Artėja pirmasis gimtadienis

2010 metais Trumpų šeima atidarė pirmą restoraną „Boun Giorno“. Tuomet, kaip sako Egidijus Trumpa, visi norėjo valgyti kuo pigiau, todėl kokybė buvo pamiršta. Tuomet Kauno senamiestis dar buvo miręs.

„Mums tai pasirodė nesąmonė – mes surizikavome. Niekas mumis netikėjo, bet mes padarėme tą projektą“, - apie restorano „Boun Giorno“ atidarymą kalba E. Trumpa. Dabar šeima valdo keturis restoranus – tris Kaune ir vieną Vilniuje. Naujausias šeimos verslo kūdikis – restoranas „Višta puode“. Iki tol šeimos restoranai siejosi su italų kultūra.

„Labai smagu ir gražu itališki projektai, bet nei žmona, nei aš niekada nebuvome italai ir jais nebūsime. Pradėjome ieškoti nišų. „Višta puode“ pavadinimą mes sugalvojome net neturėdami patalpų ir jokios konkrečios vizijos. Mes pradėjome patentuoti šiaip, nes mums patiko žodžių derinys – galima džiazuoti, būti laisviems. Šiuo pavadinimu galima daug ką apimti. Daug laisvės“, - originalų pavadinimą aiškina E. Trumpa.

Nors didžioji dauguma patiekalų restorane lietuviški, E. Trumpa restoraną apibūdina kaip šiaurietišką.

„80 proc. meniu yra lietuviški patiekalai, tačiau Lietuvos mums mažai. Mes bijome sakyti, kad esame tik lietuviška virtuvė, nes žmonėms tokios keistos asociacijos. Yra nuostata, kad tai valgyklinis maistas, daug riebalų, spirgų. Mes prie lietuviškumo einame subtiliau – stengiamės taikytis prie sezoniškumo, meistriškai ir moderniai pateikti. Vien jau aplinka daug pasako – pas mus nėra sunkaus medžio, nėra apkrauta. Žmonės jaučiasi kitaip jau pradedant interjeru“, - DELFI teigia E. Trumpa.

Šeimos verslo idėja buvo grąžinti duoklę lietuviškiems patiekalams.

„Didžiausia niša yra maistas, su kuriuo mes užaugome. Tai visai pamiršta ir nuvertinta. Tai yra neteisybė. Kartos keičiasi, o juk mama ar močiutė mums negamino kebabų, burgerių, picų nekepdavo. Mes valgydavome kitokį maistą. Meniu gal viskas neatsispindi, bet man smagu, kad čia galima rasti Močiutės Eleonoros kaimiškos vištienos troškinį, kurį žmonės labai mėgsta. Tai labai paprastas receptas – tokį troškinį man močiutė gamindavo vaikystėje. Kažkodėl mes viską aukštiname, kas ateina iš už jūrų marių, o nevertiname, ką mes turime vietoje“, - sako E. Trumpa.

Šviežumas svarbiausia

Restorane „Višta puode“ nerasite knygos storumo meniu – kone visa pasiūla telpa į vieną į lapą.

„Daug žmonių to nesupranta ir pamatę meniu išeina. Bet kuris žmogus supranta, kad turint knygą-meniu, neįmanoma turėti šviežio maisto. Idėja tokia, kad šiandien paragavote omletą, tačiau rytoj jo gali nebūti, bet bus plakta kiaušinienė. Mes nenorime prisirišti – mes norime lavinti žmonių skonį, nes iš tikro tai reikia keisti maitinimosi kultūrą“, - įsitikinęs E. Trumpa.

„Pas mus meniu niekada nebuvo ir nebus cepelinų, nes cepelinų paslaptis yra labai paprasta – mes turime žinoti, kada žmonės juos valgys. Mes juos darome dažniausiai per dienus pietus. Kartą paskelbėme, kad šeštadienį 13 ir 18 val. verdame cepelinus. Tai suveikė – žmonės visus cepelinus suvalgė. Bet jie gavo patį geriausią produktą, kokį tik įmanoma. Šiaip man stebėtinas reiškinys, bet jis suveikė! Aš neįsivaizduoju, kaip bet kada atėjęs į restoraną gali gauti šviežių cepelinų – tai neįmanoma. Tai turi būti šaldytas produktas, atšildytas ir tai kokybei labai daug duoda. Tada padažais bandomas išgauti skonis, tada gaunasi riebu. Jei nori turėti šviežią maistą, neįmanoma turėti visko visiems gyvenimo atvejams“, - priduria verslininkas.

Beje, šviežio maisto idėja patiko ne visiems darbuotojams.

„Kai pasakėme, kad pas mus nebus mikrobanginės, pora virėjų išėjo iš darbo. Tiesiog joms buvo per sudėtinga viską suorganizuoti. Buvo įpratę, kad ištrauki iš kameros, greitai atšildė, užmetė padažo ir padavė žmogui, o tai žmogui jaučiasi. Išgryninom tokią idėją: pirmiausia turi būti skanu. Antra: jūs turite gerai jaustis. Trečia: jūs turite gerai jaustis kitą dieną. Tai trys dalykai, kurie pasako apie maisto ir gėrimo kokybę“, - sako E. Trumpa.

Kainos

Pabaigai apie kainas. “Višta puode“ savininkai neslepia, kad kainos čia – nėra pačios žemiausios. Tačiau pasak E. Trumpos, pigiau pasiūlyti aukštos kokybės maisto tiesiog neįmanoma.

“Kainos ir kokybės santykis pas mus yra labai labai geras. Kitaip neįmanoma. Nebūna stebuklų“, - sako E. Trumpa.

Dienos pietūs „Višta puode“ kainuoja 5,5 euro. Jau minėtas Močiutės Eleonoros kaimiškos vištienos troškinys – 7 eurai, Kijevo kotletas su bulvių kroketais ir obuolių-morkų salotomis – 8,5 euro, kepti varškėčiai su sezoninėmis uogomis – 4 eurai, bulviniai blynai su česnakiniu padažu – 3,5 euro, elnienos troškinys su bulvių koše - 8,5 euro, šviežių kopūstų blyneliai su baravykų padažu – 3,5 euro.

G. ir E. Trumpos tikisi, kad „Višta puode“ bus tas restoranas, kuriame bus galima apsilankyti ir po kelių dešimčių metų.

„Mūsų šeimos verslo idėja yra turėti tokią vietą, kur žmonės susipažins ir po 20 metų galės ateiti į tą pačią vietą ir prisiminti, kad jie čia buvo, susipažino, susituokė, krikštijo vaiką. Veikia nostalgija. Visame pasaulyje yra vietų, kurios dirba 50 ir 100 metų – jos turi didžiulę vertę. Lietuvoje, o ypač Kaune, yra taip, kad padirbi 2-3 metus, pasidarai neįdomus, reikia keisti, kažką naujo. Tą momentą reikia išgyventi ir tai labai sunku, bet aš tikiuosi, kad praeis metai kiti ir pradės veikti nostalgija. Tą momentą reikia išlaukti. Iš patirties žinau, kad nėra lengva“, - sako E. Trumpa.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (742)