Kojų amputaciją patyręs benamis pasakoja laimėdavęs prieš Š. Marčiulionį

 (133)
Žvarbų Kalėdų vakarą traukiau pro Lukiškių aikštę namo. Dar nebuvo labai vėlu, apie 22.30 val. Aikštės pakrašty pamačiau benamį ratukuose, užsimetusį striukę ant galvos, šitaip susiruošusį nakvoti. Priėjęs arčiau pamačiau, kad jo kojų pėdos amputuotos. Pakalbinau, paklausiau, gal galiu kuo padėt?
© Skaitytojo nuotr.

Paprašė cigaretės. Neturėjau. Grįžęs namo paprašiau draugės, kad suruoštų kažko pavalgyti ir atsigerti. Dar paėmiau šiltas kojines ir grįžau į centrą.

Valdas papasakojo, kad jaunystėje žaidė krepšinį už „Statybos“ dublerius. O dar būdamas 16-os Klaipėdoje buvo pažįstamas su Arvydu Saboniu.Valdas tuo metu žaidė už Vilniaus sporto mokyklą, Sabas - už Kauno sporto mokyklą. Kasdien vykdavo intensyvios treniruotės sporto salėje ir Vingio parke. Treniravosi kartu su „Marčelo“. Ir vienu metu aplošdavo jį žaisdamas vienas prieš vieną. Bet paskui Šarūnas Marčiulionis, būdamas labai darbštus ir gabus, visus pralenkė. Ypač pasižymėjo jėga ir ištverme, nustatydavo tempą treniruotėms.

Paklausiau, kokie tolimesni planai. „Sausio 1 d. turėtų paguldyti į Antakalnio ligoninę, nes amputuotos kojos toliau tinsta, ko gero, teks vėl trumpinti - iki kelių. Dabar nepriima, nes per metus galima 4 mėn. ligoninėje išbūti ir limitas šiems metams jau išnaudotas“.

- Tai kas bus, jeigu rytoj spustels 10 laipsnių šaltukas?

- Nežinau...

- O kodėl, Valdai, neieškai nakvynės namų?

- Tai kad visur reikia mokėti, 70 Lt už mėnesį...

- O jeigu kas nors užmokėtų, eitum?

- Ne-e, nenoriu, kad už mane kažkas mokėtų, anksčiau aš už visus mokėdavau.

- Bet tu optimistiškai žiūri į gyvenimą? Neatrodo, kad verkšlentum.

- Čia ne gyvenimas, o egzistavimas, bet ką čia verkšlensi.

- Bet ar turi kažkokią ateities viziją ar svajonę? Ar bent vasaros lauki?

- Jau nebeturiu. Pagalvoju, kad reiktų susirasti kokį virvagalį ir pabaigti viską.

- Ar turi draugų, ar tau kas padeda?

- Ne, prie parduotuvės žmonės duoda truputį pinigų, tai nusiperku užkąsti, kojines nusipirkau, bet plonos...

- O pensiją ar pašalpą gauni?

- Sąskaitą banke turiu, bet antstoliai ją iššvarina, nes kažkada pagavo važiuojant autobusu be talonėlio, tai skola išaugo iki 800 Lt.

Netoliese trys vaikinai gurkšnojo „Coca-colą“. Nuėjau paprašyti cigaretės Valdui. Davė. Sako: „Mes tau duosim ir brendžio, nes jau nebelenda mums...“.

Namo grįžau apie 1 nakties.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalinti Jus sukrėtusia istorija? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt!

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją