„Nežinau, ar dėl reklamos, ar dėl mūsų žiniasklaidos, mes žmonių kiekiu nesiskundžiame net kai lyja. Kai buvo lietingi orai, žiūrim, minutę tik nelyja ir jau stovi prie mūsų. Žmonės eina, ieško, randa mus. Galbūt Palangoje sunkiau neturintiems naujų inovacijų, siūlantiems vis tą patį“, – svarsto šokoladinius kebabus į Lietuvą atvežęs Ernestas Mickus.
Birželio 15-ą dieną atsidariusi „Choco kebab“ pradžioje vertėsi sunkiai, nes jos einant Basanavičiaus gatve nepamatysi, tačiau greit gandas apie ją išplito. Kebabinės įkūrėjas paklaustas, kodėl neatsidarė geriau matomoje vietoje, sako, kito pasirinkimo tiesiog neturėjo.
„Iš tikrųjų vietos labai nesirinkom, ieškojom patalpų, kur galėtumėme įsikurti. Matėme, kad čia nuomojama, tokią galimybę gavome. Pamatę batutų parko viziją ir projektą supratome, kad žmonės čia sėdi, vaikų daug“, – pasakoja E. Mickus.
Idėją vertino skeptiškai
Šiuo metu E. Mickus gyvena Klaipėdoje ir bene kasdien važiuoja į kurortą darbuotis savo kebabinėje, tačiau prieš tai 5–erius metus jis praleido Italijoje. Būtent iš šios šalies jis ir parvežė šokoladinių kebabų idėją.
„Draugas parodė man šitą idėją, sako, žiūrėk – šokoladiniai kebabai. Iš pradžių pasižiūrėjau skeptiškai, bet jis mane įkalbėjo, kad tai gera idėja. Nuvažiavom į Italiją, pažiūrėjom, paragavom ir sakom, viskas, vežam čia. Taip ir įvyko“, – sako pašnekovas.
„Visi miltai, speciali paruošta tešla yra atvežta iš Italijos. Mes patys nežinome to recepto. Tiesiog gauname kilogramą fasuotos tešlos ir dar 10-ies kilogramų šokolado rutulį. Mums reikia sumaišyti, pateikti, o visa kita yra mūsų receptūra. Viskas priklauso nuo mūsų, kiek dėsime vaisių, kiek dėsime šokolado, kiek dėsime grietinėlės. Mums tik duoda žaliavą, o tik nuo mūsų priklauso, kokią receptūrą darysime.
Mes dedame kivi, braškes, bananus, turime šilauogių, tik, deja, šiandien nesugebėjome jų gauti. Iš vaisių galvojame dėti ananasus. Kiekvieną dieną vežame naujus vaisius, patys bandome, ragaujame, einantiems pro šalį duodame ir paklausiame nuomonės. Žiūrėsime, ką dar sugalvosime. Iš saldžių pabarstų yra saldainiai, „Oreo“, greitu metu turėsim riešutų ir mažų zefyrų. Turim šokoladų užpilų, tyrės. Kiekvienas čia gali rasti savo skonį, maišyti, kiekvieną dieną be galo bandyti vis naują variantą“, – pasakoja E. Mickus.
„Nusprendėme viską padėti prieš akis ir leisti patiems išsirinkti. Žmogus mato visą gamybos procesą ir gali pasitikėti, kad čia yra tik švieži produktai. Blynas kepa 40 sekundžių, per tą laiką spėjame supjaustyti vaisius ir sutarkuoti šokoladą. Kadangi darome kebabus estetiškus, stengiamės meniškai smaigstyti šokoladą.
Biurokratija nekankino
Kiek teko investuoti į tokios kebabinės atidarymą E. Mickus atskleisti nepanoro, tačiau užsimena, kad vien nuoma labai brangi. „Bet jei taip seksis toliau, susimokėsim kito mėnesio nuomą“, – juokiasi pašnekovas.
„Dar planuojame staliukų zoną, bet jų nespėjame nusipirkti. Realiai padarėme iš paskutinių pinigų, tėvai, pažįstami, giminės, kas galėjo, kas pasitikėjo, tas paskolino“, – sako E. Mickus.
Vis dėlto pašnekovas priduria, kad nesusidūrė su biurokratinėmis kliūtimis, atvirkščiai, Palangoje visos institucijos jam daug padėjo.
„Girdėjau, kad Palangoje labai puola, trukdo jaunimui kurti verslą. Nieko panašaus. Mes atėjome, mus visi maloniai priėmė, paaiškino. Labai noriu pasidžiaugti Palangos miesto Maisto ir veterinarijos tarnyba. Mes buvome visiškai žali, neturėjome rimtesnės verslo patirties, ypač su maisto ruošimu. Ėjome į veterinarijos tarnybą, mums viską papasakojo, nesivargino pakartoti, jeigu kažko nesupratome.
Mokesčių inspekcijoje buvo lygiai taip pat. Iš tikrųjų, labai sklandžiai viskas praėjo. Tikėjomės, kad kažką praleisime, kažko nežinosime. Bet visur, kur ėjome, informaciją gavome, visur maloniai priėmė, niekas neišvarė. Manau, kad Lietuvoje verslą kurti galima, net jei neturi žinių, tau viską papasakos“, – teigia E. Mickus.
