Prekiautojos elgesys apstulbino merginą: bando atimti paskutinius triusikus

 (158)
„Nesu iš tų žmonių, kurie piktinasi milžiniškais kainų šuoliais ir verslininkų triukais prieš didžiąsias žiemos šventes, kai šie pasinaudoję proga, kaip sakoma, bando atimti paskutinius triusikus, bet šį kartą verslininkės įžūlumas iš kantrybės išvedė net mane“, - laiške rašo DELFI skaitytoja.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Į redakciją mergina kreipėsi pasipiktinusi vienos prekeivės nemandagiu elgesiu ir prekių kainų keitimu. Merginą apstulbino, kaip 60 eurų kainavusią odinę rankinę, po kelių dienų prekiautoja siūlė jau už 67 eurus. Ji teiravosi, ar toks kainų kitimas yra normalus reiškinys ir baisėjosi prekiautojos elgesiu.

„Praėjusią savaitę vaikščiodama prekybos centre „Panorama“ ir rinkdama dovanas užsukau ir į čia įsikūrusią mugę. Prie vieno prekystalio, įsikūrusio antrame prekybos centro aukšte, moteris pardavinėjo odos gaminius. Mane sužavėjo labai dailiai pasiūti odiniai diržai – vieną tokių nupirkau savo draugui. Sumokėjau 15 eurų. Prie to paties prekystalio akį patraukė ir daili moteriška odinė rankinė. Neatsispyriau pagundai ir paklausiau, kiek ji kainuoja. „60 eurų“, - patikino pardavėja. Pasakiau, kad dirbinys nepaprasto grožio ir nusišypsojau, kad gal dar sugrįšiu.

Taip ir nutiko – vėl į mugę užsukau kitą dieną. Atėjau nusiteikusi įsigyti rankinę. Įdėjusi į maišelį moteris patikino: „67 eurai“. Nusistebėjau, kaip per kelias dienas kaina tiek daug pakilo. Pardavėja pradėjo man įrodinėti, kad rankinė visą laiką tiek kainavo. Nusišypsojau ir pasakiau, kad kai lankiausi čia prieš kelias dienas rankinė kainavo 60 eurų. Pardavėja ne tik man pradėjo įrodinėti, kad tokios kainos nebuvo, bet ir kad aš pas ją nesilankiau. Apėmė ir pyktis, ir juokas. Ir pikta ne tik dėl tų 7 eurų, nes jie nebelabai svarbūs, kai už daiktą pasiryžti mokėti tokius pinigus. Labiausiai siutina toks prekybininkų elgesys – meluoti ir net neraudonuoti. Negana to, kai pardavėjai paaiškinau, kad, kai paskutinį kartą buvau, ne tik domėjausi rankinės kaina, bet pas ją ir nusipirkau diržą, ji ramiu veidu sako „diržas tai čia smulkmena“. Ak, taip, nuostabi smulkmena už 52 litus! Ir tų pinigų būtų visai ne gaila, jei ne toks pardavėjos elgesys – ar pagarba pirkėjui jau nieko nebereiškia?

Pardavėja akivaizdžiai liko nepatenkinta mano tiesmuku klausimu, kodėl taip greitai pakilo kaina ir pareiškė, kad „atėjau ieškoti teisybės“. Juokingiausia, kad atėjau nusipirkti kone brangiausio daikto esančio ant prekystalio. Paaiškinau jai, kad ne teisybės paieškos mano tikslas, tačiau toks šuolis tikrai stebina. Tuomet ji pasakė, kad „kiek nori, tiek kainas ir kelia, nes ji pati nustato kainas“, o man pasirodo reikėjo „pirkti tada“, nes po trijų dienų ji galbūt kainą pakels iki 70 eurų. Suprantu, tiesos jos žodžiuose yra, ne veltui žmonės sako „nesisuksi negyvensi“ Suprantu, kad verslininkams norisi gauti kuo didesnį pelną. Bet 7 eurai arba senąja lietuviška valiuta, kuria jau net nebemadinga skaičiuoti, 24 litai per savaitę – čia jau ne kainų šuolis, o kainų pasiutpolkė. Ir visoj šitoj istorijoj pikčiausia, kad nustverta už rankos pardavėja dar bando mane įtikinti, ką ir kada aš pirkau ar nepirkau.

