Tačiau ką daryti, jei nori nustebinti namiškius dekoracijomis, kurių niekas kitas neturi, ar suteikti džiaugsmo mažiesiems, išsiilgusiems meniškos veiklos kartu su savo tėveliais?
Siūlau patiems pasidaryti bent keletą žaisliukų. Tai tikrai nėra sudėtinga, tiesa, laiko šiek tiek reikės.
Maniškiams reikėjo: medžiagos, akrilinių sidabrinių dažų, teptuko, siūlų, juostelės, klijų, vatos, kankorėžių.
Suformuoti burbuliuką, pasirodo, nėra taip lengva. Ir dar prisiekiau, kad nebenaudosiu rykštančios medžiagos.
Vienam burbuliukui sukurti reikėjo šešių lapelio formos skiautelių. Juos susiuvusi palikau nediduką plyšelį, nes vata viduje juk neatsiras stebuklingai. O kimšti reikia daug, kad burbulas būtų kiek įmanoma kietesnis.
Tuomet plyšį užsiuvau ir ėmiausi modeliavimo. Aišku, kad burbulas neišėjo „fabrikinis“, todėl sidabro siūlu apsiuvau kiekvieną lapelį, patempdama ar įgaubdama, kad išeitų aptakesnė forma.
Tuomet atėjo eilė užkabinimui. Vienas burbulas pasipuošė kaspinėliu – suformuojate kaspinėlį, prisiuvate juostelę ir viską pritvirtinate prie burbulo viršaus; o kitas – kankorėžiais, kuriuos netyčia aptikau sandėliuke ieškodama uogienės (?!).
Kankorėžius nudažiau sidabriniais akrilo dažais ir kol jie džiūvo, iš odos iškirpau skrituliuką, jame padariau skylutę juostelei, pervėriau ją ir skrituliuką prilipdžiau prie burbulo. Kai prikibo, teko nudažyti, kad būtų vienoda spalva. Tuomet patupdžiau ir kankorėžiukus.
Kad burbuliukai gyvesni būtų, pritvirtinau ūsus iš sidabro siūlų.
Štai ir mano naminiai žaisliukai. Tiesa, tik du, bet iki Kalėdų dar yra šiek tiek laiko.
Vienspalvis ir...
...skirtingų spalvų.
Linkėjimai!
