Milžiniškų cepelinų vieta: vienas sveria pusę kilogramo

 (175)
Šalia Kauno esančią Karmėlavą galima vadinti Lietuvos cepelinų sostine. Nedideliame miestelyje galima rasti didžkukulių, apie kuriuos girdėjo kone kiekvienas jei ne lietuvis, tai kaunietis tikrai. Prie cepelinų sostinės vardo daugiausiai, be jokios abejonės, prisidėjo kavinė „Tigrasa“. Šią maitinimo įstaigą galima vadinti pavyzdiniu šeimyninio verslo modeliu.
Kavinė "Tigrasa"
© DELFI (R. Achmedovo nuotr.)

Istorija skaičiuoja trečią dešimtį

Iškart po nepriklausomybės atkūrimo Salminų šeima įkūrė nedidelę kavinę.

„Tuomet nedidelėje kavinėje stovėjo trys stalai“, - DELFI pasakoja Vidmantas Salminas. Dabar jis ir dvi sesės valdo šeimos restoraną. Prieš šeimos prisidėjo sesių vyrai, vaikai.

Salminai nesutinka, kad „Tigrasa“ būtų vadinama restoranu.

„Tai greičiau valgykla, kavinė, bet ne restoranas“, - kuklinasi V. Salminas.

Kilus idėjai atidaryti kavinę, pavadinimą padiktavo tai, kad V. Salmino mama gimusi tigro metais, tad ir pavadinimo ilgai neieškota. Iš pradžių klientams buvo siūlomos plonapadės, kas praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje buvo naujiena, picos. Priedus klientai galėjo pasirinkti patys – tuo metu tai taip pat buvo naujiena.

Cepelinų era

Garsieji cepelinai valgiaraštyje atsirado praėjus pusmečiui po kavinės atidarymo.

„Per šeimos susibūrimus visuomet verdame cepelinus arba koldūnus. Nusprendėme ir klientams pasiūlyti cepelinų“, - pasakoja V. Salminas. Pamažu cepelinai tapo firminiu „Tigrasos“ ženklu.

Praėjus keleriems metams po atidarymo „Tigrasa“ gerokai išsipėlėtė – pastatytas trijų aukštų tuomet modernus pastatas, kavinės plotas gerokai išsiplėtė. Tačiau ne viskas buvo taip paprasta, kaip gali pasirodyti.

V. Salminas prisimena, kad norint prisitraukti klientus cepelinų porcija buvo parduodama už tokią kainą, kad savininkams likdavo vos 10 lito centų. Bulvės buvo skutamos rankomis.

Tačiau klientų vis daugėjo, o cepelinai vis didėjo.

Šiandien vienas „Tigrasos“ cepelinas prieš 45 minutes trunkantį virimą sveria pusę kilogramo. Išvirus svoris padidėja dar 100 gramų. Ir tai svoris be padažų. Žmonės kalba, kad cepelinų valgymo rekordas vyrų tarpe – 5 cepelinai. Buvo ir moteris, kuri įveikė net 4 didžkukulius.

Tačiau eilinis valgytojas turėtų būti sotus sukirtęs ir du cepelinus. Kai kam visiškai pakaks ir vieno.

Vienu metu kavinėje gali būti pamaitinta net 400 žmonių. Tam per dieną kartais prireikia ir pusės tonos bulvių. Tiesa, šiuo metu jos į kavinę pristatomos jau nuskustos. Tačiau virėjos, iš kurių kelios dirba kavinėje bene nuo pat jos įkūrimo, didžiąją dalį darbo atlieka rankomis.

Paslapties nėra

V. Salminas nusišypso paklaustas, kokia jo šeimos verslo paslaptis.

„Jokios paslapties nėra – tai didelis ir sunkus darbas“, - sako V. Salminas. Vyras pasakoja, kad kartais jo darbo diena trunka ir 14, ir 17 valandų. Kiek ramiau būna žiemos sezono metu – tik tuomet šeimos nariai ištaiko progą atostogoms.

Tačiau vasaros sezono metu – pats darbymetis. Nesenai „Tigrasa“ gerokai išsiplėtė – kavinės teritorijoje įrengta zona vaikams, aplinką jaukesne padaro alpinariumas su fontanais.

Kampe matosi ir nemažas surūdijęs laivas. Tačiau tai – ateities projektas. V. Salminas svarsto, kad iš metalo laužo nupirktas laivas taps dar viena atrakcija vaikams, arba baru.

Kainos

Didžioji dalis sriubų kavinėje kainuoja 1,9 EUR. Žuvies kepsniai – po 4,5 EUR.

Vieno cepelino su mėsa porcija kainuoja 2,9 EUR. Už du didžkukulius teks susimokėti 5,8 EUR. Mažieji cepelinai su mėsa kainuoja nuo 1,5 iki 3 EUR už didesnę porciją.

Firminio kavinės kiaulienos kepsnio kaina siekia 4,80 EUR už mažą porciją ir euru daugiau už didelę. Panašiai kainuoja ir kiti kiaulienos kepsniai.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kiekvienas gali būti didelis

Devyniolikmetis entuziastas kuria vieną projektą po kito: svarbu nebijoti rizikuoti (6)

Deividui Ščurui – vos devyniolika metų, tačiau jis jau spėjo įgyvendinti ne vieną projektą, o jaunuolio ateities tikslai ambicingi – jis sieks tapti geriausiu IT specialistu Lietuvoje.

Prasta vasara smogė ne tik Palangos verslininkams (56)

Lietinga vasara problemų pridarė ne tik nuomojantiems kambarius pajūryje. Paslaugas kaimo turizmo ir kempingų sektoriuose taip pat skundžiasi, kad blogi orai kirto per apyvartas, o ne kurie tikina, jog sodybos vasaros pradžioje išvis stovėjo tuščios.

Atkirto besistebintiems vestuvių fotografų kainomis: už kokybę teks sumokėti ir 2 tūkst. eurų (436)

Artėjančios vestuvės daugumai tampa galvos skausmu: reikia galvoti ne tik apie tai, kokioje bažnyčioje sumainyti aukso žiedus, bet ir kaip tilpti į suplanuotą biudžetą.

Moterį sėkmė aplankė atsisakius uždarbio: daug kas gąsdino, kad šis sprendimas neprotingas (30)

Stebuklų nereikia toli ieškoti. Garliavoje, greta Kauno, veikiančiame „Fėjų slėnyje“, įkurtame lėlininkės, rašytojos Editos Lei, juos atranda ir maži, ir dideli. Iš noro pakeisti gyvenimą gimęs projektas kūrėjai atnešė ne vieną džiaugsmo akimirką, jomis kaunietė dalijasi ir su kitais.

Susižavėję Estija daro klaidą: Lietuvoje galimybės net geresnės (84)

Konkurencija turizmo versle itin didelė, tačiau vietą čia atranda ir nedidelės kompanijos. Vis dėlto 15-a metų veikiančios kelionių agentūros vadovas sako, kad vis dažniau pagalvoja veiklą perkelti į Estiją, kur sąlygos smulkiam verslui, anot jo, kur kas palankesnės. Vis dėlto mokesčių ekspertas šį mitą išsklaido.