Nemokamai konsultuos geriausieji: jauni verslai kils kaip ant mielių

 (7)
Turbūt bent kartą esate girdėję apie mentorius? Jų pareigos lyg ir nesudėtingos – aiškini būriui ar vienam žioplesniam naujokui, kas čia ir kaip, globėjiškai pamokai.

Tačiau šiandien pasaulyje mentorystė jau yra tapusi neatsiejama verslo dalimi, taip pat ji gali būti įmonės socialinės atsakomybės įrankis. Neseniai antrąjį ciklą pradėjusiame socialinio verslo naujokų projekte „Socifaction“ grupelės apie savą verslą svajojančių žmonių šiuo metu susitinka su mentoriais, tarp kurių – Mantas Katinas, Nidas Kiuberis ir kiti aukštas pareigas užimantys arba savo verslus išvystę žmonės. Mentorystės programos dalį koordinuoja asociacijos „Mentor Lietuva“ vadovė vadovė Jurgita Ribinskaitė-Glatzer.

Mentorius – tas, kuris padeda būdamas šalia

Kas yra ta tikroji mentorystė? Pasirodo, šis žodis kilęs dar iš senovės Graikijos: Mentoras buvo Odisėjo draugas, globojęs ir lydėjęs jo sūnų Telemachą tuomet, kai Odisėjas buvo išvykęs į Troją.

„Būtent tada atsirado ta mentorystės sąvoka ir mentoriaus kaip žmogaus apibūdinimas. Mentorius – tai žmogus, kuris seka iš paskos, pataria. Jis tiesiog savo buvimu šalia, savo santykiu padeda kitam žmogui suprasti ir priimti teisingus sprendimus“, – sakė „Mentor Lietuva“ atstovė.

Jurgita Ribinskaitė Glatzer
Jurgita Ribinskaitė Glatzer

„Vienas iš „Mentor Lietuva“ projektų – kai bendrovės darbuotojai globoja 12-mečius – 13-mečius paauglius. Tokiu būdu formuojasi santykis su žmogumi. Daugeliui tokio amžiaus vaikų apskritai sunku užmegzti tikrus santykius. Užaugę prie kompiuterių jie ten ir jaučiasi drąsūs, stiprūs. Tačiau mokėti kurti santykius reikia ne tik tam, kad susirastum tikrų draugų– net jei nori parduoti savo produktą klientui, turi mokėti užmegzti su juo ryšį, būti empatiškas. Mentorystė to ir moko“, – sakė pašnekovė ir tikino, kad būtent dėl to ji siekė, jog ir projekte „Socifaction“ projekte atsirastų mentorystė, juk tai yra unikali mokymosi forma.

J. Ribinskaitė-Glatzer pastebėjo, jog pastaruoju metu beveik visą informaciją galima rasti internete – įvairūs kursai, el. knygos, konspektai. Tereikia atrasti sau reikiamą. Tačiau žmogiškas santykis yra tai, iš kurio galima išmokti svarbiausio dalyko – drąsos pradėti. Žmonėms, turintiems verslo idėją, neretai, kaip tam liūtui iš Geltonų plytų kelio, trūksta drąsos.„Neseniai skaičiau straipsnį, jog 80 proc. jaunųjų pradedančiųjų verslininkų daro vieną klaidą – jie nepradeda! Mentorius yra tas žmogus, kuris stumteli nuo kalno. Mentorystė yra itin naudinga, jei ją teisingai suvokia ir mentorius, ir mokinys“, – sakė J. Ribinskaitė-Glatzer.

Į šipulius sudaužyta idėja – geriau nei vėjais paleistos investicijos

Kūrybiškumo, empatijos neišmoksi iš vadovėlio. Lygiai taip, kaip nesukurdamas kontakto su savo mokytoju nesuprasi, kas šį žmogų daro sėkmingu verslininku.

