Eglučių šiemet siūlo nepuošti – plastikinės gamtai kenkia labiau nei tikrų kirtimas

 (69)
Bene paprasčiausia alternatyva, siekiant tausoti gamtą, tiesiog nepuošti Kalėdų eglutės, LRT RADIJUI sako Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėja Inga Gurauskienė. Pasak jos, tiek tikros, tiek dirbtinės eglutės ne tik kenkia gamtai, bet ir žmogaus sveikatai. Generalinės miškų urėdijos specialistas Dainius Adžgauskas rekomenduoja pasinaudoti tradicine akcija ir eglutę iškeisti į šaką, o vis dėlto norintiems turėti namuose visą medelį I. Gurauskienė siūlo eglę tiesiog išsinuomoti.
Kalėdų eglutė
© Shutterstock nuotr.

Kenkti gali prisilietimas prie plastikinės eglutės

Anot KTU Aplinkos inžinerijos instituto tyrėjos Ingos Gurauskienės, plastikinės eglutės nėra draugiškos aplinkai dėl medžiagų, kurios naudojamos šias eglutes gaminant. „Dažniausiai eglutės gaminamos naudojant polivinilchloridą, kuris yra kancerogeniškas tiek gamybos, tiek naudojimo metu. Jas naudojant į aplinką išskiriamos pavojingos cheminės medžiagos, kurios, susijungusios su namų dulkėmis, patenka į kvėpavimo takus“, – akcentuoja specialistė.

Jos teigimu, reikėtų nepamiršti, kad dirbtinės eglutės dažniausiai gaminamos Kinijoje, todėl poveikį gamtai jos daro ir dėl ilgai trunkančio transportavimo – išskiriama daug anglies dvideginio. „Tai kelia šiltnamio efektą ir taip pat daro įtaką aplinkai. Galiausiai, šios eglutės nėra perdirbamos, todėl jos negali būti grąžinamos atgal į ekonomiką. Jos tiesiog palaidojamos sąvartyne“, – sako I. Gurauskienė.

Ji priduria – namuose stovinčios eglutės į aplinką skleidžia lakiuosius organinius junginius ir kitas pavojingas medžiagas, kurios patenka į kvėpavimo takus. Be to, poveikis sveikatai gali būti daromas ir per odą: „Todėl patartina, jeigu namuose stovi eglutė, vaikus mokyti, kad ją reikėtų liesti kuo mažiau, nes tai taip pat gali turėti neigiamų pasekmių.“

Sveikatai kenkia ir gyvos eglutės

Pasak I. Gurauskienės, dirbtinės eglutės turi du pranašumus – jas galima naudoti daugybę metų ir jos nemeta spyglių. „Dėl to žmonės dažniausiai renkasi dirbtines eglutes. Be to, ji idealiai graži, tokia, kokios noriu. [...] Tačiau, kaip minėjau, dirbtinės eglutės poveikis [gamtai] daug didesnis. Tai, kad jo poveikis aplinkai būtų sumažintas arba sulygintas su tuo, kai kiekvienais metais kertama natūrali eglutė, reikėtų dirbtinė eglutę naudoti 20 metų“, – teigia specialistė.

Jos tvirtinimu, vis dėlto praktika rodo, kad paprastai žmones dirbtines eglutes naudoja maždaug šešerius metus. Po to turima eglutė žmonėms nusibosta, todėl jie įsigyja naują.

Perkantieji tikras eglutes turėtų žinoti, kad jos taip pat gali daryti neigiamą poveikį sveikatai – spygliuočių derva ar ant eglučių natūraliai gyvenantys pelėsiai ir grybeliai gali kelti alergiją. Be to, pelėsis gali kauptis ir vandenyje, kuriame eglutė būna pamerkta. „Kartais eglutės, auginamos pramoniniu būdu, stengiantis išlaikyti kuo geresnį jų stovį, yra purškiamos cheminėmis medžiagomis, kurios taip pat gali turėti neigiamo poveikio“, – priduria pašnekovė.

I. Gurauskienė siūlo ieškoti alternatyvų. Rinkoje, specialistės teigimu, jau yra atsiradusių aplinkai mažiau kenksmingų plastikinių eglučių, kurios pagamintos iš polietileno. „Renkantis tradicinę plastikinę eglutę reikėtų atsižvelgti į jos sudedamąsias dalis, medžiagas. Eglutės, kurios pagamintos, naudojant polietilenus, yra perdirbamos ir mažiau pavojingos aplinkai“, – akcentuoja I. Gurauskienė.

Ji priduria – šiais laikais nevertėtų rinktis tik tarp tikrų ir dirbtinių eglučių, galima pasirinkti kūrybingesnį variantą: „Egzistuoja labai daug kitų, aplinkai palankesnių, alternatyvų. Tokių, kaip kūrybinės eglutės, kurios pagamintos iš daiktų, medžiagų, naudojamų namuose. Tai gali būti kad ir senos knygos, buteliai, ar kitokios priemonės.“

Nuomoja eglutė atliktų tą pačią funkciją, nors daikto neturėtumėte

Anot I. Gurauskienės, eglučių kūrimas iš antrinių medžiagų taip pat galėtų būti puiki edukacinė priemonė, net jei tomis eglutėmis neketinama puošti namų. Jei norima padėti gamtai, siūlo I. Gurauskienė, galima puošti už lango augančią eglutę ar kitą medį.

