Prie tokio kiek naivaus ir ne visai tikro paveikslo, ko gero, nemenkai prisidėjo ir holivudiniai filmai, kuriuose finansų makleriai – tai kostiumuoti, apsukrūs, brangius laikrodžius segintys vyrukai, nevengiantys pasimėgauti audringa prabanga. Važiuodama susitikti su Andriumi Stepanavičiumi žinojau tik tai, kad jis savo gyvenime pasiryžo nemenkai avantiūrai ir pasirinkęs finansų maklerio duoną, o vėliau dirbęs su įmonių finansais ir sandoriais bei turėjęs savo įmonę visą įdirbį vieną dieną nusprendė iškeisti į sezoninį kartingų verslą.
Į verslininką, o juo labiau į kostiumuotą finansinius reikalus tvarkantį poną, Andrius panašus nepasirodė. Greičiau – į sportininką entuziastą. Susitikimo metu dėvėjo sportinius marškinėlius, įdegusios rankos išdavė, kad šią vasarą nemažai laiko teko praleisti saulėje, nors ne tiek daug jos ir būta.
Apie pinigus A. Stepanavičius šiandien kalba nenoriai, tačiau pripažįsta – sprendimas visiškai keisti veiklą piniginės nepastorino, tačiau, kaip pats tvirtina, entuziazmas neblėsta, nors naujo verslo pradžia ir nėra lengva. „Bet aš žinojau, kur einu“, – juokiasi pašnekovas.
Sužavėjo filmuose rodoma dinamika
A. Stepanavičius finansų maklerio egzaminą pasakoja išsilaikęs dar 1992 metais. Šia veikla verslininkas teigė užsiėmęs maždaug 8-erius metus.
„Po to buvo rizikos kapitalo valdymas, o pastaruosius 14 metų – įmonių finansai“, – prisimena pašnekovas.
Paklaustas, kodėl pasirinko būtent šią sritį, verslininkas pasakoja, kad iš tiesų universitete jis įgijo transporto ekonomikos diplomą, tačiau pripažįsta, kad darbas šioje srityje nesužavėjo, o į sudėtingus finansų labirintus pasukti paskatino ta pati filmuose matyta dinamika.
„Su transportu kažką bendro turėjau gal kokius tris mėnesius. Kažkaip patraukė ta filmuose matyta finansų maklerio darbo dinamika. 1992 kaip tik gimė mūsų vertybinių popierių birža, atsirado pirmieji egzaminai, pirmos finansų maklerių įmonės ir tai kaip jaunam vaikinukui buvo labai įdomu“, – juokiasi pašnekovas.
Jis pripažįsta, kad stereotipas, jog tiek finansų makleriai, tiek su įmonių finansais dirbantys specialistai sukiojasi tarp pinigų, geria prabangius gėrimus ir gali sau leisti gerokai daugiau nei statistinis gyventojas, iš tiesų egzistuoja, tačiau teigia, kad realybė visiškai kitokia.
„Tokios asociacijos yra, bet, paprastai kalbant, viskas ne apie tai. Toli gražu nei prabangių dalykų, nei prabangių vakarienių. Tas segmentas yra pakankamai sudėtingas ir darbas su mažomis bei vidutinėmis įmonėmis yra toli nuo prabangos“, – tikina A. Stepanavičius.
Įkūrė nuosavą verslą
Išlipęs iš finansų maklerio rogių A. Stepanavičius pasakoja netrukus įkūręs mažąją bendriją „Baltic corporate finance“, kuri konsultuodavo smulkias ir vidutines įmones finansiniais klausimais.
