistinių dažų pirko plaukams dažyti. Ji nusipirko tris spalvas ir nusidažė kelias sruogas, paskui atnešė nuotrauką ir netgi receptą, jeigu mūsų klientai panorėtų pasidaryti taip pat. Ateina vyrų, kurie perka mūsų aromatus ir naudoja savo elektroninėms cigaretėms. Vienas pirkėjas pas mus ieškojo natūralios vanilės savo šuniui, kad atbaidytų erkes, o mūsų formeles dažnai naudoja keramikai“, – linksmai pasakoja Kristina.
