Norėjo tapti politike, bet dirba barista: jei gaunu 1 eurą arbatpinigių per dieną – labai džiaugiuosi

 (33)
Į gimtają Palangą 25-erių Vilija visai neseniai grįžo iš Šveicarijos. Mergina svajonių šalį paliko ne be priežasties – turėjo ambicingų planų tapti politike gimtajame mieste. Deja, nepavyko. Dabar mergina dirba barista viename iš kavos barų. Kadangi šis baras įsikūręs ne daugiausiai turistų pritraukiančioje vietoje, anot Vilijos, ir išsilaikyti, ir uždirbti čia sunku. Mergina atvirauja: „jei uždirbu eurą arbatpinigių per dieną, labai džiaugiuosi“.
Barista Vilija
© DELFI (G.Bakūnaitės nuotr.)

Su Vilija kalbamės apie darbą Palangoje, poilsiautojus ir asmenines patirtis.

-Kaip kilo idėja dirbti Palangoje ?

-Esu palangiškė. 18-kos išvykau iš Lietuvos ir dabar tai mano pirmoji vasara Palangoje (po sugrįžimo į Lietuvą – DELFI). Čia yra mano draugų vieta. Prieš tai aš dariau iniciatyvas, iš kurių pinigų neuždirbau, nes tai buvo mano eksperimentai. Draugai pasiūlė pabandyti mėnesį padirbti čia. Niekada nesu dirbusi tokio darbo (juokiasi).

- Kokie pirmieji įspūdžiai pradėjus čia dirbti?

- Labai daug streso, nes nesu to dariusi. Kadangi tai yra labai maža vieta ir čia ne Basanavičiaus gatvė, nebūna tų vadinamųjų „zavalų“, nėra daug žmonių, bet vis tiek norisi gerai padaryti. Čia jaunų žmonių vieta, kavos aparatai ne patys naujausi, visada kažkas struglina (stringa- DELFI). Buvo labai daug streso, bet dabar jau gerai, viskas ateina per praktiką, išmokau.

- Prieš tai gyvenai praktiškai svajonių šalyje – Šveicarijoje. Kodėl sugrįžai?

- Grįžau balotiruotis į tarybos narius Palangoje. Tikslas, žinoma, buvo patekti, bet man pritrūko balsų, tai taip ir likau.

- Kokių atsiliepimų tau tenka išgirsti apie šį kurortą?

- Buvau susitikusi su moterimi, kuri atvažiavo iš Minsko, iš labai pasiturinčios šeimos. Ji buvo apsistojusi viešbutyje, kuris čia yra geriausias ir kuris aukština Palangos vardą, bet ji neliko sužavėta. Ji sako: „kaina tikrai per didelė atsižvelgiant į tai, ką jie siūlo, o į Basanavičiaus gatvę net nenoriu eiti, nes jau iš tolo matosi, kas ten vyksta“.

- Iš tiesų žmonės apie Palangą neretai atsiliepia nelabai teigimai. Kokia tavo nuomonė ir patirtys čia?

- Danijoje esu studijavusi turizmą ir man visa ši situacija yra be proto įdomi. Kol gyvenau užsienyje, grįždavau labai retai, o jei ir sugrįžti – tai tik savaitei, labai sunku susidaryti įspūdį. Aš nesu mėgėja eiti į Basanavičiaus gatvę, ieškau kitų vietų. Supratau, kad su Palangos įvaizdžiu nėra dirbama ir jis dabar yra toks, koks yra. Aš manau, kad tai nėra gerai ir toks įvaizdis pritraukia žmones, kurie neturi galimybių išvažiuoti kažkur toliau. Kai kurie mano draugai dirba Basanavičiaus gatvėje ir jie sako, kad susidaro įspūdis, jog čia atvažiuoja žmonės, kurie visus metus dirbo kažkokiam sunkiam darbe ir jie net neturi lėšų čia būti, bet nori pamatyti jūrą ir tiek.

Aišku, čia yra daug šaunių vietų, kurios kuria gerą įvaizdį, bet jos nenukonkuruoja Basanavičiaus gatvės. Labai gaila. Ir ši vieta, kurioje aš dirbu, labai graži iniciatyva, bet nepritraukia tiek daug žmonių. Pritraukia, matyt, visi kičiniai suvenyrai. Bet jei žmonės tai perka, vadinasi, jiems to reikia. Pats miestas nesistengia pritraukti intelektualių žmonių.

-Tau teko pagyventi užsienyje. Ar galėtum palyginti aptarnavimo kultūrą čia ir kitose šalyse?

- Esu daug galvojusi apie aptarnavimo kultūrą. Kai tu keliauji, nesvarbu, ar tu pirksi ledus, ar kavą, ar kažkur apsistosi, tave visada pasitiks su šypsena. Čia to nėra. Žinoma, žmonės dirba beprotiškai daug ir kas be ko labai veikia sezoniškumas – žmonės tampa laukiniais ir stengiasi susirinkti kuo daugiau pinigų, kad visus likusius metus galėtų iš to gyventi. Išspausti šypseną po tiek darbo valandų nežinau, ar įmanoma. Gaunasi užburtas ratas.

- Dažnai į Palangą atvykę padirbėti žmonės sako, kad darbas čia labai sunkus. Pati čia dirbi. Kaip yra iš tikrųjų?

