Kūčių dieną svarbiausia būdavo vakarienė, užbaigianti pasninko laikotarpį. Ant stalo turėdavo būti dvylika patiekalų. Skaičius dvylika reiškia dvylika metų mėnesių ir dvylika apaštalų. Ritualų kupina vakarienė tęsdavosi keletą valandų, mat buvo tikima, kad tas, kuris ilgiau Kūčias valgys, geriau ir ilgiau gyvens.
Ant kone kiekvienos šeimos Kūčių stalo visuomet galima rasti kalėdaitį, žuvies ir silkės patiekalų, kūčiukų, aguonų pieno, obuolių ir grybų.
Kiekvienas patiekalas turi savo reikšmę
Po maldos šeimos nariai pirmiausiai dalinasi kalėdaitį – iš Bažnyčios parsineštą šventintą paplotėlį. Kalėdaitis simbolizuoja ne tik santarvę su Dievu, bet ir brolybę, būtinybę viskuo dalintis. Žuvis ir silkė simbolizuoja apaštalus, kurie buvo žvejai. Obuoliai simbolizuoja Rojaus medį, pirmąją nuodėmę, Adomo ir Ievos išvarymą iš Rojaus. Kai kuriuose šaltiniuose aiškinama, kad obuoliai simbolizavo vaisingumą.
Kūčiukai simbolizuoja sugrįžtančią saulę arba duonos kepaliukus protėvių vėlėms, o spanguolės apsaugo nuo priešų.
Dzūkai ant Kūčių stalo nešdavo sriubos, įvairūs grybų ir grikių patiekalų. Aukštaičiams būdingi virti kviečiai, grūdų mišinys, „saldė“, šustinis; čia ant valgių užtrupinama kalėdaičių. Vilniaus ir Švenčionių apskrityje lygiagrečiai su kūčiukais buvo valgomi riestainiai, virtinukai su aguonų įdaru. Žemaičiai neapsieidavo be kanapių ir ant žarijų keptų silkių.
Tačiau svarbiausio šventės patiekalo – kūčios – šiais laikais taip pat beveik niekas nežino. Šis apeiginis valgis iš daigintų kviečių, žirnių, pupų, aguonų ir riešutų, sumaišytų su medumi pasaldintu vandeniu, būdavo skirtas protėvių vėlėms vaišinti. Per Kūčių vakarienę pirmus kąsnius ir gurkšnius senoliai aukodavo vėlėms bei derlių lemiančioms dievybėms, po to indą su kūčia siųsdavo aplinkui stalą. Šią iš pagonybės laikų atėjusią tradiciją šiais laikais pakeitė dalijimasis kalėdaičiais.
Per Kūčias nuo seno nevalgoma ne tik mėsa, bet nevartojami ir alkoholiniai gėrimai. Geriamas vanduo, naminė gira, vaisių sultys.
Baigę valgyti Kūčias, senoliai bučiuodavo kryželį, sveikindavosi, tėvai pasibučiuodavo, vaikai pabučiuodavo tėvus, pirma motina, paskui tėvą ir bučiuodavosi vienas su kitu. Vaikai dėkodavo tėvams už Kūčių vakarienę, namų šilumą, už jaukumą, o tėvai linkėdavo vaikams augti sveikiems, protingiems ir geriems, linkėdavo vieni kitiems laimingai sulaukti kitų Kūčių.
Vėl pasimelsdavo už šeimos mirusius - senelius, prosenelius. Kiti dar, kaip ir prieš vakarienę, pagiedodavo, tarp jų ir „Visų šventųjų litaniją". Dažnas Kūčias baigdavo tik persižegnojimu.
Kūčių vakarienę įprasta užbaigti smaguriaujant saldumynais: kūčiukais, aguonų pienu, spanguolių kisieliumi, džiovintais vaisiais ir riešutais. Baigus valgyti vakarienę stalas nebūdavo nudengiamas. Valgiai ir indai paliekami naktį ateisiančioms protėvių vėlėms. Būdavo tikima, kad tas, kuris ryte rasdavo apverstą savo šaukštą, praturtės arba greitai mirs.