„Man labai patiko vienos fotografės mintis: „Kai fotografijos pagrindai tapo prieinami visiems, daugiau menininkų neatsirado“. Juk taip ir versle: turime daug knygų, tačiau Steve‘ų Jobsų nepadaugėjo. Verslo genijų nepadaugėjo, padaugėjo nebent bandančiųjų jais tapti, mėgėjų“, – sakė organizacijos „Mentor Lietuva“ vadovė.

Socialinio verslo akseleratoriuje verslo idėjas vystančios jaunų žmonių komandos gauna nemokamus mokymus ir mentorių keliems mėnesiams. J. Ribinskaitė-Glatzer teigia pastebėjusi, jog itin svarbus mentoriaus ir komandos suderinamumas.

„Vienas turi išvystęs idėją – jam tereikia atrasti, kuriems klientams ją pritaikyti. Tokiam verslininkui reikia mentoriaus, kuris būtų jo potencialus klientas. Kitam reikia rinkodaros eksperto, jis dar nežino, kaip jam savo idėją pateikti. Verslo žmonės neretai jau yra patekę į tokias situacijas, kokiose „užstrigo“ jaunieji verslininkai, mentoriai žino, kaip tas situacijas išspręsti. Net jei kartais mentorius pasako, jog verslo idėjos reikia atsisakyti“, – teigia pašnekovė.

Nidas Kiuberis
Nidas Kiuberis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Skamba drastiškai? Galbūt, tačiau pats Nidas Kiuberis, sėkmingo kavinių tinklo „Coffee inn“ bendrasavininkis atskleidžia, jog pirmoji jo idėja buvo iš JAV atsisiųsti specialius aparatus, kurie išnuomotų žmonėms norimą filmą.

Viskas jau buvo užsakyta ir suplanuota, tačiau tuomet būsimiems verslininkams kažkas ėmė ir parodė filmų „torrentus“ – tuomet jie dar nebuvo tokie populiarūs. „Įsivaizduokite, jei jie nebūtų atsisakę šios idėjos? Būtų praradę visus pinigus. Taigi pradėdamas verslą, kuo daugiau sulauki grįžtamojo ryšio, nuomonių, kritikos – tuo didesnė tikimybė, kad nieko nepraleisi“, – sakė organizacijos „Mentor Lietuva“ vadovė.

Visi geriausi dalykai pasaulyje – nemokami

Reikia pripažinti, jog po susitikimo su mentoriumi kai kuriems pirmojo socialinio verslo akseleratoriaus „Socifaction“ dalyviams teko kardinaliai keisti savo idėją.

„Viena grupė turėjo labai gražią mobilios gyvūnų klinikos idėją. Bet susiskaičiavę jos suprato, kad nieko neuždirbs – tai bus ne pelno siekiantis projektas. Tai – nieko blogo, bet būtent šiame projekte mes padedame kurti socialinį verslą – jis turi generuoti pelną. Tikiu, kad labai sunku atsisakyti savo idėjos“, – sakė J. Ribinskaitė-Glatzer.

Dabar įvairūs koučeriai, verslo konsultantai, netgi gyvenimo vadybininkai su jumis gali pasidalinti verslo vystymo patirtimi. Kuo mentorius skiriasi nuo šių žmonių? J. Ribinskaitė-Glatzer sako, jog mentorystė visuomet yra teikiama neatlygintinai. Štai čia įvairių, norinčių Jums padėti, ratas gerokai susiaurėtų.

„Nemokama paslauga – tai mentorystės esencija. Na, įmonėse, kai mentoriumi tampa vyresnis darbuotojas, jo jaunesniam kolegai teikiamos pamokos įsiskaičiuoja į darbo laiką. Imti už tai pinigus? Turėtų būti šlykštus jausmas. Ir darbe su kolegomis sveikinamės arba gerus santykius palaikome ne už mokestį. Visa tai daroma ne dėl algos, o iš žmogiškumo“, – paaiškino pašnekovė.

Kiek J. Ribinskaitei-Glatzer teko bendrauti su įmonėmis – mentorystė visuomet yra savanoriška veikla. Visų pirma, ji skatina darbuotojų lojalumą ir įsitraukimą. Mentoriais neretai tampa aukšto lygio vadovai.

