„Jeigu nori sukurti inovaciją, turi daug bandyti, eksperimentuoti, todėl savo organizacijoje stengiuosi įskiepyti drąsų požiūrį į klaidas ir netikėtas idėjas. Iš pirmo žvilgsnio kai kurie eksperimentai dažnai atrodo keistai, tačiau ilgainiui prieiname prie išties originalių sprendimų“, – tikina 28 metų verslininkas L. Lukoševičius.

Ryžtas įgyvendinti ambicingą idėją – sukurti unikalią technologiją ir pradėti verslą – Luką Lukoševičių grąžino į Lietuvą. Savo organizacijoje jaunas darbdavys teigia pritaikantis pamokas, kurias išmoko Jungtinėje Karalystėje.

- Ką tau reiškia pasirinkimo laisvė, galimybė gyventi ir kurti Lietuvoje?

- Darau tai, kas man atrodo reikalinga ir prasminga. Šią galimybę man suteikia laisvė. Myliu Lietuvą ir noriu parodyti, kokia kūrybinga, lanksti ir inovatyvi yra mūsų šalis.

Mano senelis vienuolika metų išgyveno tremtyje, nes kovojo už savo įsitikinimus. Tad pagarba ir meilė gimtam kraštui, savo šaknims yra mūsų šeimos vertybė. Privalome puoselėti tai, ką turime, ką gynė ir saugojo mūsų protėviai. Jų kova mums suteikė laisvę nevaržomai mąstyti ir kurti tai, ką norime. Būtų tiesiog kvaila šios laisvės neišnaudoti.

Verslą įkūrėme Lietuvoje, nes matau, kiek daug yra jaunų savo srities ekspertų, kurie aktyviai ieško įdomios veiklos ir darbo su inovatyviais produktais.

Mano tikslas – kurti Lietuvoje produktus, kurie būtų inovatyvūs ir padėtų augti mano komandos specialistams, ugdytų jų kompetencijas ir įgūdžius.

Kadaise Lietuvoje buvau įkūręs vienos britų kompanijos padalinį ir jutau grynai pragmatišką užsienio partnerių požiūrį į Lietuvą kaip į pigesnės darbo jėgos šaltinį. Stengiuosi, kad tai
pasikeistų.

Lukas Lukoševičius

- Emigracija yra laba rimtas iššūkis Lietuvos darbo rinkai. Pats studijavai, gyvenai ir dirbai Jungtinėje Karalystėje. Grįžai, įkūrei įmonę ir tapai darbdaviu. Netrūksta darbuotojų?

- Įmonė kol kas yra nedidelė. Mūsų komandą sudaro 15 žmonių. Kartais prireikia laisvai samdomų darbuotojų pagalbos, todėl kolektyvas pagausėja.

Kol kas nė vienas iš mūsų nuolatinių darbuotojų neemigravo.

Apskritai migracija man baimės nekelia – šį procesą vertinu teigiamai. Atėjus tinkamam metui, mielai įdarbinčiau profesionalą iš JAV, Prancūzijos ar Jungtinės Karalystės, kuris padėtų mums ieškoti klientų ir auginti pardavimus užsienio rinkose.

Svarbu, kad migracija nebūtų tik į vieną pusę nukreiptas procesas, o vyktų tarsi nuolatinė apykaita – po pasaulį judantys žmonės kauptų patirtį, ją pritaikytų, įgyvendintų savo idėjas.

Dėl laisvo pasaulio, galimybės rinktis savo gyvenimo kelią kovojo mūsų tėvai ir seneliai. Todėl dabar turime teisę keliauti ne tik po Sibirą ir plačiąją Rusiją. Keliaujame po visą pasaulį, pažįstame ir tyrinėjame, tobulėjame.

Jei kyla noras pagyventi užsienyje, puiku. Tik man asmeniškai būtų smagu, kad lietuviai nepamirštų gimtojo krašto ir galėtų prisidėti prie jo augimo.

- Tačiau kalbas apie galimybę prisidėti, patiems kurti gerovę Lietuvoje dažnai užgožia skundai.

- Kartais apima keista nuojauta: žmonės jaučiasi kažko nusipelnę vien dėl to, kad gyvena šioje šalyje. Kai išvažiuoji svetur, supranti, kad esi vienas ir viską turi pasiekti savo jėgomis ir atkakliu darbu. Kas ieško, tas randa.

Prisipažinkime sau, kad šis dėsnis galioja visur, net Lietuvoje, tada kvailos nuostatos, kad kažkas kitas turi mumis visais pasirūpinti, išnyks. Niekur pinigai ant medžių neauga, visur reikia dirbti.

Puiku, kad dabar turime laisvę ir niekas nevaržo, jeigu norime išvažiuoti, pasisemti patirties, užsidirbti pinigų. Naudokimės savo laisve. O jeigu kyla noras skųstis – pirmiau pamąstykime, ką galime patys pasiūlyti ir pakeisti, kad situacija taptų geresnė.

