Kaune esantis turgus kadaise miestiečius stebino išskirtine preke

 (9)
Nuo seno prekyba ir verslumu garsėjusi Kauno Vilijampolė nuo 18 a. pabaigos neapsiėjo be turgaus. O lygiai prieš dešimt metų šimtmečius skaičiuojanti tradicinė prekyba persikėlė į tada bene patį moderniausią turgų po stogu Lietuvoje.
Vilijampolės turgus
© Asmeninio albumo nuotr.

Vilijampolė kaip atskiras miestelis greta Kauno įsikūrė 17 a. viduryje, o pagrindiniai jos gyventojai nuo pat pradžių buvo žydai. Tad nenuostabu, kad prekyba čia klestėjo – ilgą laiką miestelis garsėjo kaip sielių plukdymo punktas ir komercinis centras. Sandėliuose buvo kaupiami grūdai, linai, kanapės, odos gaminiai ir kitos prekės. O kai 1791 m. Lietuvos valdovas Stanislovas Augustas leido šioje gyvenvietėje rengti turgų, gamyba ir prekyba dar labiau pagyvėjo, rašoma pranešime spaudai.

Garsėjo prekyba akvariumų žuvytėmis

Iki pat mūsų dienų greta Neries įsikūrusios Vilijampolės turgus sulaukdavo ne tik prekybininkų, bet ir ūkininkų, iš pirmų rankų siūlančių savo pačių užaugintos ar pagamintos produkcijos. Taip pat ir žvejų, siūlančių upėje sugautos šviežios žuvies.

Kaune esantis turgus kadaise miestiečius stebino išskirtine preke
© DELFI / Elijus Kniežauskas

Dar 20 a. paskutinįjį dešimtmetį senasis Vilijampolės turgus buvo svarbus prekybos centras, kuriame anuomet buvo galima rasti visko: nuo vietinių vaisių ir daržovių, mėsos produktų iki drabužių ir net buitinės technikos. Išskirtinis bruožas, kuriuo Vilijampolės turgus garsėjo visame Kaune – tai prekyba akvariumų žuvytėmis.

Žuvytes ir praktiškai visą senojo turgaus asortimentą bei dar daugiau dabar galima rasti ir naujame turguje. Tačiau prekybos sąlygos ir aplinka pasikeitė neatpažįstamai – turgus įsikūrė po stogu, kaip teigiama pranešime, turėjo pažangiausią šaldymo, vėdinimo įrangą. Prieš dešimtetį tai buvo vienas moderniausių turgų Lietuvoje.

Dabar Vilijampolės turguje besilankantys kauniečiai sako, kad senąją prekyvietę prisimena su nostalgija, tačiau naujasis turgus yra kur kas patogesnis ir patrauklesnis.

Ateina nusipirkti mėsos

Turguje sutiktas Algirdas sako dažnai čia apsilankantis ir vertina, kad dabar viskas moderniau ir gražiau, tačiau šiek tiek pasigenda senojo turgaus dvasios.

„Būdavo, suvažiuoja patys ūkininkai, tai ir pasiderėti gali, ir panašiai. Pasirinkimas įvairių mėsos gaminių irgi truputį didesnis buvo. Aš ir dabar į turgų ateinu daugiausia dėl mėsos produktų, lašinių. Čia vis tiek daugiau yra ūkininkų gamybos, pagal kaimiškus receptus – kitur tokių nelabai gausi. Ko norėčiau palinkėti, tai ne tik Vilijampolės, bet ir visoms Kauno turgavietėms – pasistengti sugrąžinti daugiau tos senosios dvasios“, - mintimis dalijosi pašnekovas.

Vilijampolės turgus
Vilijampolės turgus
© Asmeninio albumo nuotr.

Tuo tarpu Lina prisimena, kad senasis turgus pradėdavo dirbti gerokai anksčiau nei dabartinis, tad žmonės dar prieš eidami į darbą spėdavo apsipirkti.