Taip pat ji rekomenduoja pagalvoti apie tai, kad eglutė namuose galbūt nėra būtina: „Bene paprasčiausia alternatyva – tiesiog nepuošti eglutės. Šiais laikais žmonės naudoja gana daug alternatyvių dekoravimo priemonių. Tai – tie patys kalėdiniai vainikai. Galima namus pasipuošti lemputėmis ar kitokiomis priemonėmis.“

I. Gurauskienės teigimu, taip pat gera idėja eglutę tiesiog išsinuomoti. Ją galima užsisakyti tiesiai į namus kartu su papuošimais. „Pagal strateginį Europoje žiedinės ekonomikos principą, būtent skatinama dalinimosi ekonomika. Svarbu ne turėti daiktą, o turėti jo funkciją. Jei pasidžiaugsime kalėdine eglute, o paskui ji grįš atgal į tas pačia urėdijas ar medelynus ir toliau sėkmingai bus auginama vazone, tai tuo galima tik pasidžiaugti“, – įsitikinusi I. Gurauskienė.

Ji priduria – tikrų ir dirbtinių eglučių neigiamų savybių įvardijimas nėra gąsdinimas ir didelio neigiamo poveikio sveikatai jos negali padaryti, tačiau sveikatai jos vis dėlto gali kenkti: „Esame įpratę naudoti daug daiktų, kurių poveikio tiesiog neįvertiname. Ir taip turime daug visko [...], tad kodėl per šventes dar kažką naujo į savo tą aplinką patalpinti, kas galėtų turėti poveikio aplinkai ir jūsų sveikatai? Lašas po lašo viskas susideda ir prisideda prie mūsų gerovės.“

I. Gurauskienė atkreipia dėmesį – jei pasirinksite tikrą eglutę, norėdami apsaugoti gamtą, tačiau ją puošite aplinkai kenkiančiais žaisliukais ar negalvosite apie kitus savo veiksmus, kurie taip pat gali kenkti aplinkai, toks pasirinkimas didelės naudos neatneš.

Kasmet eglutės pardavinėjamos vis anksčiau

Pasak Generalinės miškų urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto D. Adžgausko, perkantiems lietuviškas eglutes nederėtų rūpintis, kad jos gali būti apipurkštos sveikatai kenksmingais chemikalais. „Galbūt iš užsienio importuojamos ir yra apipurškiamos cheminėmis medžiagomis. Mūsų miškų urėdijose užaugintos ir kertamos eglutės neapdorojamos jokiomis cheminėmis medžiagomis“, – sako D. Adžgauskas.

Jo pastebėjimu, kasmet eglučių pardavimas prasideda vis anksčiau. Jau pirmąją gruodžio savaitę eglutės buvo pardavinėjamos kai kuriose prekybos vietose. „Manau, kad už kokios savaitės pilnu tempu vyks prekyba“, – prognozuoja D. Adžgauskas.

Jis primena – norint pardavinėti eglutes, būtina turėti savivaldybių išduodamus leidimus. Jei pardavėjas tokio leidimo neturi, tikėtina, kad eglučių pardavimu jis užsiima nelegaliai. „Atvejų, kai iš miškų eglutės kertamos ir vežamos nelegaliai, šiek tiek sumažėjo nei prieš kelerius metų. Gaila, bet jų vis dėlto dar pasitaiko. Jeigu pilietis savavališkai nukerta eglutę, jam gresia bauda nuo 14 iki 28 eurų. Taip pat reikia atlyginti tos eglutės ar šakos vertę“, – atkreipia dėmesį D. Adžgauskas.

Neigia medelių purškimą cheminėmis medžiagomis

Stungių kaime Joniškio rajone gyvenantis verslininkas Daivanas Pranciulis nesutinka su anksčiau paminėtu teiginiu, kad kai kurios eglutės, siekiant išlaikyti gerą jų būklę, yra purškiamos cheminėmis medžiagomis. „Tai netiesa. Visoje Europoje dirbame su eglutėmis, [...] esame tiesiogiai prisidėję prie tų eglučių atvežimo, todėl garantuoju, kad apie tai net nėra kalbos“, – tikina D. Pranciulis.

Jo teigimu, jei žmonės nusprendžia pirkti tikrą eglutę, jiems reikėtų atsiminti kelis dalykus. Jei perkama nukirsta eglutė, parsinešus namo, jos kotą reikėtų apipjaustyti, o tada medelį pamerkti į vandenį. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į vyraujančią temperatūrą. Jei medis nukirstas, kai oro temperatūra siekia 5–7 laipsnius šalčio, jo spygliai neturėtų pradėti byrėti vos parsinešus namo.

Jei pasirenkama eglutė vazone, reikia nepamiršti, kad kai kurie medeliai vazonuose jau užauginti, o kiti – įdėti į vazonus, kad žmogui nereikėtų sukti galvos, kaip tą eglutę namuose pasatyti ir kur po švenčių ją padėti. Jei eglutė vis dėlto užauginta vazone, ją po švenčių galima persodinti.

D. Adžgauskas primena, kad gyventojai galės pasinaudoti ir tradicine tapusia akcija – gruodžio 20 d. 13 val. pagrindinėse miestų aikštėse net 42 miškų urėdijos nemokamai dalins eglių šakas. Kiekvienais metais šių šakų išdalijama daugiau kaip 100 tūkst. „Tuo labai džiaugiamės, nes kiekviena šaka į namus atneša tą kalėdinę dvasią. Taip pat išsaugoma tikrai nemažai eglučių, augančių miškuose“, – sako D. Adžgauskas.

www.lrt.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją