Kaip teigia verslininkai, jų įkurtas patyriminis muziejus po atviru dangumi sulaukė didelio susidomėjimo, mat jie gali pasiūlyti ne mažiau užsiėmimų nei Kernavė ar Trakai, teigiama „Verslios Lietuvos” pranešime spaudai. Tačiau nusprendusiems apsistoti ir savaitgalį praleisti įvairias edukacines veiklas siūlančio muziejaus vikingiškoje aplinkoje gali tekti pakloti net daugiau nei už nakvynę Palangos ar Trakų viešbučiuose.
Siūlo pagyventi protėvių kailyje
„Iš tiesų, jeigu mes sustotume Lietuvoje 1066 metais, vikingaujančią turtingą žmonių bendruomenę rastume Palangos žemėse. Tiesa, vikingais nei jie, nei skandinavų tautos savęs nevadino”, – istorijos vingiais dalinosi viena iš įkūrėjų ir įgyvendintojų Edita Gilė.
Lietuviškais baltų vikingais vis dažniau vadinami kuršiai, baltų tauta, gyvenusi Baltijos pajūryje Lietuvos ir Latvijos teritorijoje iki XII amžiaus. Aplink Baltijos jūrą, jos krantuose gyvenusias tautas siejo ne tik prekybiniai ryšiai, vykdomi mainai, bet ir nuolatiniai puolimai ir plėšimai.
„Mūsų pasirinktas ankstyvasis viduramžių laikotarpis, dar vadinamas vikingų laikais, turi mažai išlikusių rašytinių šaltinių, tačiau yra atkasama nemažai radinių: papuošalų, daiktų, ginklų, kurie gali pasakoti atskiras įdomias protėvių gyvenimo istorijas”, – idėja dalinosi Edita.
Verslininkų įkurtame kaime naudojamas edukacijų patyriminis metodas, kai būtent daiktai pasakoja apie tikrąją istoriją, buitį, papročius, galimybes bei, anot Vikingų kaimo įkūrėjų, suteikia neišdildomus įspūdžius vaikams. Verslininkai įsitikinę, kad šiandien vaikams nuostabą kelia ne tik naminiai gyvuliai, bet ir maisto gaminimas ant laužo, senovinė apranga ar namai be langų.
Už nakvynę palapinėje – 150 eurų
Šiuo metu verslininkai Širvintų rajone įkurtame muziejuje per metus pasiūlo apie 450 edukacijų, kuriose, anot jų, lankytojai supažindinami su baltų vikingų gyvenimo būdu. Edita yra įsitikinusi, kad ekspertiškumas širdžiai artimoje srityje yra vienas iš kertinių akmenų statant sėkmingą projektą.
„Tai, ką tu darai, ką kuri, turi nuolat stengtis būti savo srityje stipriausias, turi gyventi ir degti savo veikla – tai yra tavo vidinis variklis. Tuomet nebereikia įtikinėti žmonių, nes tavo tikėjimas savo idėja apšviečia kelią ir suranda tinkamus partnerius, bendraminčius ir bendruomenę”, – mintimis dalinosi Edita.
Vikingų kaimas rengia patyrimines edukacijas vaikams, naudoja žaidybinimo metodus, tačiau siūlo užsiėmimų ir tėveliams ar užklydusiems turistams. Įkūrėjai šypsosi, kad šis muziejus skirtas visiems vaikams, amžiumi ir širdimi. Anot įkūrėjų, apsilankius muziejuje bei edukacijų metu būtina viską paliesti, išmėginti, net paragauti. Kaip sako patys verslininkai, svarbu žmones, ypač suaugusiuosius, nustebinti, sužadinti jų smalsumą įtraukti į pažinimo per pojūčius veiklą, nes bandymus pūsti ragą kiekvienas atsimins, o istorijos apie jį gali greit ir pasimiršti.
