Tačiau Europos Sąjungos parama skurstančiuosius pasieks geriausiu atveju tik po Naujųjų metų. Vietoj įprasto maisto davinio, kurį sudaro kruopos, konservai, miltai ir kiti produktai, gyventojai gali tikėtis gauti tik morkų ir kopūstų. Šias daržoves paaukojo vietos ūkininkai.
Šventės bus kuklios
Kaip „Sekundei“ guodėsi panevėžietė Aušra V., gaunama parama maisto produktais – didelė paspirtis jų šeimai. Vyras uždirba tik šiek tiek daugiau kaip tūkstantį litų, ji pati jau daugiau kaip dvejus metus nesėkmingai ieško darbo. Pradinių klasių mokytojos diplomą turinčiai moteriai kol kas buvo pasiūlytas keliems mėnesiams tik vaduojančios pedagogės darbas. Abu su vyru augina septynerių metų sūnų.
„Visos mūsų šeimos pajamos – apie pusantro tūkstančio litų. Sumokėjus mokesčius už butą, alimentus vyro vaikams iš pirmos santuokos, maistui praktiškai nieko nelieka. Gyvename nuo algos iki algos, neretai būna, kad tos kruopos iš intervencinių atsargų – vienintelė mūsų vakarienė“, – prisipažino panevėžietė.
Artėjančios žiemos šventės – nemenkas išbandymas, tad parama maisto produktais šeimai itin svarbi. Sužinojusi, kad prieš Kalėdas jie negaus maisto davinio, moteris dabar suka galvą, kaip paskirstyti šeimos biudžetą, kad netektų vaikščioti gurgiančiais pilvais.
„Tai vienas sunkiausių laikotarpių, nes nemažą dalį pajamų tenka atseikėti ir kalėdinėms dovanėlėms ar bent saldainiams, šventiniam stalui. Mes, suaugusieji, galime apsieiti ir be kalėdinių atributų, bet vaikui juk nepaaiškinsi, kad šiemet Kalėdų Senelio maišas bus tuščias. Girdėjau, kad vietoj įprasto davinio dalins morkas ir kopūstus, bet juk vien daržovėmis gyvas nebūsi“, – atvirai kalbėjo Aušra.
Tokių kaip ji – ne vienas. Panevėžio socialinių paslaugų centro duomenimis, šiemet dėl maisto paketų jau kreipėsi 2645 panevėžiečiai, jiems išdalyti 5436 paketai. Neabejojama, kad besikreipiančiųjų bus dar daugiau, mat jau nuo kitos savaitės centre galima registruotis gauti paramą maisto produktais, kurie bus dalijami kitų metų sausio–rugpjūčio mėnesiais.
Socialinių paslaugų centro darbuotojos teigimu, gyventojų reakcijos, sužinojus, kad nebus dalijami maisto daviniai, labai įvairios: vieni pradeda piktintis, kiti nuleidę galvas tyliai išeina, treti ima juoktis.
„Reakcijų, kaip ir žmonių, būna visokių. Kita vertus, jos visiškai suprantamos, juk žmonės maisto davinių laukia kelis mėnesius ir galiausiai paaiškėja, kad jų šiemet visai nebedalins“, – „Sekundei“ teigė Socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Dovilė Bartkutė.
Neįstengia padėti visiems
Paketus iš intervencinių atsargų dalijančio „Maisto banko“ laikinai direktoriaus pareigas einančio bei vadovaujančio Komunikacijos ir plėtros skyriui Vaidoto Ilgiaus teigimu, lapkričio pabaigoje gyventojus turėjusi pasiekti parama maisto produktais dalijama nebus, nes šiemet baigėsi Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo veiklos vienas etapas, o kitas dar neprasidėjo. Už projektą atsakinga Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra dabar vykdo tarptautinius viešuosius pirkimus maisto produktams tiekti. Visos šios procedūros užsitęsė.
„Šis dalijimas išskirtinis tuo, kad viena programa pasibaigė, o kita dar neprasidėjo. Tačiau galime guostis, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse tokia programa net nebuvo organizuota, o Lietuva rūpinasi, kad maisto paketai ir toliau pasiektų skurstančiuosius. Kasmet būdavo dviejų trijų mėnesių pertrauka, tad situacijos nereikėtų labai dramatizuoti. Aišku, suprantame, kad artėja šventės, todėl ieškome būdų, kaip padėti tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos“, – kalbėjo V. Ilgius.
