Po žmonos eksperimento gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis

 (65)
Dar visai neseniai Šiauliuose gyvenęs Raimondas Neverdauskas net negalėjo pagalvoti, kad jo gyvenimas greitai apsivers aukštyn kojomis. Dėl žmonos pomėgio susidomėjęs Pietų Amerikoje populiariomis alpakomis dabar ūkininkas Lietuvoje turi nemažą jų bandą.
© U. Karaliūnaitės nuotr.

Apie 25 km nuo Šiaulių esantis etnografinis Dargaičių kaimas turistus vilioja ne tik savo autentiškais, istoriją menančiais namais. Prisiliesti prie Lietuvos istorijos į kaimą užsukę svečiai gali aplankyti ir alpakų ūkį. R. Neverdauskas jų šiuo metu turi daugiau nei 30.

Tiesa, Lietuvoje jų iš viso auginama apie tūkstantis.

Portalą DELFI į savo ūkį įsileidęs R. Neverdauskas pasakojo, kad idėja auginti šiuos švarius ir itin gera vilna pasižyminčius gyvūnus gimė visai netikėtai.

„Žmona iš avies vilnos veldavo gaminius. Vienoje parduotuvėje jai pasiūlė pabandyti alpakų vilnos. Pamenu, kad kai atvežė, ji buvo juoda, švelni ir blizganti. Nusprendžiau pasižiūrėti, kas tai per gyvūnai. Aplankėme kelis ūkius Lietuvoje, Lenkijoje“, - kaip prieš kelerius metus susidomėjo alpakomis, prisiminė pašnekovas.

Kartu ūkininkas ūkiniame pastate atveria vartelius į gardą, kuriame žvaliai striksi tik prieš dieną atsivestas jauniklis.

Alpakų mažyliai gimsta jau pakankamai dideli. Sunku patikėti, kad šalia savo mamų besimalantys alpakų mažyliai vos išvydo pasaulį. Kaip pasakojo R. Neverdauskas, alpakos mažylius išnešioja per 11,5 mėnesio.

Vos tik patelės atsiveda jauniklius, juos ūkininkas bando kuo greičiau išdžiovinti – tam ūkiniame pastate nuolat paruoštas plaukų džiovintuvas, ir aprengia žmonos pasiūtais drabužiais. Žiemą mažyliams reikia šiltesnio apdaro, todėl pastarieji siuvami pašiltinus pačių alpakų vilna.

Vis dėlto R. Neverdauskas džiaugiasi, kad alpakoms lietuviškos žiemos nebaisios. Jis net akcentuoja, kad kai didelis šaltis – vilna storesnė užauga.

Alpakų vilna kerpama kartą į metus, o pati vertingiausia būtent metų sulaukusio, pirmoji jauniklio vilna. Kerpant alpakas dėl prastesnės kokybės atskiriama kojų ir kaklo vilna. Kol kas ūkininkas šią vilną renka ir ateityje planuoja ir iš jų kažką gaminti.

Alpakų ūkis – R. Neverdauskui buvo pirmasis išbandymas auginant gyvulius. Vyras šalia Dargaičių kaimo turi lentpjūvę ir jam gyvūlininkystės vargai ir džiaugsmai iki 2012 m., kai įsigijo tris pirmas alpakas, buvo visai nepažįstami.

Tiesa, ir dabar ūkininkas negali įvardyti dabartinės savo veiklos vargų. Kaip pasakojo pašnekovas, alpakos – itin švarūs gyvūnai, tuštinasi tik vienoje vietoje, niekada negula ant mėšlo. O ir keltis alpakos vos pradėjus švisti nereikalauja.

Šiuo metu ūkininko žinioje – daugiau nei 30 čilietiškų alpakų. Dar neseniai buvo daugiau nei 60. Ūkininkai dalį pardavė, bet greitu metu ūkis vėl turėtų padvigubėti: liepos pradžioje iš Čilės atkeliaus dar 20 šių švelniakailių, o dar panašiai patelių laukiasi čia – Lietuvoje.

„Gyvenau Šiauliuose, o čia buvo lentpjūvė. Buvo apie 30 arų laisvų, ten ir padariau tvartelį. Galvojau turėsiu kokias 5-6 alpakas”, - apie neambicingus savo pirmuosius planus kalbėjo pašnekovas.