- Jeigu aš į dieną gaunu vieną eurą arbatpinigių, būnu labai laiminga. Mano kiti draugai, kurie dirba žinomesnėse vietose, per dieną parsineša po 60 eurų. Kiek žinau visų padavėjų atlyginimai – minimumas. Aš neturėjau idėjos čia daug užsidirbti ir realiai, jei galvočiau apie savo finansinės situacijos gerinimą, manęs čia nebūtų. Tikrai. Palangoje labai išnaudojami darbuotojai. Mano nuomone, čia tikrai yra nesiskaitymas – ilgos darbo valandos ir nepagarba. Bet tada supranti, kad verslininko tikslas yra ekonominė nauda ir jis supranta, kad tai gali gauti tik per du ar tris vasaros mėnesius. Ir tik todėl viskas vyksta grubiai ir greitai.

- Turi daug draugų dirbančių padavėjais ir barmenais Palangoje. Kokios jų istorijos, kas jiems sunkiausia?

- Mano viena pažįstama dirba Basanavičiaus gatvėj, kavinėje, kuri tampa žinoma Palangos vietele. Ten ateina labai daug žmonių. Ji pasakojo, kokie žmonės išrankūs – šaukia, kelia labai didelius reikalavimus. Jie žino, kur jie atėjo, ten ne restoranas. Amžinai vyksta toks nesusikalbėjimas. Bet taip pat žinau, kad ir patys darbuotojai piktnaudžiauja darbo vieta. Jie žino, kad nėra tvarkingai prižiūrima ir daro nesąmones. Tikrai nusukinėja. Ir aš manau, kad daug kas taip daro. Kai pajauti, kad su tavim negražiai elgiasi, atsiranda suvokimas: „Tu man liepi dirbti tiek valandų, tai aš nuo tavęs šiek tiek nusuksiu“. Ir tai tikrai vyksta.

- Ar tau pačiai teko turėti akistatų su nemaloniai besielgiančiais poilsiautojais. O gal tai tik stereotipas?

- Jeigu aš matau žmones, kurie elgiasi įžūliai arba atrodo labai šokiruojančiai, tarkim merginas, kurios per daug save pozicionuoja kaip prekes, man pasidaro liūdna. Tuomet aš galvoju, kad tokie žmonės gyvena kažkokiomis prastomis sąlygomis ir turi prastus potyrius, nes jie taip suvokia gyvenimą. Ir man dėl to tiesiog gaila. Arba besaikis alkoholio vartojimas. Žmonės prisigeria ir daro visokias nesąmones, jiems atrodo, kad linksma, bet jie parodo savo tikrąjį veidą. Ir jeigu pradedu galvoti, kad Lietuvoje tokių daug, tai pasidaro tikrai liūdna, bet aš tikiuosi, kad tai keičiasi. Žmonės dažniau išvažiuoja ir, viliuosi, kad pamato, jog tai, ką jie išdarinėja kažkokiam kaime, nėra normalu.

- Ką baisiausio tau teko matyti čia, Palangoje?

- Šveicarijoje labai daug žmonių vaikšto su kostiumais. Nesakau, kad jie visi ten laimingi, tebūnie jie nesišypso, yra rimti, bet visi santūrūs. Kai aš grįžau, mane labai šokiravo, kad tiek žmonių turi bėdų su alkoholiu. Tie išgėrimai – jie tikrai čia vyksta ir man baisu. Ir supratau, kad nepriklausomai nuo statuso, čia geria labai daug žmonių. Kai iš šono matai, kas čia vyksta, tai tikrai yra besaikis alkoholizmas.

- Paminėjai, kad apsvaigusių žmonių čia būna iš tiesų daug. Ar po darbo nebaisu vaikščioti gatvėmis?

- Kol kas nieko nesutikau. Gal pasitikėjimo savimi prideda ir tai, kad lankau boksą. Nors suprantu, kad prieš vyro jėgą nepakariausiu. Bet man tokios baimės nėra, nes aš čia augau. Čia gal ne taip baisu, kaip pavyzdžiui Vilniuje, Naujininkuose. Vasarą, aišku, yra nesąmonių, bet tokiose vietose aš nesilankau.

- Ką planuoji veikti, kai baigsis sezonas?

- Aš suprantu viena – Basanavičiaus gatvė virto monopoliu. Jie tiek yra viską užvaldę, kad atvažiavę žmonės žino tik tą gatvę ir jūrą. O jeigu aš norėčiau kažką atsidaryti, į Basanavičiaus gatvę man patekti nėra šansų vien dėl beprotiškų kainų ir auditorija ten renkasi ne ta, į kurią norėčiau orientuotis. Šiandien sėdėjau ir galvojau, kad ši vieta, kurioje dirbu, labai faina, ji turi labai gerą aurą ir aš žinau, kad mano draugai kitais metais čia nieko nebesiims daryti. Svarstau, gal man pačiai kažką perimti. Žmonės skundžiasi, kad Palangoje trūksta žaidimų aikštelių, ir nors čia yra tik dvejos supynės, tėvai džiaugiasi, kad gali atsigerti kavos, kol vaikai užsiėmę. Ir šiaip, manau, normalios šeimos nelabai nori lįsti į tą šurmulį.

- Kodėl draugai nebenori tęsti šios veiklos?

- Jie čia buvo trejus metus. Jie visada buvo labai veiklūs, daug kuo užsiėmė, tai gal neskyrė šiai vietai pakankamai laiko. O jei ir skyrė, tai neatrado recepto, kaip pritraukti žmonių. Čia tikrai nėra didelio pelno ir iš to išsilaikyti sunku. Kalbant apie bet kokias naujas idėjas Palangoje – labai sunku jas įgyvendinti. Tu turi padaryti kažką tokio, kad tavo tikslinė auditorija tave atrastų. Tik klausimas, ar ta tikslinė auditorija apskritai lankosi Palangoje (šypsosi).

Ačiū už atsakymus.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją