Žmonės stengiasi suprasti šunis
Kinologė ir vokiečių aviganių veisėja Živilė Čepulienė DELFI sakė, kad sunku sulyginti skirtingus šunis, tačiau aišku viena - dabar žmonės jiems skiria daug dėmesio.
„Senesniais laikais šunys buvo protingesni ar kvailesni, palyginti negalima, kaip negalima palyginti skirtingu laikmečiu gyvenančių žmonių. Galilėjus buvo protingesnis ar kvailesnis, palyginus su šių dienų žmonėmis? Šuo atspindi to laikmečio žmogaus poreikius. Jeigu anksčiau gyvenusių žmonių pagrindinis poreikis buvo medžioklė, apsauga ir pan., tai ir šunys buvo tam naudojami. Šiais laikais norima, kad šuo būtų žmogaus draugas. Šuo yra realus žmogaus poreikio atspindys ir jeigu šunys šiais laikais yra kvaili, reikėtų daryti išvadas ir apie žmones“, - sakė Ž. Čepulienė.
Specialistė pastebi, kad keičiantis poreikiams, keičiasi ir šunys: „Prie būdos pririštas šuo turi visiškai kitokį, neišnaudotą potencialą. Žmogus gali tobuliausių įgūdžių šunį paimti ir prisirišti, tokiu atveju šuo nebus naudojamas pagal paskirtį, nedalyvaus selekcijoje. Tokie šunys, kurie yra pririšti ir pamiršti, yra savotiška akloji šaka. Jie praranda savo sugebėjimus.“
Anot Ž. Čepulienės, šiais laikais žmonės daug labiau stengiasi suprasti šunis: „Dresavimas, mokymas yra bandymas užmegzti kontaktą su šunimi. Dabar bandoma ieškoti kontakto ir su mažesniais, dekoratyviniais šunimis, suprantama, kad tai yra tie patys šunys, tiesiog anksčiau juose nebuvo ieškoma šuniškumo.“
Anksčiau šunims buvo keliami mažesni reikalavimai. Iš esmės jie buvo pasitelkiami medžioklei arba namų apsaugai. O dabar šių gyvūnų potencialas išnaudojamas ir kitose srityse. DELFI jau rašė, kad tinkamai dresuoti šunys gali būti naudojami kaniterapijoje ir tokiu būdu jie padeda pasveikti žmonėms. Taip pat šiandien šunų pagalbos reikia pasieniečiams, policijos pareigūnams, aplinkosaugininkams ir pan. Tačiau šiam darbui šunys pradėjo tikti ne todėl, kad tapo protingesni, bet vien dėl to, jog su jais intensyviai dirbama ir šiems gyvūnams skiriama daug dėmesio.
Grandininis ir naminis šuo skiriasi
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos vyr. kinologas Vytautas Tamošiūnas papasakojo, kaip požiūris į šunį keitėsi skirtingais laikmečiais.
„Šunys, kurie laikomi voljere arba yra pririšti prie būdos, gyvena savame pasaulyje. Žmogus ateina ir jį pašeria, pastato bliūdą vandens. O šuo, kuris gyvena namuose, nuolatos bendrauja su žmonėmis, su vaikais, jis yra intelektualesnis. Jis pažįsta kiekvieną žmogaus judesiuką, drabužį. Teko girdėti, kad kai žmonės važiuoja į sodus ir dedasi tam tikrus drabužius, šuo jau supranta, kad ir jis važiuos bei gaus progą pasilakstyti“, - pasakojo V. Tamošiūnas.
Anot pašnekovo, kai atsirado šunų parodos, šių keturkojų gyvenimas dar labiau pasikeitė: „Daugelis veislių, kurios buvo ant išnykimo ribos, kurios neturėjo kažkokios panaudojimo srities, gavo šansą gyvuoti kaip namų šunys. Prieš tai šunys buvo laikomi dėl kažko konkretaus. Visgi šunys ir anksčiau buvo dresuojami, žinoma, dabar mokslas eina į priekį ir atsiranda naujos metodikos.“
