Geros žinios verslui: rodiklis, pagal kurį Lietuvą lenkia tik dvi šalys pasaulyje

 (69)
Net trečdalis įmonių pasaulyje savo vadovų komandose neturi nė vienos moters. Tuo tarpu Lietuva, lyginant su kitomis šalimis, pagal aukštas vadovo pareigas užimančių moterų skaičių patenka į pasaulio trejetuką. Pernai vadovaujančias pozicijas užimančių moterų skaičius šalyje išaugo 6 proc. ir šiuo metu sudaro 39 proc. Tokias tendencijas atskleidė tarptautinio audito įmonių tinklo „Grant Thornton International“ atliktas reprezentatyvus tyrimas.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Nors pasaulyje ir Lietuvoje vis dar dominuoja „vyriškos“ vadovų komandos, pokyčiai link jų mišrumo tampa vis labiau pastebimi. Pastaraisiais metais mūsų šalyje moterų vadovių skaičius nuosekliai augo ir dabar pasaulio vidurkį viršija dešimtadaliu. Remiantis naujausio tyrimo duomenimis, Lietuva patenka tarp šalių, kuriose moterų, užimančių aukščiausias pozicijas, skaičius yra vienas didžiausių“, – pasakoja audito ir apskaitos bendrovės „Grant Thornton Baltic“ direktorius Genadijus Makuševas

Apklausus Lietuvos verslo atstovus, rašoma išplatintame pranešime spaudai, išryškėjo skirtingas požiūris į geram lyderiui būtinas savybes. 4 iš 10 respondentų vyrų kaip svarbiausią gebėjimą nurodo suvaldyti sudėtingas situacijas bei deleguoti užduotis kolegoms, trečdalis kaip esminį lyderio bruožą įvardijo integralumą. Tuo tarpu gebėjimą deleguoti užduotis kaip svarbiausią lyderio savybę įvardijo beveik 9 iš 10 respondenčių moterų. Trečdalis respondenčių moterų pritaria, kad lyderis turi gebėti valdyti sudėtingas situacijas ir kilusius konfliktus. Netikėtu gero lyderio bruožu, kurį nurodė vos dešimtadalis vyrų, tačiau pasirinko net 3 iš 10 moterų, tapo pozityvus požiūris.

Geros žinios verslui: rodiklis, pagal kurį Lietuvą lenkia tik dvi šalys pasaulyje
© DELFI / Orestas Gurevičius

Pasak G. Makuševo, apie lyderių komandos įvairovės privalumus kalbėta jau ne kartą, tačiau realių veiksmų imtis neskubama. „Ankstesni „Grant Thornton International“ tyrimai parodė, kad iš mišrios vadovų komandos priima geresnius ir organizacijai vertingesnius sprendimus. Nustatyta, kad dominuojant vienai lyčiai, įmonės praradimai per metus gali siekti net 600 mlrd. eurų. Žinoma, moterų ir vyrų vadovavimo bruožai ir kertinės lyderio savybės gali skirtis, tačiau jas suderinus, tai neretai tampa nepamainomu privalumu, kuris užtikrina stabilų organizacijos augimą. Mišrios komandos turi įvairiapusišką požiūrį, kuris lemia geresnį gebėjimą prisitaikyti prie sparčiai kintančios globalios verslo aplinkos“, – teigia G. Makuševas.

Dažniausiai valdo finansus

Tuo tarpu Vilniaus universiteto docentas, gydytojas psichiatras psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis teigia, kad mišrios aukščiausio lygio komandos gali tapti ir esmine sąlyga organizacijos išlikimui. „Versle priimant sprendimus tenka įvertinti įvairius situacijos aspektus. Kiekvienas atsineša savo privalumus: teikiant argumentus ir pasiūlymus, vertinant tarpusavio santykius, grėsmes bei galimybes. Būtent toks daugiau aprėpiantis vadovų komandos žvilgsnis į situaciją padeda priimti efektyvesnius sprendimus“, – pasakoja E. Laurinaitis.