Lukas Lukoševičius

- Kas padeda pritraukti darbuotojus į savo jauną įmonę?

Jaunos kartos žmonės nori išbandyti save – vien galimybe atlikti užsienio įmonių užsakymus jų nesuviliosi. Mano bendraamžiai nori kurti, realizuoti save, būti lygiaverčiai partneriai.

Todėl atlyginimas nėra pagrindinė priežastis, kodėl aukšto lygio specialistai prisijungia prie „Tableair“ – negalime pasigirti, kad siūlome pačius didžiausius atlyginimus rinkoje. Visi darbuotojai gauna pakankamai normalaus lygio darbo užmokestį.

Įmonėje dirbantis kolektyvas ir kuriami produktai yra pagrindinės priežastys, kodėl nauji žmonės nori prisijungti. Visi specialistai pamatę kokį galutinį produktą sukuriame čia Lietuvoje iškart susidomi galimybe bendradarbiauti. Todėl nebūtinai reikia būti Silicio slėnyje, kad sukurtume pasaulinio lygio elektronikos produktą.

- Ar tavo kartos žmonėms netrūksta ryžto?

- Manau, kad turime daug progų pasiekti įspūdingų rezultatų, pranešti apie save pasauliui. Dar negaliu didžiuotis savo kartos pergalėmis ir pasiekimais, bet tikiu, kad savo galimybes mes išnaudosime.

Būtent todėl ir domiuosi technologijomis, produktų kūrimu nuo nulio. Noriu, kad tokių įmonių Lietuvoje būtų kuo daugiau, nes dabar pastebiu, kad didelės įmonės tiesiog mėgaujasi savo komforto zona, įgyvendindamos užsienio užsakovų projektus.

Apskritai, ryžtui ir pasitikėjimui amžius įtakos neturi. Į „Tableair“ susibūrė žmonės, kurie visų pirma yra tikri profesionalai ir sugeba mokytis vieni iš kitų, dalintis žiniomis. Viskas priklauso nuo kasdieninės veiklos – tikslo link judame kryptingai ir nuosekliai. Iš patyrusių įmonės darbuotojų, 20-30 metų savo srityje dirbančių žmonių, dažnai mokausi kantrybės – jie yra labai kruopštūs, atsakingi ir savo darbą atlieka nepriekaištingai.

Žinoma, kartu stengiuosi skleisti žinią, kad jaunoji specialistų karta yra verta pasitikėjimo, nes yra energinga, kūrybinga ir atkakli. Stengiuosi, kad tai pasikeistų.

- Kokią darbo patirtį sukaupei pats?

- Baigiau studijas Jungtinėje Karalystėje. Teko dirbti kuriant ir kompiuterinius žaidimus, ir kitokią, įvairaus pobūdžio programinę įrangą. Prieš įsteigiant savo verslą su partneriais Londone dirbome su investicinio banko „JPMorgan“ projektais.

Mano darbas buvo susijęs su programinės įrangos kūrimu, skaitmeniniais sprendimais. Šiandien dirbu su „geležimi“ – elektroninės įrangos sistemomis, ir mane ši nauja patirtis labai intriguoja.

- Nuo ko viskas prasidėjo?

- Dirbau Londone ir man ėmė skaudėti nugarą. Pradėjau domėtis, kas sukelia skausmą, ieškojau problemos sprendimo būdų. Sužinojau apie stovimus stalus. Ėmiau ieškoti sau tinkamo stalo, tačiau rasti nepavyko – technologijos ir dizainas neatitiko mano lūkesčių. Pakalbėjau su bičiuliu Justinu Vilimu ir nusprendėme tiesiog sau pasigaminti asmeninį stalą.

Konstruodami stalą sulaukėm didelio draugų susidomėjimo ir įsitraukimo. Žmonės, kuriems rodėme stalą, neslėpė susižavėjimo. Supratau, kad mūsų kuriamas produktas yra geras ir konkurencingas. Nusprendžiau išeiti iš darbo ir visą savo dėmesį skirti „Tableair“.

Nuo tada praėjo daugiau negu treji metai. Per tą laiką labai stipriai pasikeitė ir tobulėjo mūsų produktas. Buvo gausybė įvairių klientų pageidavimų ir pasiūlymų. Stengėmės išpildyti lūkesčius, kol galiausiai suvokėme, kad iš tikrųjų turime koncentruotis į technologiją – didžiausią pridėtinę vertę, kurią galime parduoti baldų gamintojams. Todėl dabar „Tableair“ yra technologijų kompanija, siūlanti inovatyvius sprendimus moderniems biurams.

Lukas Lukoševičius

- Kas buvo sunkiausia?