Kelių tradicinių Kūčių patiekalų receptai:
Kūčiukai
2 puodelių paprastų kvietinių miltų
2 šaukštų smulkaus cukraus
1 šaukštelio druskos
1 kiaušinio
400g sviesto
1 puodelio vandens
Viską sumaišykite, išminkykite, tešlą atšaldykite šaldytuve 2–3 valandas arba per naktį. Iškočiokite piršto storumo voleliais ir supjaustykite maždaug 1 cm ilgio gabaliukais. Kepkite iki 350 laipsnių įkaitintoje orkaitėje kol gerai paruduos.
Aguonų pienas
Kelias saujas aguonų nuplaukite, užplikykite verdančiu vandeniu, nupilkite ir palikite valandai brinkti. Paskui sutrinkite arba keletą kartų (4–5 kartus) permalkite mėsmale. Baigus trinti, užpilkite virintu vandeniu ir palikite kelioms valandoms. Prieš tiekiant ant stalo pasaldinkite pora šaukštelių cukraus arba medaus.
Spanguolių kisielius
1 l vandens
150 g cukraus
0,5 stiklinės krakmolo
cinamono
gvazdikėlių
Spanguoles nuplaukite, sugrūskite ir išspauskite sultis. Tada užpilkite vandeniu ir virkite su cukrumi bei prieskoniais 4–6 minutes nugriebiant putas. Krakmolą ištirpinkite nedideliame šalto virinto vandens kiekyje ir labai plona srovele pilkite į karštą spanguolių nuovirą, sumaišytą su sultimis. Maišykite kol sutirštės. Ant stalo patiekite atvėsintą.
Keptas Kalėdų Senelis
500 g miltų
1 pakelis sausų mielių
85 g cukraus
1 pakelis vanilinio cukraus
šaukštelis druskos
85 g tirpinto sviesto
250 ml šilto pieno
2 šaukštai kondensuoto pieno
10 razinų
20 valytų migdolų
10 cukraus sirupe konservuotų vyšnių
1 cukraus sirupe konservuotą ir sukapotą citriną.
Dubenyje gerai išmaišykite miltus ir mieles. Suberkite 75 g cukraus, vanilinį cukrų, druską, supilkite tirpintą sviestą ir šiltą pieną. Elektriniu maišytuvu su antgaliu mielinei tešlai iš pradžių mažiausiu, paskui vidutiniu greičiu tešlą maišykite 5 minutes. Tešlą pastatykite šiltai, kol jos tūris padvigubės ir atsiras burbuliukų. Ant lentos tešlą dar kartą išminkykite rankomis.
Tešlą padalinkite į keturias lygias dalis. Iškočiokite ovalios formos lakštus ir uždėję kartoninį trafaretą išpjaukite figūrėles.
Kalėdų senelius sudėkite į dvi sviestu pateptas skardas ir aptepkite kondensuotu pienu. Pasitelkę fantaziją, papuoškite razinomis, migdolais, vyšniomis ir citrinos gabaliukais. Leiskite 20 min. tešlai pakilti. Pašaukite į 200-225 laipsnių karštumo orkaitę ir kepkite 15-20 min. Iš likusių 10 g cukraus ir trupučio vandens pagaminkite glajų ir juo patepkite ką tik iš orkaitės ištrauktus senius. Gal toks Kalėdų senelis ir neatneš dovanų, tačiau tikrai nudžiugins kiekvieną.
Tradicinis avižų kisielius
l,5 l vandens,
druskos, cukraus
Avižų dribsnius užpilkite drungnu vandeniu, išmaišykite, įmeskite duonos plutelę ir laikykite pridengtą kambario temperatūroje apie 1 parą. Paskui pertrinkite per sietelį, pripilkite vandens, kad būtų 1 litras. Skystį supilkite į puodą, įdėkite truputį druskos, cukraus, užvirkite ir pavirkite 3 min. nuolat maišant. Išpilstykite į indelius. Karštas avižų kisielius patiekiamas valgyti su karštomis virtomis bulvėmis. Skanu valgyti su aguonų pienu, spanguolių uogiene.