Rankinę galiausiai ji man pardavė už 65 eurus. Tik pasiėmusi pirkinį pasigailėjau, kad sumokėjau tuos pinigus. Ir ne dėl to, kad gaila, o dėl to, kad žmonės tokį elgesį vadina „apiplėšimu vidury baltos dienos“. Tikiuosi, kad kiti pirkėjai bus protingesni už mane ir į nepagarbą atsakys pinigus palikdami savo, o ne tokių pardavėjų kišenėje“, - rašo mergina.

DELFI kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kurios specialistai pateikė komentarą dėl susiklosčiusios situacijos:

„Kainodaros prižiūrėti negalima nei Kalėdiniame miestelyje, nei kokioje „Maximoje“, nei kažkur kitur. Pagal kainų įstatymą Lietuvoje – kainos nėra reguliuojamos, išskyrus tas, kurias nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Ji gali reguliuoti šilumos, elektros energijos kainas, bet Kainų įstatymas nustato, kad kitas kainas reguliuoja rinka. Todėl, jeigu to gaminio vieną dieną buvo mažesnė kaina, kitą – didesnė, vadinasi, turbūt buvo paklausa ir pardavėjas tiesiog nusprendė ją parduoti brangiau, todėl vartotojų teisių jis tikrai nepažeidė“, - sakė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vyriausiasis specialistas.

Prekiautojos elgesys apstulbino merginą: bando atimti paskutinius <em>triusikus</em>
© Shutterstock

Jis pataria merginai kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, tada situacija ir nemandagus prekiautojos elgesys bus išnagrinėtas detaliau.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kiekvienas gali būti didelis

Pajūryje siūlo užsienio turistus sutraukiantį poilsį: lietuviai nebevertina to, ką turime (21)

Didžiausio šalies kurorto pašonėje esantis Palangos kempingas baigia savo antrąjį sezoną.

Prasta vasara smogė ne tik Palangos verslininkams (59)

Lietinga vasara problemų pridarė ne tik nuomojantiems kambarius pajūryje. Paslaugas kaimo turizmo ir kempingų sektoriuose taip pat skundžiasi, kad blogi orai kirto per apyvartas, o ne kurie tikina, jog sodybos vasaros pradžioje išvis stovėjo tuščios.

Atkirto besistebintiems vestuvių fotografų kainomis: už kokybę teks sumokėti ir 2 tūkst. eurų (452)

Artėjančios vestuvės daugumai tampa galvos skausmu: reikia galvoti ne tik apie tai, kokioje bažnyčioje sumainyti aukso žiedus, bet ir kaip tilpti į suplanuotą biudžetą.

Moterį sėkmė aplankė atsisakius uždarbio: daug kas gąsdino, kad šis sprendimas neprotingas (30)

Stebuklų nereikia toli ieškoti. Garliavoje, greta Kauno, veikiančiame „Fėjų slėnyje“, įkurtame lėlininkės, rašytojos Editos Lei, juos atranda ir maži, ir dideli. Iš noro pakeisti gyvenimą gimęs projektas kūrėjai atnešė ne vieną džiaugsmo akimirką, jomis kaunietė dalijasi ir su kitais.

Susižavėję Estija daro klaidą: Lietuvoje galimybės net geresnės (88)

Konkurencija turizmo versle itin didelė, tačiau vietą čia atranda ir nedidelės kompanijos. Vis dėlto 15-a metų veikiančios kelionių agentūros vadovas sako, kad vis dažniau pagalvoja veiklą perkelti į Estiją, kur sąlygos smulkiam verslui, anot jo, kur kas palankesnės. Vis dėlto mokesčių ekspertas šį mitą išsklaido.