R. Neverdauskas į savo ūkį įsileidžia ir į Dargaičių kaimą užsukusius smalsuolius. Čia jie gali pamatyti ne tik alpakas, bet ir lamas. Kaip prisipažino ūkininkas, jas įsigyti būtent ir privertė noras žmonėms parodyti, kuo skiriasi lama nuo alpakos.

Kaip jau minėta, alpakas ūkininkas kerpa kartą per metus. Pats. Dirbdamas su kirpimo mašinėle alpakų mylėtojas įjungia ir savo kūrybiškumą: vienodų spalvų alpakas būtų sunku atpažinti, jei ne R. Neverdausko joms suteiktos šukuosenos. Ūkininkui geras derlius – 4 kg vilnos nuo vieno augintinio.

Lankant alpakas itin dėmesį atkreipia jų smalsumas. Vos pamačiusios užėjusius naujus žmones jos iš pradžių lyg pabūgsta, bet netrukus jau kelia galvas ir žiūri, kas vyksta aplinkui. Įsidrąsinusios be baimės prisileidžia žmogų ir leidžiasi glostomos.

„Kaip elgiesi su gyvūnu, taip ir jis su tavimi. Jei muštum, tai ir bijotų“, - prie savęs glausdamas vieną iš augintinių kalbėjo ūkininkas.

Vyras pasakojo, kad jam yra tekę sutikti alpakų, kurios buvo piktos ir agresyvios, bet dažniausiai, pasak jo, tai naudoto smurto prieš gyvūnus pasekmės. Žinoma, nereikėtų pamiršti, kad net labai ramios ir draugiškos alpakos, kaip apsisaugojimo būdą, gali panaudoti spjaudymąsi.

Saulėtą vasaros dieną išleidęs į laukus palakstyti savo augintinius R. Neverdauskas sako, kad neuždaro jų pastate ir žiemą.

Po žmonos eksperimento gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis
© U. Karaliūnaitės nuotr.

Pietų Amerikoje alpakos išgyvena iki 25 metų.

„Čia kiek gyvens, pažiūrėsime. Šiaip joms čia šiek tiek per drėgnas klimatas. Kai drėgna, palankus oras erkutėms veistis, o tada pradeda plikti tam tikros vietos. Tačiau užtat čia labai svarbu tvarka. Jei lauke nevalai laiku išmatų, išsirita parazitai ir tada jau negerai“, - atviravo pašnekovas.

Vasaromis alpakų užkariautą teritoriją tenka valyti kas 2-3 dienas, o žiemą užtenka ir karto per savaitę. Tai, kad alpakos itin švarūs gyvūnai, atskleidžia ir joms pastatytas ūkinis pastatas, kuriame nė iš tolo neužuosi įprastiniame tvarte esančio kvapo.

Ūkininkas atidžiai rūpinasi ne tik augintiniams skirtų plotų švara, bet ir alpakų maisto racionu. Kaip portalui DELFI pasakojo vyras, jiems kasdien skiriama po 200 g kombinuotųjų pašarų.

„Čilėje racionas kitoks, ten niekas neduoda papildomų pašarų, todėl ir vilna Lietuvoje šiek tiek storesnė“, - Pietų Amerikos klimato privalumus paminėjo pašnekovas.

Alpakų vilna pasaulyje vertinama už tai, kad neduria, yra plona, nesukelia alergijos reakcijų, nedomina kandžių ir yra labai šilta.

Atšilus orams nukirpta vilna iš Dargaičių kaimo keliauja į karšyklą. Iškaršta vilna grįžta atgal į ūkį. Dar iki pernai metų R. Neverdausko žmona visą vilną suverpdavo viena pati verpimo rateliu.

„Lietuvoje nė viena verpykla dar negali suverpti alpakų vilnos, nes ji labai plona ir slidi. Dabar Lietuvoje yra jau daugiau nei tūkstantis alpakų, tai, manau, kai bus pakankamas jų kiekis, perdirbėjai investuos ir į tokią galimybę“, - vylėsi pašnekovas.