- Kai visame pasaulyje pradėjome prekiauti elektronikos gaminiais – moderniais stalais, pamatėme, kad kyla daug uždavinių dėl logistikos. Įsivaizduokite, parduodate daug stalų – visos supakuotos dalys sveria apie toną. Prekes turite nusiųsti į negirdėtą vietą ir garantuoti, kad stalai bus saugiai užkelti į trisdešimtą dangoraižio aukštą, tinkamai surinkti ir pastatyti. Tenka viską registruoti įvairiose sistemose, siųsti, sekti kelionę, užtikrinti sklandų priėmimą.

Todėl tikiu, kad didesnė orientacija į technologijas leis optimizuoti logistikos procesus – galbūt klientui į kitą pasaulio kraštą užteks nusiųsti tik nedidelį gaminio pavyzdį. Patirtis rodo, kad logistika mūsų versle yra ne mažiau svarbi negu gamyba.

- O konkurentai?

- Taip, buvo neramių valandų. Po 6 ar 8 mėnesių nuo veiklos pradžios atsirado mūsų stalo kopija. Išvydome visiškai identišką gaminį. Pirma į galvą šovusi mintis: man – šakės! Nemiegojau visą naktį, mąsčiau, ką daryti.

Pasikalbėjau su artimais žmonėmis ir verslo žinovais. Jie patikino, kad kopija tiesiog patvirtina, jog mūsų išradimas yra tikrai unikalus, einame teisinga kryptimi ir kažkas mūsų darbe jau mato potencialą.

Visas neigiamas mintis kaipmat nuvijau šalin. Konkurentų dėmesį ėmiau laikyti pripažinimu ir patvirtinimu, kad esame originalūs ir gerai dirbame. Tikiu, kad kurti inovacijas ir būti priekyje visada yra geriau, negu štampuoti kopijas ir gyventi svetimomis idėjomis.

- Kokios akimirkos versle tau suteikia daugiausia laimės?

- Maloniausia būna tada, kai matau keliolika mūsų stalų kieno nors biure, kur žmonės kasdien jais naudojasi. Stebiu, kaip mūsų produktas teikia naudą, kad biurų darbuotojai mėgaujasi aplinka, džiaugiasi naujove.

Iki šiol atsimenu akimirką, kai pirmą kartą pamačiau daug „Tableair“ stalų vienoje vietoje. Jaučiausi labai laimingas ir patenkintas.

- Ar pats daug dirbi stovėdamas?

- Taip, rūpinuosi savo sveikata.

Tačiau pastebiu vyraujančią nuostatą, kad prie stovimo stalo darbuotojas visada privalo stovėti. Toks įsitikinimas – klaida.

Stalas sukurtas tam, kad žmogus judėtų. Todėl dirbant tiesiog keiskite kūno padėtį. Valandą pastovėkite – valandą sėdėkite. Aš pats vadovaujuosi šia taisykle, nes žinau, kad žmogaus kūnas yra sutvertas judėti, todėl vienoda, sustingusi kūno padėtis kenkia.

Ant kėdės turėtume praleisti ne daugiau negu 50 procentų savo darbo valandų. Ir per visą dieną biure drąsiai padarykite kelis pritūpimus.

- „Tableair“ – tai ne vien aukštyn–žemyn judantis stalas. Tai – ištisa darbo aplinkos prisitaikymo prie mobilaus darbuotojo sistema. Kaip ji veikia?

- Matome naujausias darbo aplinkos pokyčių tendencijas, globaliai dirbančių kompanijų poreikius. Šiuolaikinis darbuotojas nėra saistomas griežtų darbo valandų – svarbu, kad jis kokybiškai atlieka konkrečias užduotis, prisiderina prie kliento, kuris galbūt yra kitoje vandenyno pusėje ir gyvena kitu ritmu.

Todėl kompanijos savo darbuotojams suteikia laisvę ir lankstumą. Juk dalį užduočių darbuotojai gali atlikti vien pasinaudodami išmaniuoju telefonu – technologijos yra mūsų aplinka.

Mūsų sukurti sensoriai leidžia darbo aplinką priderinti prie žmogaus, sukuria ryšį tarp mobilaus darbuotojo ir stacionaraus biuro.

Sistema įgalina realiu laiku pamatyti, ar bendradarbis atėjo į darbą ir atsisėdo prie stalo – tu gali jam iš karto siųsti informaciją ir rezervuoti greta esančią darbo vietą, kad galėtumėte dirbti kartu. Toks sprendimas padidina organizacijos mobilumą, lankstumą, gebėjimą prisitaikyti prie aplinkos ir sukurti patogias darbo vietas. Manau, kad taip atrodys visi rytdienos biurai.

- Dėkoju už pokalbį, Lukai.

Projektas „Karta 25“ suteikia sceną nepriklausomoje Lietuvoje gimusiai kartai, nuo kurios pasirinkimų priklauso, kokia Lietuva bus rytoj. Tai istorijos apie žmones, augusius kartu su laisva šalimi, jų tikslus, užsiėmimus ir požiūrį į gyvenimą, darbą, karjerą, tobulėjimą. Projekto viešinimą palaiko prekybos tinklas „Maxima“.