DELFI domėjosi, ar ir ekonomistai, kurių patarimais vadovaujasi ne vienas lietuvis, gavo dovanas, kurias išmesti gaila, bet padėti nėra kur. O gal praktiškiems žmonėms – tik praktiškos dovanos?
Nemėgsta materialinių dovanų
Apie gautas asmenines dovanas ekonomistai kalbėti nelabai linkę. Vis dėlto savo patirtimi pasidalinti sutinka, mat ir šioje temoje „galima įžvelgti tam tikrus ekonominius sprendimus“.
„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis pasakoja, kad šiais metais, kaip ir kiekvienais, iš Kalėdų senelio nieko nesitikėjo ir nieko neprašė, todėl šis turėjo progą nustebinti.
„Aš niekada nieko nesitikiu. Man atrodo, yra smagu gauti kažkokį siurprizą, netikėtumą. Nes tikėjimasis yra vos ne planavimas, kažkokios konkrečios dovanos užuominų davimas. Man atrodo, kad taip neturėtų būti. Aš paprastai nieko nesitikiu ir dėl to man kiekvieni metai, bet kokia dovana yra netikėtumas ir siurprizas“, - sako N. Mačiulis.
Po Kalėdų eglute šiais metais ekonomistas teigia radęs ne tik „su sportu susijusius daiktus“, bet ir nematerialines dovanas, kurio, kaip pat sako, atmintyje pasilieka labai ilgam.
„Aš asmeniškai vertinu dovanas, kurios nėra materialinės, o yra simbolinės, kažkokios patirtys – kelionės, galimybės apsilankyti kažkokiuose spektakliuose, koncertuose, naujose vietose. Tokios dovanos paprastai įstringa atmintyje daug ilgiau nei materialiniai daiktai“, - sako N. Mačiulis.
Nebegauna žaislų
Tuo tarpu „Nordea“ bako ekonomistas Žygimantas Mauricas išgirdęs klausimą „ką per šventes gavote dovanų“ ima juoktis, jog klausimas iš tiesų netikėtas. „Aš dažniausiai nieko neprašau, tai man nieko daug nedovanoja, o dar ir šventės nesibaigė“, - šypsosi pašnekovas. Tačiau, anot jo, tam tikras besikeičiančias dovanojimo tendencijas įžvelgti galima.
„Labai džiugu, kad ženkliai sumažėjo alkoholinių gėrimų dovanojimas ir išaugo labiau kūrybinių dovanų skaičius – ar tai kvietimai į vieną kitą kultūrinį renginį, ar tai kvietimas paaukoti vienai ar kitai organizacijai, kuriai reikia lėšų įgyvendinant kokį nors gerą tikslą. Pastebima evoliucija, kad daugiau yra ne tokių dovanų, kurios būtų dovanojamos vardan dovanojimo, bet vis dažniau dovanos yra dovanojamos su tam tikra idėja ir mintimi. Tai mane džiugina“, - sako Ž. Mauricas.
Jis pasakoja, kad po eglute taip pat rado dovanų, susijusių su jo hobiais, tačiau atkreipia dėmesį, kad tokioms dovanoms reikia jau ir žinių bagažo, mat turi žinoti ne tik ką laisvalaikiu žmogus veikia, bet ir kiek pažengęs toje veikloje yra. „Jei padovanosi dovaną skirtą pradedančiajam, o žmogus jau tuo užsiima kone profesionaliai, nebus labai gera dovana“, - juokiasi ekonomistas.
Jis prasitaria, kad taip pat labai įdomi ir prasminga dovana atrodo galvosūkis. Tiesa, tokio jau seniai nėra gavęs.
„Žaislų jau kurį laiką nebegaunu, - juokiasi Ž. Mauricas, - nors dar prieš penkerius metus buvau gavęs. Jei gauni kokį galvosūkį, tai šventinis vakaras būna suplanuotas“. Pats ekonomistas stengiasi nedovanoti, kaip pats sako, perteklinių dovanų ir nesureikšmina dovanų dovanojimo tradicijos žiemos švenčių laikotarpiu. „Šiais laikais gyvename kapitalistiniame pasaulyje, tų prekių tikrai yra daug ir žmonės turi vis daugiau galimybių nusipirkti, todėl didesnę vertę per svarbias šventes įgauna dovanos, kurios yra šiek tiek kitokios“, - sako N. Mauricas.
Su artimaisiais pasitaria dar prieš šventes
Tuo tarpu Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja, ekonomistė Ingrida Šimonytė teigia iš artimųjų staigmenų nelaukianti, o dovanoms skirtas lėšas išleidžianti tikslingai pagal kiekvieno išsakytus norus ir poreikius.
„Prieš Kalėdas su artimaisiais aptariame, gal yra koks nors dalykas, kurio norėtųsi, bet kažkaip nekyla ranka nusipirkti pačiam, arba planuojamas pirkinys, prie kurio būtų galima Kalėdų seniui šiek tiek prisidėti dovanų čekiu. Jeigu yra, puiku“, - teigia I. Šimonytė.
Šitaip, kaip ji pati sako, ekonomistei dažniausiai nutinka su knygomis, kurių nors ir pati nusiperka labai daug, tačiau aplink kai kurias, labai storas, knygynuose vaikšto „ratais-kvadratais“ ir pirkti nesiryžta.
„Gauti tokią knygą dovanų labai gerai ir man, ir Kalėdų seniui, kuriam nereikia sukti galvos. Pernai Kalėdų senis man parūpino S. Montefiorės „Jeruzalę“, šįmet gavau dovanų V. Šalamovo „Kolymos apsakymus“, kuriuos vėlyvu sovietmečiu gavau paskaityti samizdato forma, tad norėjau paskaityti vėl, bet jau kaip tikrą knygą su viršeliais.
Dar gavau kelis dovanų čekius planuojamiems pirkiniams ir keletą mielų smulkmenų, pavyzdžiui, nuostabaus alyvuogių aliejaus. Žodžiu, dovanų klausimą stengiamės spręsti praktiškai ir, nors netikėtumų taip pat neišvengiame, tai būna malonios smulkmenos, pritaikomos gyvenime“, - šypsosi I. Šimonytė. Į mėgstamiausių ekonomistės dovanų sąrašą taip pat patenką ir dėlionės. „Labai jas mėgstu“, - šypsosi I. Šimonytė.
Tačiau, prasitaria pašnekovė, yra ir „juodasis“ dovanų sąrašas – tai daiktai, kurių ji niekuomet nedovanoja kitiems ir pati nesidžiaugia tokius gavusi: „Vengiu siekti dovanojimo aukštumų ir dovanoti visokius niekučius iš pareigos, nes „taip reikia“, ir pati nemėgstu tokių gauti – jeigu jau nežinai, kuo žmogų pradžiuginti, bent jau neliūdink žvakidėmis, nenaudojamais paausių ar mažųjų pirštelių kremais, statulėlėmis ir panašiais daiktais, kurių niekam nereikia, bet ir ranka nekyla iškart išmesti. Žmonės jau ir taip apsivertę daiktais, kurių didelė dalis tiesiog renka dulkes namuose. Tokiu atveju geriau padovanoti kokį įdomesnį skanėstą ar žydinčią gėlę ir taip parodyti nuoširdų dėmesį“.
