Kaip demaskuojamas Kalėdų Senelis?
Šiuo metu kai kurie tėvai vis dar rūpinasi laiškais, kuriuose, prisistačius Kalėdų Seneliu, bandoma drausminti savo vaikus.
„Labai mėgstu dovanoti. Norėčiau ir tau vieną įteikti, bet pastaruoju metu tavo elgesys verčia manyti, kad per Kalėdas tavo namus turėsiu aplenkti. Tikiu, kad nenorėtum, jog taip nutiktų, todėl duodu laiko tau pasitaisyti…“, – laiške savo mažajam neklaužadai rašo viena mama. Dar tą patį vakarą neklusnus berniukas ima panašėti į mažą angelėlį. Tėvai džiūgauja radę geriausią būdą sudrausminti savo įsisiautėjusį vaiką. Vieną Kalėdų Senelio laišką vejasi antras. Visgi gimdytojų džiaugsmas ilgai netrunka. Berniukas Kalėdų Senelio laiškus nusineša į mokyklą, kur tikisi pelnyti klasės draugų pagarbą, sulaukti dėmesio. Dėmesio, žinoma, jis gauna pakankamai. Aiškėja, kad Kalėdų Senelis toks raštingas tik jam vieninteliam. Netrukus kažkas iš klasės draugų atskleidžia tikrąjį Kalėdų Senelio identitetą. Apgavikais išvadinti tėvai ima vėl sukti galvą – rūpintis ar nesirūpinti savo atžalos dovanomis?
Negauta dovana pasėja pyktį
Psichologai siūlo tėveliams kalbėtis su vaiku, akcentuojant, kad dovanos nešamos ne už gerumą ar blogumą, o „už tai, kad esi“, kad didžiausia dovana yra buvimas kartu. Dažnai ir tėvai yra linkę su tuo sutikti.
„Kokios jums būtų Kalėdos, jei atsimintumėte, kad kažkada vaikystėje negavote jokių dovanų? O kas būtų, jei užaugę suprastumėte, kad mama mylėjo, atleido, dovanų davė? Vaikas netaps geresniu be dovanos. Jis dar didesnį skausmą ir pykti nešios viduje, kurį greičiausiai išreikš netinkamu elgesiu“, – mano dvejų metų mergaitės mama Indrė.
„Drausminimas Kalėdų Seneliu tikrai niekam tikęs. Trumpalaikis efektas. Tas pats po to kartojasi ir su Velykų bobute. Visi vaikai ir suaugę žmonės yra labai geri, tik jie kartais pasielgia netinkamai. Ir tam yra priežastis“, – mano pedagogė mama.
Ir vaikų psichologai sako, kad reikėtų vengti tokios „geras – blogas“ praktikos. Esą labiau verta sugalvoti kitokią motyvacinę sistemą, pavyzdžiui, gerų darbų maišelį.
Tiesa apie Kalėdų Senelį gali būti švelni
Tikėjimas stebuklais, savyje nešančiais gėrį, yra didžiausias skirtumas tarp vaiko ir suaugusio žmogaus. Viskas atrodo gerokai paprasčiau, kai tikima Kalėdų Seneliu, Dantukų fėja ar pelyte, Velykų bobute ar visais pasakiškais personažais. Sakoma, kad kartais vaikai Kalėdų Seneliu ima abejoti tada, kai suaugusieji nustoja tikėti stebuklais. Bet net ir tuos, kurie jais tiki, neišvengiamai kažkada aplanko svarstymai, ar ne per anksti atskleidžiama tiesa apie Kalėdų Senelį, o gal bus per vėlai, kai atžala iš kur nors kitur ją sužinos? Psichologai tokiu atveju greičiausiai pasakytų, kad derėtų atsižvelgti į vaiko brandumą ir jo siekį išsiaiškinti.
Aštuonmečio sūnaus mama pasakojo radusi būdą kaip „švelniai“ atverti visas kortas apie Kalėdų Senelio egzistavimą. Moteris savo atžalai perskaitė pasaką „Kalėdų Senelio šalis“. Berniukui tapo aišku, kad vienas Kalėdų Senelis negali aplankyti visų vaikų, tam yra jo pagalbininkai – tėveliai.
Kalėdų Senelis, pasaulyje turintis daugybę vardų, yra neatsiejama Kalėdų šventės dalis. Iki šios dienos išliko labai nedaug žinių apie senovėje dabartinės Turkijos teritorijoje gyvenusį vyskupą Nikolą, padėdavusį skurde gyvenantiems vaikams. Praėjus daugeliui metų po jo mirties, Nikolas buvo paskelbtas šventuoju ir vaikų globėju.