Psichoterapeuto teigimu, versle vyrų ir moterų pasauliai vis labiau supanašėja, o pranašumu tampa asmeninės savybės. „Lietuvoje moterys išsiskiria noru mokytis, tobulėti ir kokybiškai dirbti. Tad nenuostabu, kad jų pastangos vis dažniau įvertinamos ir aukščiausiomis pozicijomis organizacijoje. Tokius pasiekimus kartais paskatina ir noras peržengti ilgai vyravusius stereotipus bei pasiekimais įrodyti nemenkesnes savo galimybes“, – teigia E. Laurinaitis.

Remiantis tyrimo duomenimis, Lietuvoje moterų dažniausiai užimamos vadovaujančios pozicijos yra susijusios su finansų valdymu. Joms patikimos finansų apskaitos, analizės bei disponavimo funkcijos. Trečdalis respondentų nurodė, kad jų organizacijose moterys yra vyriausiosios finansininkės, nemaža dalis moterų užima finansų kontrolierių bei vykdančiųjų direktorių pareigas (po 13 proc.).

„Grant Thornton International“ tarptautinio verslo apžvalga parengta, remiantis kokybinių interviu metu surinktais duomenimis. Tyrimo metu apklausta daugiau nei 5,5 tūkst. įmonių valdybos pirmininkų, generalinių direktorių ir kitų aukščiausių vadovų visuose verslo sektoriuose. Lietuvoje buvo įvykdyti 100 interviu. Tyrimas atliktas 2015 metų pabaigoje.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kiekvienas gali būti didelis

Prasta vasara smogė ne tik Palangos verslininkams (25)

Lietinga vasara problemų pridarė ne tik nuomojantiems kambarius pajūryje. Paslaugas kaimo turizmo ir kempingų sektoriuose taip pat skundžiasi, kad blogi orai kirto per apyvartas, o ne kurie tikina, jog sodybos vasaros pradžioje išvis stovėjo tuščios.

Atkirto besistebintiems vestuvių fotografų kainomis: už kokybę teks sumokėti ir 2 tūkst. eurų (408)

Artėjančios vestuvės daugumai tampa galvos skausmu: reikia galvoti ne tik apie tai, kokioje bažnyčioje sumainyti aukso žiedus, bet ir kaip tilpti į suplanuotą biudžetą.

Moterį sėkmė aplankė atsisakius uždarbio: daug kas gąsdino, kad šis sprendimas neprotingas (29)

Stebuklų nereikia toli ieškoti. Garliavoje, greta Kauno, veikiančiame „Fėjų slėnyje“, įkurtame lėlininkės, rašytojos Editos Lei, juos atranda ir maži, ir dideli. Iš noro pakeisti gyvenimą gimęs projektas kūrėjai atnešė ne vieną džiaugsmo akimirką, jomis kaunietė dalijasi ir su kitais.

Susižavėję Estija daro klaidą: Lietuvoje galimybės net geresnės (82)

Konkurencija turizmo versle itin didelė, tačiau vietą čia atranda ir nedidelės kompanijos. Vis dėlto 15-a metų veikiančios kelionių agentūros vadovas sako, kad vis dažniau pagalvoja veiklą perkelti į Estiją, kur sąlygos smulkiam verslui, anot jo, kur kas palankesnės. Vis dėlto mokesčių ekspertas šį mitą išsklaido.

Rėžė tiesą į akis: neleidžiate atsiskaityti kortele? Gali būti, kad slepiate mokesčius (406)

Nieko jau nebestebina galimybė banko kortelėmis atsiskaityti maitinimo įstaigose, viešbučiuose ar prekybos centruose. Tačiau DELFI skaitytoja Audra pastebi, kad šalyje esančiuose grožio salonuose ir kirpyklose vis dar nėra tokios galimybės. Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad tai gali būti susiję su šešėline ekonomika.