Moksleiviams už 8 eurus muziejuje siūloma dalyvauti edukacinėse programose, o norintiems pramogų galima rinktis net kelis skirtingus užsiėmimus: šaudymą iš lanko už 12 eurų, šventinę programą už 120 eurų ar net savaitgalio viešnagę vikingiškoje palapinėje už 150 eurų.
„Nori pajausti kaip gyveno vikingai? Pasirengęs išgyventi kelias dienas be elektros, interneto? Vakaroti prie laužo, klausytis šalia tekančios upės čiurlenimo? Nakčiai įsitaisyti ant vikingiškos lovos, užklotos kailiais. Įkurdinsime jus jaukioje stovyklavietėje, suteiksime laužo įrangą ir medinius indus jūsų atsivežtoms vaišėms“, – taip pramoga aprašoma oficialiame muziejaus puslapyje.
Palyginimui – brangiausiuose Trakų viešbučiuose per ilgąjį Velykų savaitgalį už dvi naktis dviems žmonėms galima sumokėti nuo 100 iki 200 eurų. Tuo tarpu Palangoje dviejų dienų viešnagė viešbutyje ilgąjį savaitgalį kainuotų nuo 60 iki 400 eurų.
Vikingų kaime naudojami artefaktai yra tikslios archeologinių radinių kopijos – kalavijai, skydai, indai, drabužiai, kurių kolekcija yra nuolatos papildoma, ieškoma naujai atrastų rakandų ir galimybės juos pritaikyti, rašoma pranešime spaudai.
Gyvosios istorijos atkūrimas
„Pavyzdžiui, tiksli vikingų kalavijo kopija. Tokias muziejuose padeda po stiklu ir tu net negali įsivaizduoti, koks jo svoris, faktūra, medžiagos ar kaip jis buvo naudojamas. O mes bandome atkurti gyvąją istoriją, net ir sumodeliuoti kovas, kad ir vaikai, ir suaugusieji iš tikrųjų galėtų pamėginti daiktus naudoti pagal jų tikrąją paskirtį“, – pasakoja Edita.
Vikingų kaimo įkūrėjai, vystydami muziejaus idėją teigia siekę, kad ji ne tik būtų artima jiems patiems, tačiau domintų ir vaikus. „Mes mėgstame ir siekiame kurti tikras edukacijas, iš kurių kiekvienas, vaikas ar suaugęs, išsineša ką nors naujo, netikėto, džiuginančio“, – šypsosi Edita.
„Nuolatinis iššūkių įveikimas, patirtis ir drąsa – tai sėkmės variklis, – mano Edita. – Mes tikime, kad ypač svarbu kiekvienam pažinti mūsų protėvių istoriją ir ją išgyventi, pažinti širdimi, ne tik domėtis faktais ar negyva istorija. Nes tautai, kiekvienam tautiečiui, praeities įsisąmoninimas teikia tapatybę dabartyje. Kitaip, pasak daktaro J. Basanavičiaus, istorijos nepažįstantys žmonės amžinai lieka vaikais“, – pasakoja pašnekovė.
Svajoja apie žaidimų parką
Įkūrėjų vizija – penkių hektarų plote Širvintos pakrantėje įkurti sensorinį žaidimų parką, kuris taptų ne tik muziejaus dalimi, bet ir pagyvintų vandens turizmo pramogas Širvintos upe. Anot verslininkų, mūsų protėviams, baltų gentims, buvo ypač svarbi juos supanti aplinka, gamta ir jos jėgos, tai galime matyti savo tautosakoje ir vėlesnėje literatūroje, architektūroje ir tautodailėje.
Kaip rašoma pranešime, „Vikingų kaimas“ sieks į parką pritraukti ne tik vaikus, kur jie galėtų nevaržomai džiaugtis laisve ir gamta, tačiau ir ramybės ieškančius žmones, kurie čia esą ras atskiras užslėptas erdves asmeniniams potyriams bei meditacijai.
