Pelninga idėja lietuviui gimė sovietiniame šiltnamių kombinate, o dabar produktus šluoja britai

Lietuviškame ekologiniame ūkyje gaminamas augalinis ekstraktas kūdikiams mūsų šalyje didelio susidomėjimo nekelia, tačiau populiarus britų žurnalas „The Green Parent“ jį įvertino kaip vieną geriausių rinkoje esančių produktų.

Smulkaus šeimos verslo „Mėta“ įkūrėjas Mindaugas Vyskupaitis kalbėdamas su DELFI užsiminė, kad šiek tiek gaila, kad jo produktai Lietuvoje nėra plačiai vertinami, nors jie unikalūs ir kitur tokių nerasime.

„Lietuva ne visada pripažįsta savo vaikus ir mūsų rinka yra užversta įvairiais įvežtiniais produktais. Man atrodo, daugelis geriau žino užsienio eterinius aliejus negu tai, kas gaminama Lietuvoje“, – sako M. Vyskupaitis.

Prasidėjo sovietmečiu

Eterinių aliejų gamybos idėja biologui M. Vyskupaičiui kilo dar Sovietų sąjungos laikais, tuomet jis dirbo šiltnamių kombinate su prieskoniniais augalais, o iš jų buvo galima gaminti eterinius aliejus, tačiau niekas to nedarė.

„Tais laikais pas mus išvis nebuvo jokios kultūros vartoti prieskoninius augalus ir prieskoniai išvis nebuvo labai priimtini Lietuvoje. Tie augalai visą laiką buvo auginami ir dalis jų visą laiką buvo išmetama. Kilo klausimas, kaip tuos augalus reikia perdirbti ar kažką padaryti, kad jie būtų pritaikomi ne tik maistui, bet iš jų būtų galima ką nors ir pagaminti.

Važinėjau po visą Sovietų sąjungą, po to ir po Europą ieškodamas, kaip perdirbti tuos dalykus. Atvežiau daug minčių tuometinio šiltnamių kombinato direktoriui, bet, jo supratimu, tai buvo nelabai perspektyvus ir nelabai reikalingas daiktas, nes šiltnamių kombinatas tais laikais ir taip gyveno labai gerai“, – pasakoja pašnekovas.

Lietuva ne visada pripažįsta savo vaikus ir mūsų rinka yra užversta įvairiais įvežtiniais produktais. Man atrodo daugelis geriau žino užsienio eterinius aliejus, negu tai, kas gaminama Lietuvoje

M. Vyskupaitis

Vis dėlto tuometinis jo vadovas neuždraudė pavaldiniui užsiimti eterinių aliejų gamyba savo iniciatyva, todėl M. Vyskupaitis išsinuomojo šiek tiek žemės ir ėmėsi veikti.

„Nuskridau į Simferopolio firmą, ten buvo institutas gaminantis įrangą eterinių aliejų gamybai. Ten netyčia susipažinau su moksliniu bendradarbiu, dabar jie pas mus vadinami mokslo daktarais. Žinodamas, kad esu iš Lietuvos, pasiūlė bendradarbiauti ir sukūrė visiškai išskirtinę technologiją eterinių aliejų gamybai.

Taip ir prasidėjo ta kooperacija. Kai visi prekiavo, naikino gamybą, mes tada statėme, kūrėme pirmą Lietuvoje eterinių aliejų perdirbimo liniją. Ir maždaug 1990-ųjų metų vasarą pagaminome pirmą partiją mėtų eterinių aliejų, patys jį auginome, patys perdirbome“, – prisimena verslininkas.

Natūralius pakeitė cheminiai

Kaip pasakoja pašnekovas, vos tik pasirodę jo produktai turėjo nemažą paklausą, nes savo aukšta kokybe gerokai lenkė tuo metu Sovietų Sąjungoje gaminamus dalykus. Netrukus juodo metalo gamybos linija buvo pakeista į nerūdijančio plieno, turbūt vienintelę tokią Lietuvoje.

„Bet atsidarius Vakarams ir pradėjus plūsti visokiems cheminiams kvapams ir panašiems dalykams, mūsų aukštos kokybės, bet, aišku, brangesniems aliejams nebuvo jokios galimybės išsilaikyti. Nuėjome į tada vadinamą sveikatos centrą, pasakiau, kad gaminame štai tokius natūralius eterinius aliejus, to meto vadovė sakė, koks skirtumas, ir cheminis, ir natūralus kvepia, o pirmasis pigesnis ir gerai perkamas.