O kol kas ūkininkas naudojasi įmonės Vokietijoje paslaugomis. Kaip tik dabar ten išsiųsta 30 kg vilnos suverpti.

Po žmonos eksperimento gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis
© U. Karaliūnaitės nuotr.

Vilnai nuo 60 alpakų suverpti reikėtų keleto verpėjų, dirbančių visus metus. 100 g reikia keturias valandas sukti”, - skaičiavo ūkininkas, primindamas, kodėl pradėjo siųsti vilną į Vokietiją. Kol kas vyrui užtenka jo ir žmonos rankų visu alpakų ūkiu pasirūpinti.

Alpakų vilnos gali būti daugiau nei 22 spalvų. Šiuo metu R. Neverdauskas gamina apie dešimt spalvų siūlų, kurie beveik visi parduodami parodų metu. O kokios spalvos gims jauniklis – staigmena.

„Maišome spalvas ir nežinome, koks gims jauniklis. Tik negalima maišyti balto patino su pilka patele, nes dažniausiai tuomet jauniklis gimsta žydromis akimis ir gali nematyti. O šiaip būna juodą su balta sumaišius, kad ir šviesiai rudą atsiveda“, - pasakojo pašnekovas.

Netoli Šiaulių savo ūkį sukūręs vyras užsiima ne tik vilnos auginimu, bet ir veisimu. Vis dėlto ūkininkas prisipažįsta, kad po vieną alpakos neparduoda: šie gyvūnai gyvena bandomis, todėl atskirti vieni gali ir nugaišti.

Paklaustas, kodėl ūkininkai Lietuvoje renkasi auginti alpakas, pašnekovas teigė, kad šie augintiniai tinka tiems, kas turi nepjaunamos žolės plotų, nes šie gyvūnai labai tvarkingai jas nuėda. Besijuokdamas R. Neverauskas prideda, kad jos tinka tinginiams, kadangi augintiniai nereikalauja anksti keltis.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kiekvienas gali būti didelis

Prasta vasara smogė ne tik Palangos verslininkams (25)

Lietinga vasara problemų pridarė ne tik nuomojantiems kambarius pajūryje. Paslaugas kaimo turizmo ir kempingų sektoriuose taip pat skundžiasi, kad blogi orai kirto per apyvartas, o ne kurie tikina, jog sodybos vasaros pradžioje išvis stovėjo tuščios.

Atkirto besistebintiems vestuvių fotografų kainomis: už kokybę teks sumokėti ir 2 tūkst. eurų (408)

Artėjančios vestuvės daugumai tampa galvos skausmu: reikia galvoti ne tik apie tai, kokioje bažnyčioje sumainyti aukso žiedus, bet ir kaip tilpti į suplanuotą biudžetą.

Moterį sėkmė aplankė atsisakius uždarbio: daug kas gąsdino, kad šis sprendimas neprotingas (29)

Stebuklų nereikia toli ieškoti. Garliavoje, greta Kauno, veikiančiame „Fėjų slėnyje“, įkurtame lėlininkės, rašytojos Editos Lei, juos atranda ir maži, ir dideli. Iš noro pakeisti gyvenimą gimęs projektas kūrėjai atnešė ne vieną džiaugsmo akimirką, jomis kaunietė dalijasi ir su kitais.

Susižavėję Estija daro klaidą: Lietuvoje galimybės net geresnės (81)

Konkurencija turizmo versle itin didelė, tačiau vietą čia atranda ir nedidelės kompanijos. Vis dėlto 15-a metų veikiančios kelionių agentūros vadovas sako, kad vis dažniau pagalvoja veiklą perkelti į Estiją, kur sąlygos smulkiam verslui, anot jo, kur kas palankesnės. Vis dėlto mokesčių ekspertas šį mitą išsklaido.

Rėžė tiesą į akis: neleidžiate atsiskaityti kortele? Gali būti, kad slepiate mokesčius (406)

Nieko jau nebestebina galimybė banko kortelėmis atsiskaityti maitinimo įstaigose, viešbučiuose ar prekybos centruose. Tačiau DELFI skaitytoja Audra pastebi, kad šalyje esančiuose grožio salonuose ir kirpyklose vis dar nėra tokios galimybės. Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad tai gali būti susiję su šešėline ekonomika.