„Ateityje, aš esu tikra, jog tokios paslaugos bus organizuojamos ir Lietuvos priimtiems karo pabėgėliams. Tokiu atveju gali būti kompensuojamos nebent mentoriaus patirtos išlaidos. Pavyzdžiui, aš vykstu su karo pabėgėliu į kokį nors migracijos centrą, kelionėje patiriu išlaidų“, – svarstė J. Ribinskaitė-Glatzer.

Mentorystė palengvino santykius šeimoje

„Mentoriai ne tik duoda. Jie vysto savo empatijos, klausymosi įgūdžius. Esu girdėjusi tokių įspūdžių: „Aš dabar geriau sutariu su savo šeima, kolegomis geriau suprantu jaunąją kartą“. O jeigu žmogus tampa geresniu žmogumi – tai naudinga visiems. Ir jo kolegoms, ir jo klientams, ir jo šeimai, ir jo kaimynams“, – sakė „Mentor Lietuva“ vadovė.

Mantas Katinas
Mantas Katinas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Mentoriai taip pat mokosi iš šių jaunų žmonių. Tokiu būdu jiems lengviau suprasti, kuo gyvena būsimi darbuotojai, būsimi kolegos, būsimi klientai. Kokios mintys sukasi jų galvoje, kokiomis vertybėmis jie gyvena? Apskritai, paprastas nuoširdus pokalbis dirbant įtemptą, vadovaujantį darbą darosi prabanga. Tai proga pabendrauti su kitokiais žmonėmis“, – pabrėžė pašnekovė.
Jos teigimu, būtent todėl mentorystė ir turi būti savanoriška – nes tai ne paslauga, o savanoriškas žmonių tarpusavio bendravimas.

Nauda? Turėsite ką atsakyti šv. Petrui

O ar egzistuoja kokie nors mentoriaus atrankos kriterijai? Ar bet kuris įmonės, skyriaus vadovas jau galėtų būti mentoriumi?

„Stengiamės atrasti žmones, kurie jau yra dalyvavę kokiose nors savanoriškose iniciatyvose ir labai nenustemba gavę tokį pasiūlymą. Kreipiamės į tuos, kurie neperklausia: „O kokia iš to nauda mano įmonei? O kur pareklamuosite?“ Ne, nauda šiuo atveju ta, kad turėsite kuo pasigirti atsistoję prie šv. Petro vartų“, – juokiasi J. Ribinskaitė-Glatzer.

„Socifaction“ projekto dalyviai – būsimi socialiniai verslininkai su savo mentoriais susitinka vieną – du kartus per mėnesį. „Komandos taip pat atlieka mentoriaus užduotus „namų darbus“. Kartais jis itin pagelbėja jauniesiems verslininkams vertingomis pažintimis, galbūt – naudinga literatūra.

Jaunieji verslininkai kartais verčia raudonuoti

Kokius įspūdingus tokio bendradarbiavimo pavyzdžius J. Ribinskaitė-Glatzer prisimena?
„Mūsų projekte dalyvavo alkoholikų reabilitacijos bendruomenė „Gyvenimo vartai“. Jų mentorius buvo verslininkas iš Kauno. Jie norėjo užsiimti darbais iš medžio – pardavinėti paruoštas malkas, tačiau mentorius kritiškai įvertino jų veiklą – pirmiausia patarė aiškiai suformuoti socialinę savo veiklos pusę. Žmogus davė jiems visus kontaktus, nuo Seimo narių iki įvairių su reabilitacija dirbančių organizacijų. Vėliau jie paskaičiavo, kad jei iš tiesų būtų ėmęsi tas malkas skaldyti ir vežioti, pardavinėti, nebūtų gavę jokio pelno, būtų patyrę tik nuostolių“, – pasakojo mentorystės lektorė.