Taip mums buvo sudėtinga įeiti į rinką ir mes labai sunkiai vertėmės. Jau galvojome, kad užsilenksim ir nebegalėsim konkuruoti, mūsų idėja prapuls kaip pernykštis sniegas. O 1993-iaisias metais, kai buvo nupirktas šiltnamių kombinatas, mums reikėjo iš ten išsikelti. Bet savo artimųjų ir šeimos dėka tęsėme veiklą, tada Vaidotų kaime nupirkome seną katilinę ir iš ten turėjome kelionę į dabartį“, – pasakoja M. Vyskupaitis.

Įsitvirtino rinkoje

Kelionė į sėkmę nebuvo lengva, tačiau, pašnekovo teigimu, jis labai daug sužinojo ir išmoko apie savo kuriamus produktus, o be eterinių aliejų ėmėsi ir augalinių vandeninių cheminių ekstraktų gamybos ir šiandien rinkai tiekia pušies, kadagių, beržų ir dilgėlių ekstraktus.

„Ekstraktų galima gaminti ir daugiau, bet ekonomiškai ir paklausos atžvilgiu, šie keturi paklausiausi ir jie atsiperka, nes galime susirinkti pakankamai daug žaliavos. Sukūrėme tam tikrą produktų liniją sanatorijoms ir pirties procedūroms, ir įsitvirtinome toje labai išimtinėje, nedidelėje rinkoje.

Tuos produktus sertifikavome, darėme laboratorinius tyrimus ir Lietuvos rinkoje „Mėta“ produktų tiekėjas sanatorijoms, SPA centrams ir vandens parkams tiekėjas. Tai visiškai natūralūs, iš augalinės žaliavos čia, Lietuvoje, pagaminti ekologiški produktai“, – sako pašnekovas.

Kai kurių produktų atsiradimo istorija be galo įdomi, štai vienas kojų priežiūros ekstraktas atsirado paskaičius Sibire gimusių lietuvių atsiminimų knygutę. Ten buvo rašoma, kad eidami į mišką žmonės į kerzinius batus įsimesdavo beržų lapų, taip apsisaugodavo nuo kojų sušutimo, prakaitavimo, grybelio ir blogo kvapo.

O sidabro medaliu apdovanotas jų kūdikių vonelėms skirtas produktas iš beržų ekstrakto gimė iš poreikio, niekur rinkoje neradę kažko panašaus, kas nekenktų kūdikiams, ėmė ir patys sukūrė tokį iš beržų ekstrakto. Jis nuramina ir tonizuoja kūdikių odą, padeda atsikratyti pleiskanų ir sustiprina plaukų šaknis.

Atsitiktinai gimė ir ekologiškų maisto produktų linija. Sanatorijoms pasiteiravus, gal be eterinių aliejų ir ekstraktų M. Vyskupaitis galėtų tiekti ir maisto produktus, jis daug nedvejojo ir savo ūkyje pradėjo auginti ir gaminti arbatas, kepti ekologiškus sausainius, gaminti saldainius ir kitus dalykus.

Šiandien jo gaminamų produktų asortimentą sudaro beveik 200 įvairių prekių, o jų galima įsigyti tiek didžiausiuose Lietuvos prekybos centruose, tiek jo paties internetinėje parduotuvėje.

30 g įvairios ekologiškos arbatos čia galima įsigyti nuo 1,10 Eur iki 1,60 Eur. 10 ml eterinio aliejaus kaina svyruoja nuo 3,70 iki 5,50 Eur. O, pavyzdžiui, ekologišką augalinės kilmės rankų ir indų valiklio 250 g buteliukas kainuoja 2,66 Eur. Anot M. Vyskupaičio, jis nekelia alerginių reakcijų ir neteršia gamtos.

„Gyventi galima kitaip. Ramiau, nuoširdžiau, paprasčiau. Galvojant ne tik apie save, bet ir apie tuos, kurie ateina. Laikantis žodžio. Kuriant savitarpio supratimą. Vartojant ne tik tai, kas sveikai pavadinta, bet tai, kas yra tikra ir natūralu“, – savo vertybės ir įkurtos įmonės filosofiją aiškina M. Vyskupaitis.