Virginijus kaip ir daugelis kitų kalbintų kauniečių, sako užsukantis į turgų daugiausia dėl šviežios mėsos, šviežių daržovių kiekvieną savaitę, nes gyvena netoliese ir jam čia esą patogu apsipirkti. Be to, jei prireikia yra ir rūbų, ir kitų prekių.

54 metus Vilijampolėje gyvenanti Onutė sako, kad dabartinis turgus jai labai patinka, o užsuka, nes randa to, ko nėra kitur. „Čia randu sau tinkamos jautienos, kurios nėra parduotuvėje ir šiaip visokių tokių dalykų, kurių kartais nebūna parduotuvėse“, - vardijo moteris. Kaip ir daugelis kitų turgaus lankytojų ji pabrėžė, kad senąjį ir naująjį turgų net sunku lyginti, nes naujajame apsipirkti kur kas smagiau, nes šis, pastebi ji, moderniai įrengtas ir po stogu, rašoma pranešime spaudai.

Vilijampolės turgus
Vilijampolės turgus
© Asmeninio albumo nuotr.

„Pirmieji turgūs pasaulyje atsirado prieš tūkstančius metų, tačiau jie iki šiol gyvuoja prisitaikydami prie pokyčių, o pirmiausia – prie pirkėjų poreikių. Todėl savo turguje deriname tiek senąsias turgaus tradicijas, skatinančias bendravimą, betarpišką ryšį tarp pirkėjo ir pardavėjo, bei tarpusavio pasitikėjimų grįstą prekybą, tiek modernius, šiuolaikiškus sprendimus, padedančius patogiai ir maloniai apsipirkti“, - sakė Vilijampolės turgaus atstovas Jonas Plenta.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kiekvienas gali būti didelis

Devyniolikmetis entuziastas kuria vieną projektą po kito: svarbu nebijoti rizikuoti (3)

Deividui Ščurui – vos devyniolika metų, tačiau jis jau spėjo įgyvendinti ne vieną projektą, o jaunuolio ateities tikslai ambicingi – jis sieks tapti geriausiu IT specialistu Lietuvoje.

Prasta vasara smogė ne tik Palangos verslininkams (57)

Lietinga vasara problemų pridarė ne tik nuomojantiems kambarius pajūryje. Paslaugas kaimo turizmo ir kempingų sektoriuose taip pat skundžiasi, kad blogi orai kirto per apyvartas, o ne kurie tikina, jog sodybos vasaros pradžioje išvis stovėjo tuščios.

Atkirto besistebintiems vestuvių fotografų kainomis: už kokybę teks sumokėti ir 2 tūkst. eurų (443)

Artėjančios vestuvės daugumai tampa galvos skausmu: reikia galvoti ne tik apie tai, kokioje bažnyčioje sumainyti aukso žiedus, bet ir kaip tilpti į suplanuotą biudžetą.

Moterį sėkmė aplankė atsisakius uždarbio: daug kas gąsdino, kad šis sprendimas neprotingas (30)

Stebuklų nereikia toli ieškoti. Garliavoje, greta Kauno, veikiančiame „Fėjų slėnyje“, įkurtame lėlininkės, rašytojos Editos Lei, juos atranda ir maži, ir dideli. Iš noro pakeisti gyvenimą gimęs projektas kūrėjai atnešė ne vieną džiaugsmo akimirką, jomis kaunietė dalijasi ir su kitais.

Susižavėję Estija daro klaidą: Lietuvoje galimybės net geresnės (86)

Konkurencija turizmo versle itin didelė, tačiau vietą čia atranda ir nedidelės kompanijos. Vis dėlto 15-a metų veikiančios kelionių agentūros vadovas sako, kad vis dažniau pagalvoja veiklą perkelti į Estiją, kur sąlygos smulkiam verslui, anot jo, kur kas palankesnės. Vis dėlto mokesčių ekspertas šį mitą išsklaido.