Vis tik J. Ribinskaitė-Glatzer neslepia, jog buvo ir nesusipratimų, kai jaunų žmonių komandos neįvykdydavo gautos užduoties, arba jau nuėję ilgą kelią, ištobulinę nuostabią idėją – susiriedavo tarpusavyje ir išsiskirstydavo kas sau.

Mentoriai savo ruožtu netoleruoja „pafilosofavimų prie kavutės“

„Mūsų mentoriai – aukštas pareigas užimantys, disciplinuoti žmonės. Jie brangina savo laiką, yra konstruktyvūs ir orientuoti į rezultatą. Jaunų žmonių komandos – nebūtinai. Jie ne visuomet pasiruošia, kartais tiesiog bijo, nežino, kaip su mentoriumi užmegzti ryšį. Yra buvęs atvejis, kai parinkome itin stiprų mentorių, o merginos nepadarė „namų darbų“. Netrukus nusprendė apskritai atsisakyti savo projekto. Na, prisipažinsiu, nebuvo smagu prieš patį mentorių. Gaila ir idėjos, nes ji buvo gera“, – sakė pašnekovė.

Ji pripažįsta, kad kai kurie mentoriai iš tiesų būna labai užimti – pavyzdžiui, nuolat savo kavinių tinklą „Coffee-inn“ plečiantis Nidas Kiuberis. Tačiau tuomet reikia ryžto tokius mentorius „pagauti“, o pagavus – drąsiai užduoti visus rūpimus klausimus.

„Čia, žinote, kaip ir pasimatymuose. Turi savotiškai save mentoriui pristatyti, sudominti ir užkrėsti jį savo įdėją. Jei palenkite mentorių į savo pusę, jis gali pagelbėti daug daugiau, nei vien tik patarimais. Jei sutaps mentoriaus ir komandos verslų auditorija – gali netgi gimti bendras projektas“, – sakė J. Ribinskaitė-Glatzer.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kiekvienas gali būti didelis

Devyniolikmetis entuziastas kuria vieną projektą po kito: svarbu nebijoti rizikuoti (5)

Deividui Ščurui – vos devyniolika metų, tačiau jis jau spėjo įgyvendinti ne vieną projektą, o jaunuolio ateities tikslai ambicingi – jis sieks tapti geriausiu IT specialistu Lietuvoje.

Prasta vasara smogė ne tik Palangos verslininkams (55)

Lietinga vasara problemų pridarė ne tik nuomojantiems kambarius pajūryje. Paslaugas kaimo turizmo ir kempingų sektoriuose taip pat skundžiasi, kad blogi orai kirto per apyvartas, o ne kurie tikina, jog sodybos vasaros pradžioje išvis stovėjo tuščios.

Atkirto besistebintiems vestuvių fotografų kainomis: už kokybę teks sumokėti ir 2 tūkst. eurų (422)

Artėjančios vestuvės daugumai tampa galvos skausmu: reikia galvoti ne tik apie tai, kokioje bažnyčioje sumainyti aukso žiedus, bet ir kaip tilpti į suplanuotą biudžetą.

Moterį sėkmė aplankė atsisakius uždarbio: daug kas gąsdino, kad šis sprendimas neprotingas (29)

Stebuklų nereikia toli ieškoti. Garliavoje, greta Kauno, veikiančiame „Fėjų slėnyje“, įkurtame lėlininkės, rašytojos Editos Lei, juos atranda ir maži, ir dideli. Iš noro pakeisti gyvenimą gimęs projektas kūrėjai atnešė ne vieną džiaugsmo akimirką, jomis kaunietė dalijasi ir su kitais.

Susižavėję Estija daro klaidą: Lietuvoje galimybės net geresnės (82)

Konkurencija turizmo versle itin didelė, tačiau vietą čia atranda ir nedidelės kompanijos. Vis dėlto 15-a metų veikiančios kelionių agentūros vadovas sako, kad vis dažniau pagalvoja veiklą perkelti į Estiją, kur sąlygos smulkiam verslui, anot jo, kur kas palankesnės. Vis dėlto mokesčių ekspertas šį mitą išsklaido.