Apmaudžiausios elektroninės prekybos klaidos, kainuojančios tūkstančius

 (8)
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų elektroninės prekybos apyvarta siekė kiek daugiau nei 170 mln. eurų. Palyginus su 2014 m., praėjusiais metais internete išleista 1,14 karto daugiau, o lyginant su situacija prieš penkerius metus – beveik 4 kartus. Įmonės, siekdamos iš konkurentų persivilioti klientus, milijonus investuoja į aptarnavimo kokybės gerinimą ar pridėtinės vertės kūrimą, tačiau neretai nutinka taip, kad pirkėjų praradimą ir finansinius nuostolius lemia paprasčiausios techninės klaidos, rašoma atsiųstame pranešime spaudai.
© Shutterstock nuotr.

„Pastebima, kad į saugumo gerinimą linkusios investuoti tik itin stambios įmonės, pavyzdžiui, bankai, interneto paslaugų tiekėjai ir kitos bendrovės, kurių kasdienė veikla tiesiogiai susijusi su duomenų saugumo užtikrinimu ir stambiomis finansinėmis operacijomis, – teigia UAB „Interneto vizija“ vadovas Arvydas Štrausas. – Taip pat savo duomenų saugumu suskumba pasirūpinti ir tos įmonės, kurios jau yra nukentėjusios nuo piktavališkų atakų ar serverio gedimų, tačiau bendra tendencija tokia, kad papildomai investuoti į saugumą žmonės linkę itin retai.“

Ekspertas pažymi, kad dėl tyčinių ar netyčinių svetainės gedimų internetu paslaugas teikiančių įmonių prarandamas pelnas gali būti skaičiuojamas tūkstančiais. Pavyzdžiui, jeigu per 1 valandą vidutinės įmonės pajamos siekia 5000 eurų, tai galima daryti išvadą, kad įmonė dėl svetainės neveiksnumo gali netekti 83 eurų per minutę. Rinkodaros specialistai jau yra pastebėję, kad šiuolaikinis vartotojas yra nekantrus ir branginantis savo laiką, tad tikimybė, kad pirkimo metu susidūręs su nesklandumais jis ieškos alternatyvios paslaugos ar prekės pas konkurentus, gali siekti net 90 proc. ar daugiau.

Ekspertas įvardija 3 dažniausiai pasitaikančias priežastis, lemiančias interneto svetainės gedimus ir galimus nuostolius:

1. Techninės įrangos gedimai. Deja, nuo gedimų visiškai apsisaugoti neįmanoma, nes visa įranga anksčiau ar vėliau nustoja veikusi.

Vienintelė išeitis, galinti apsaugoti duomenis – dubliavimas. Svarbiausi serverio komponentai yra dubliuojami, kad sugedus vienam jų, nesutriktų serverio veikla ir nebūtų prarasti duomenys. Siekiant dar didesnio patikimumo, rekomenduojama sistemas dubliuoti per kelis serverius arba net per kelis skirtingus duomenų centrus.

2. Nepakankamas resursų kiekis. Taupant arba iš anksto neplanuojant poreikio augimo, esant didesniam nei įprasta krūviui, sutrinka sistemos darbas. Su šia problema itin dažnai susiduria interneto svetainės, tam tikru metu skelbiančios svarbius duomenis, registracijos pradžią ar vykdančios išpardavimo akcijas. Norint, kad sistema veiktų sklandžiai, iš anksto reikėtų pasirūpinti rezerviniais resursais.

3. Aplaidi priežiūra. Interneto technologijos, ypač tos, kurias nelegaliais tikslais naudoja programišiai, tobulėja dienomis, tad ir serverius reikia nuolat stebėti ir atnaujinti. Net iš pirmo žvilgsnio nežymi klaida – automatiškai generuojamų „robotų-komentatorių“ nefiltravimas gali suformuoti nepatikimos ir neatsakingos įmonės įvaizdį. Neatliekant nuolatinio monitoringo, anksčiau ar vėliau teks susidurti su gedimais, įsilaužimais ar duomenų nutekėjimu.

A. Štrauso teigimu, dažnai pasikartojantys interneto svetainės gedimai ar įsibrovimai gali ne tik atnešti finansinių nuostolių, bet ir sužlugdyti įmonės reputaciją. Ekspertas įvardija praėjusiais metais nuaidėjusį skandalą, kai buvo įsilaužta į vienos didžiausių pasaulyje pažinčių svetainių duomenų bazę ir nutekinti visų užsiregistravusiųjų duomenys. Dėl saugumo praktikų nesilaikymo, ne tik nepataisomai sugadinta įmonės reputacija, bet ir sužlugdytas planuotas viešasis akcijų siūlymas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Kiekvienas gali būti didelis

Pajūryje siūlo užsienio turistus sutraukiantį poilsį: lietuviai nebevertina to, ką turime (21)

Didžiausio šalies kurorto pašonėje esantis Palangos kempingas baigia savo antrąjį sezoną.

Prasta vasara smogė ne tik Palangos verslininkams (59)

Lietinga vasara problemų pridarė ne tik nuomojantiems kambarius pajūryje. Paslaugas kaimo turizmo ir kempingų sektoriuose taip pat skundžiasi, kad blogi orai kirto per apyvartas, o ne kurie tikina, jog sodybos vasaros pradžioje išvis stovėjo tuščios.

Atkirto besistebintiems vestuvių fotografų kainomis: už kokybę teks sumokėti ir 2 tūkst. eurų (452)

Artėjančios vestuvės daugumai tampa galvos skausmu: reikia galvoti ne tik apie tai, kokioje bažnyčioje sumainyti aukso žiedus, bet ir kaip tilpti į suplanuotą biudžetą.

Moterį sėkmė aplankė atsisakius uždarbio: daug kas gąsdino, kad šis sprendimas neprotingas (30)

Stebuklų nereikia toli ieškoti. Garliavoje, greta Kauno, veikiančiame „Fėjų slėnyje“, įkurtame lėlininkės, rašytojos Editos Lei, juos atranda ir maži, ir dideli. Iš noro pakeisti gyvenimą gimęs projektas kūrėjai atnešė ne vieną džiaugsmo akimirką, jomis kaunietė dalijasi ir su kitais.

Susižavėję Estija daro klaidą: Lietuvoje galimybės net geresnės (88)

Konkurencija turizmo versle itin didelė, tačiau vietą čia atranda ir nedidelės kompanijos. Vis dėlto 15-a metų veikiančios kelionių agentūros vadovas sako, kad vis dažniau pagalvoja veiklą perkelti į Estiją, kur sąlygos smulkiam verslui, anot jo, kur kas palankesnės. Vis dėlto mokesčių ekspertas šį mitą išsklaido.