Parduodamos pirmosios žibutės ir „kačiukai“: kiek už juos prašo

 (88)
Vienas po kito pasirodant pavasario ženklams prie jų prisidėjo ir pirmosiomis žibuoklėmis ir išsprogusiais „kačiukais“ prekiaujantys pardavėjai. Sostinėje jau penkerius metus žibuokles pardavinėjanti Milda prisipažįsta, kad prekyba kasmet vis prastėja.
© DELFI / Andrius Ufartas

Po kiek žibutės?“, – klausia DELFI žurnalistė Gedimino prospekte žibutes ir „kačiukus“ pardavinėjančios moteriškės.

„Pusantro euro”, – atsako ši.

Žurnalistei nukreipus žvilgsnį į kitą prekiautoją, pastaroji iš karto sušunka savo kainą: „Euras!“.

„Tai ko tu iš manęs atėmei pirkėją“, – pakėlusi balsą ir piktu tonu sušunka pirmoji pardavėja.

„Nieko aš iš tavęs čia neatiminėju“, – teisinasi už eurą pasiryžusi žibučių puokštę parduoti pardavėja.

Pavasariais pamiškėms nusidažius mėlyna spalva, šią spalvą pradeda įgauti ir tradicinės gėlių pardavimo vietos. Dar 2014 m. portalas DELFI rašė, kad už puokštelę žibučių tuomet buvo prašoma 2-3 Lt.

Įvedus eurą – jų kaina jau pakilo iki 1 euro.

Šiuo metu sostinės Gedimino prospekte už žibutes prašoma 1-1,5 euro.

Parduodamos pirmosios žibutės ir „kačiukai“: kiek už juos prašo
© DELFI / Andrius Ufartas


Viena iš kelių pardavėjų antradienio popietę turėjo ir porą snieguolių puokštelių. Už jas taip pat prašė 1,5 euro.

„Kiek žibutės?“ – klausia viena iš praeivių.

„Pusantro euro“, – atsako pensijinio amžiaus sulaukusi prekeivė.

„Už eurą parduosit?“ – bando derėtis pirkėja.

„Ne. Niekaip“, – griežtai ir nenusiteikusi nuleisti kainos atkerta pardavėja. Mergina nueina.

Be žibučių visos pardavėjos pasistačiusios ir ryšulėlius „kačiukų“. Jų kaina – 1-2 eurai. Priklauso nuo šakelių skaičiaus ir ilgumo.

Penkerius metus Gedimino pr. žibutėmis ir „kačiukais“ prekiaujanti Milda pasakojo, kad pati žibučių nerinko: iš vakaro pati nusipirko pas kitus pardavėjus.

„Aš nerinkau, susirgau su koja, tai vakar nusipirkau iš moterų“, – pasakojo ji.

Pensinio amžiaus moteris teigė, kad vienai pardavėjai, iš kurios pirko likusias gėles, nepavyko per dieną parduoti 10 puokštelių, kitai – 13.

Parduodamos pirmosios žibutės ir „kačiukai“: kiek už juos prašo
© DELFI / Andrius Ufartas

„Jos tai laiko neturi sėdėti, o aš tai turiu. Tai ir pardavinėju“, – šnekėjo Milda.

Moteris skundėsi, kad kasmet prekyba žibutėmis ir kitomis gėlėmis vis prasčiau sekasi.

Tai gal kainos kaltos?

„Ne, tikrai ne kainos. Visi išvažiuoja į užsienį. Kas čia lieka? Pensininkai tik“, – savo nuomone dalijosi pašnekovė.

DELFI primena, kad Statistikos departamento duomenimis gėlių kainos per praėjusius metus ūgtelėjo 5,9 proc.

Kaip yra komentavusi Aplinkos ministerija, žibutes ir karklus ("kačiukus") gyventojai gali skinti be apribojimų. Tuo metu pakalnutės yra įrašytos į Raudonąją knygą, todėl iš laukinės gamtos jas skinti draudžiama.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kiekvienas gali būti didelis

Lietuvos verslininkams piešia šviesią ateitį

Nors verslininkus žmonės sieja su rizika, inovacijomis ir sunkiu darbu, net 48 proc. šalies gyventojų savo vaikams linki būtent verslininko karjeros.

Dzūkijos sostinė vilioja verslininkus (20)

Alytaus rajonas laikomas vienu iš lyderių pagal pritraukiamas investicijas. Verslininkai sako, kad steigti įmones rajone galima dėl geros infrastruktūros ir lengvatų. Valdžia verslui taip pat siūlo kurtis tuščiuose pastatuose, kurių rajone apstu.

Restoraną ant ratų uždaręs lietuvis: išgyventi praktiškai neįmanoma (111)

Mobilieji maisto furgonai pastaraisiais metais steigiasi kaip ant mielių. Verslininkai, transporto priemonėse gaminantys ir pardavinėjantis maisto patiekalus, pripažįsta: ši veikla turi savų minusų, kurių didžiausias – vietų, tinkamų prekybai, trūkumas.

Gyvenimas stoties rajone: mato, kaip Lietuva išvažiuoja (326)

„Matote, eilės nėra. Lietuva išvažiavo“, - šypteli laikrodininkas, dirbantis priešais naująją Kauno autobusų stotį. Smulkieji verslininkai tampa tyliais išvažiuojančios Lietuvos liudininkais – visą parą stotyje zujantys žmonės aplink stotį įsikūrusių verslininkų paslaugomis naudojasi retai. Klesti tik tie, kurie malšina bene svarbiausią žmogaus pojūtį – alkį. Maitinimo įstaigos klientų stoka nesiskundžia.

Dirbantys Vilniaus oro uoste neviltyje: mums buvo išaiškinta, kad tai – ne karo padėtis (206)

Vilniaus oro uosto uždarymas rekonstrukcijos darbams (liepos 14 – rugpjūčio 18 d.) žada didelių nepatogumų ne tik keliaujantiems, bet ir smulkiesiems verslininkams, vykdantiems veiklą oro uoste. Jie beveik vieningai teigia: atostogauti pelningiausiais metų mėnesiais yra didelė prabanga, atnešianti daug nuostolių.