„Pagrindinis tikslas – rasti tinkamiausią kitą sandorio pusę klientui. Jeigu kalbama apie įmonės pardavimą – rasti geriausią pirkėją. Jei apie papildomas investicijas – patraukliausią finansinį partnerį. Tai nesidaro per dieną ar dvi. Visi geriausi projektai truko iki dvejų metų. Per tą laiką būna ir pakilimų, ir nuopuolių. Atrodo, kad viskas važiuoja, yra susidomėjimas, bet po to kažkas netinka, kažkokios sąlygos ir viskas nusikelia“, – taip tuometinį savo darbo pobūdį ir niuansus nupasakoja vyras.
Paklaustas, kaip tuomet atrodė jo darbo diena, Andrius pripažįsta, kad neretai tekdavo dirbti viršvalandžius, pasitaikydavo ir įtemptų situacijų. Nors apie pinigus pašnekovas atvirauti nėra linkęs, jis atskleidžia, kad šiame versle uždirbdavo gerokai didesnį nei vidutinis lietuvio atlyginimas, kuris šiuo metu siekia 543 eurus. Tiesa, suskuba pridurti jis, pajamų dydį dažnai lemdavo ir sėkmė.
„Viskas priklauso nuo to, ar pavyksta sandorį užbaigti. Viskas toje srityje pastatyta ant sėkmės. Atlyginimas susideda iš dviejų dalių – fiksuota dalis ir sėkmės mokestis. O sėkmės mokestį gauni tada, jeigu viskas įvyksta sklandžiai, jeigu sandoris įgyvendinamas sėkmingai. Tuomet viskas gerai. Jei ne – pragyvent išeina, bet stebuklo nėra “, – teigia pašnekovas.
Viską sustabdė ir sėdo į kartingą
Nors nuosavas finansų verslas, anot pašnekovo, vystėsi pakankamai gerai, šiandien A. Stepanavičius jį teigia sustabdęs ir pasilikęs tik kaip planą B, mat vos prieš keletą mėnesių ėmėsi visiškai kitokios veiklos – įkūrė kitą įmonę „Baltic kart“, kartodromą ir nuo šiol šalia Vilniaus siūlo pasivažinėti kartingais.
„Viskas prasidėjo nuo sūnaus. Jis 2009 metais pradėjo lankyti kartingų būrelį, dalyvavo varžybose. 2012 metais paaiškėjo, kad komanda yra, nes sportui nebeskiriamas finansavimas. Mes pervedėme sūnų į kitą komandą, bet kažkur pradėjo kirbėti mintis, kad gal reikia daryti savo“, – prisimena pašnekovas.
Verslininko svajonė ir ateities planas, net keletą kartų pokalbio metu pabrėžė jis, įkurti elektra varomų priemonių pramogų parką. Tuo esą skiriasi ir jo siūloma pramoga, mat pasivažinėti verslininkas siūlo ne benzininiais, o elektriniais kartingais. Vis dėlto pašnekovas pripažįsta, kad šio sporto gerbėjai į tokį pasiūlymą kol kas žiūri gana skeptiškai.
„Aš atvirai pasakysiu, pats buvau skeptiškas dėl elektrinių kartingų, nes jie asocijuojasi su tomis mašinytėmis, kurios buvo Vingio parke ir kurių laidas eina į lubas ir visi daužosi. Man iš karto buvo tokia asociacija. Kitas klausimas, kuris visiems kyla – ar jie važiuoja, ar traukia, ar užtenka greičio? Mano atsakymas – išbandykit, jei nepatiks, nemokėsit. Statistikos nevedu, bet turbūt 95 proc. pravažiavusių įspūdis būna geresnis negu lūkesčiai“, – šypsosi pašnekovas.
Paklaustas, kodėl pasirinko būtent elektra varomus kartinus, verslininkas tikina, kad tokį sprendimą priėmė dėl triukšmo, kadangi kavinės, šalia kurios įkurta kartingų trasa, savininkai iškėlė tokią sąlygą.