Norinčiųjų gauti pagalbą maisto produktais yra gerokai daugiau nei „Maisto bankas“ gali padėti. V. Ilgiaus žiniomis, Lietuvoje maždaug 610 tūkst. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos, tačiau pagalba pasiekė tik 205 tūkst. gyventojų. Palyginti su krizės metais, skurstančiųjų šiek tiek sumažėjo, tačiau nedaug.
„Norinčiųjų gauti paramą yra gerokai daugiau nei mūsų galimybės ją suteikti. Ir gaunamos pajamos nėra pagrindinis rodiklis, iš kurio galima spręsti apie šeimos pragyvenimo lygį. Net ir gaudamas tūkstančio ar šiek tiek didesnį atlyginimą žmogus gali skursti, ypač jeigu šeimoje yra sunkių ligonių“, – pažymi „Maisto banko“ atstovas.
Lauks vegetariškas davinys
Visuomenėje gaji nuomonė, kad dažniausiai skursta vieniši pensininkai ar asocialūs asmenys, nenorintys dirbti ir mieliau gyvenantys iš pašalpų. Tačiau „Maisto banko“ atlikti tyrimai rodo, kad dažniausiai skurdo gniaužtuose atsiduria netekusieji darbo ir nepilnos šeimos.
„Nors ekonomika atsigauna, nedarbo problema vis dar labai didelė. Didmiesčiuose ji nėra tokia opi, bet regionuose tai didžiausias skaudulys. Juk 20 tūkstančių bedarbių tenka tik tūkstantis laisvų darbo vietų“, – teigė V. Ilgius.
Kita didelė grupė vargstančiųjų – vienišos mamos, auginančios vaikus. Dažnai jos turi darbus, tačiau kuklios algos vos pakanka minimaliems šeimos poreikiams. Taip pat nemažai yra gausių šeimų, neįgaliųjų, vienišų pensininkų.
„Iš visų paramą gaunančių asmenų tik dešimtadalis yra socialinės rizikos šeimos. Didžioji dalis – normalios šeimos, vos suduriančios galą su galu. Todėl parama maistu joms gyvybiškai būtina, mat kada papildome šeimos stalą maistu, lieka pinigų susimokėti už kitas svarbiausias reikmes“, – tvirtino V. Ilgius.
„Maisto bankas“ per daugiau kaip 500 įvairių socialinių organizacijų dalija įvairių akcijų metu surinktus maisto produktus, bebaigiančias galioti prekes ir Lietuvos ūkininkų paaukotas daržoves ir vaisius. V. Ilgiaus teigimu, taip parama pasiekia tuos, kuriems labiausiai jos reikia.
„Mūsų tikslas – stengtis, kad maistas, kuris pražūtų, keliautų ant vargstančiųjų stalo. Produktus dalijame per kitas organizacijas, galinčias suteikti ir daugiau socialinių paslaugų, kad žmonės tvirčiau kabintųsi į gyvenimą. Dėl Rusijos embargo Lietuvos ūkininkai bus priversti sunaikinti apie septynis tūkstančius tonų vaisių ir daržovių, todėl labai kviestume derlių paaukoti labdarai“, – kalbėjo „Maisto banko“ atstovas.
„Maisto banko“ Panevėžio regiono padalinio vadovės pareigas laikinai einanti Urtė Šliažaitė teigė, kad panevėžiečiai, gaunantys maisto paketus, vietoj jų „Maisto banko“ sandėliuose galės gauti morkų ir kopūstų, kurie turėjo būti eksportuoti į Rusijos rinką, bet dėl embargo neišvežti.
„Maisto paketų dalijimas nukeliamas vėlesniam laikui, dabar galėsime pasiūlyti tik morkų ir kopūstų. Aišku, esame pasirengę labiausiai skurstantiesiems padėti ir „Maisto banko“ akcijos metu surinktais maisto produktais, bet dėl pagalbos turi kreiptis patys gyventojai. Tik žinodami realią šeimos situaciją galėsime pagelbėti“, – sakė U. Šliažaitė.