Juokauja, kad pasiėmė atostogų
Išeiti iš komforto zonos ir kardinaliai keisti veiklą visada reikia nemažai drąsos. Andrius pripažįsta, kad prieš šį sprendimą iš tiesų buvo daug svarstymų, tačiau, kaip pats tikina, grįžti atgal neketina. Vis tik galutinio taško finansų versle pašnekovas nededa, bet teigia supratęs, kad „ant dviejų žirgų pajoti nepavyks“.
„Kai radau šią vietą, galutinai apsisprendžiau, kad keičiu sritį. Negaliu sakyti, kad visam laikui. Aš juokauju ir visiems sakau, kad pasiėmiau atostogas“, – sako jis.
Pasiteiravus, ar tokį sprendimą palaikė ir verslininko žmona, jis patikina, kad tikrai taip: „Šeima, kaip bebūtų keista, palaikė. Tikrai keista. Atrodo, buvo finansai, staiga nusimetei kostiumą, apsirengei sportinius marškinėlius, statybininko įdegis, išeini į laukus ir pats vienas viską darai. Turiu pora pagalbininkų, bet visą veiklą darau pats.“
Vis dėlto tokia savotiška verslininko avantiūra kirto ne tik per piniginę – pajamos, Andriaus teigimu, sumažėjo žymiai – tačiau iškyla sunkumų ir dėl to, kad sėkmė ir žmonių susidomėjimas šioje srityje priklauso nebe nuo skaičiavimų, o nuo gero oro, kuris, apgailestauja pašnekovas, šią vasarą tikrai nelepino.
„Vasara – sezonas. Ir tai dar jei nelyja, nėra 35 laipsnių karščio. Bet jeigu lyja, karštis – ne sezonas“, – teigia pašnekovas.
Verslininkas pripažįsta neįvertinęs ir dar vieno niuanso – darbo valandų: „Ko neįvertinau, nors, atrodo, turėjau – pagrindinis veiksmas vyksta vakarais ir savaitgaliais. Normalūs žmonės, arba aš prieš pusantro mėnesio, dirba nuo 8 iki 17 val. ar kad ir kartais 19 val., po to – laisvalaikis. Dabar laisvalaikio nebėra, nebeliko.“
Investavo 50 tūkst. eurų
Anot pašnekovo, naujam verslui pradėti prireikė 50 tūkst. eurų investicijų. Tiek esą atsiėjo kartingai, angaras, elektra, laiko matavimo įranga, apsaugos ir kt. Per kiek laiko šios investicijos atsipirks, A. Stepanavičius prognozuoti kol kas nedrįsta.
„Teoriškai aš 20 metų pats tuos namų darbus darydavau, skaičiuodavau, per kiek laiko turi atsipirkti ir panašiai, bet įdomiausia, kad to padaryti negali. Gali spėlioti, gali daryti kažkokias prielaidas, bet realiai nežinai“, – teigia pašnekovas.
Verslininko teigimu, nors „stabiliomis pajamomis kol kas nekvepia“, tai jo esą nė kiek negąsdina ir abejonių, ar pasirinko teisingą nišą verslui, nekelia: „Aš seniai įsitikinau, kad nieko nėra nestabiliau už samdomą darbą, nes turi vieną darbdavį, kuris tave gali atleisti. Čia yra mitas, kad samdomas darbas yra stabilumas. Tokių abejonių nebuvo. Visada yra planas B. Jis paruoštas.“
Šiuo metu 10 min. pasivažinėjimas elektriniais kartingais A. Stepanavičiaus įkurtame kartodrome suaugusiajam savaitgaliais ir darbo dienomis nuo 17 val. kainuoja 10 eurų, vaikams – 8 eurai. Darbo laiku (nuo 13 iki 17 val.) suaugusiesiems – 8 eurai, vaikams – 6 eurai.
Rekvizitai.lt duomenimis, šiuo metu naujoje A. Stepanavičiaus įmonėje dirba vienas darbuotojas, skolų įmonė šiuo metu neturi, metinė apyvarta be PVM 2015 metais buvo iki 5000 eurų.
