Archimedo vonia
Dar antikos laikais žmonės žinojo apie vandens procedūrų teigiamą poveikį figūrai. Hipokratas pilno kūno sudėjimo žmonėms skirdavo dažniau maudytis karštoje vonioje. Avicena, antrindamas išmintingajam graikui, norintiems mažinti svorį rekomenduodavo prieš valgant išsimaudyti pirtyje, rašo žurnalas „Zdorovje“.
Magiška vandens procedūrų galia yra aiškinama ir psichologiškai. Panyrant į vonią organizmas „prisimena“ tuos nerūpestingus laikus, kai jis plaukiojo vaisiaus vandenyse. Mes vėl patiriame tą nuostabų komforto ir visiško saugumo jausmą, kurio patirti kitais būdais praktiškai neįmanoma. O prie šio fantastiško jausmo pridėkite nesvarumui artimus pojūčius ir bus visai aišku, dėl ko po išsimaudymo vonioje jaučiamės tarsi iš naujo gimę.
Savaime suprantama, daugelis ligų po maudynių lieka „ankstesniame gyvenime“, joms sunku atsilaikyti prieš koordinuotą trijų galingų gydomųjų veiksnių – mechaninio, terminio ir cheminio – ataką.
Hidroterapija nepakeičiama kovoje su lėtinio nuovargio sindromu ir ankstyvu senėjimu.
Kai kurie mėgsta vėsą
Tradicinė nuomonė, kad vonia ramina, ne visuomet yra teisinga. Aiškiu raminamuoju poveikiu pasižymi tik indiferentiškos temperatūros (35-37°) vanduo. Šaltos (15-20°), vėsios (20-34°), šiltos (38-39°) ir karštos (daugiau nei 40°) vonios veikia tonizuojančiai, todėl prieš pat miegą tokiose voniose geriau nesimaudyti.
Kavos, arbatos?
► Šiuolaikinės hidroterapijos principų kūrėjai buvo XIX a. gyvenę Vincentas Priessnitzas iš Austrijos Silezijos ir vokietis medikas Sebastianas Kneippas, teigęs, kad trys vandeniuo būdingos savybės (tirpinti, nuplauti, tvirtinti) suteikia pagrindo manyti, kad jis gydo visas ligas.
► Atipinės pneumonijos epidemijos Kinijoje metu kilo gandai, kad geriausia baisios ligos profilaktika yra vonios su arbatos lapais. Realių šio fakto įrodymų taip ir nesurinkta, tačiau tiems, kurie nepatingėjo išsimaudyti arbatos voniose, praėjo juosmens skausmas, pagražėjo oda bei žymiai pagerėjo nuotaika.
► Šiuolaikinėje Japonijoje populiarios sausos vonios su... kava. Tokios terapijos mėgėjai „maudosi“ specialiame baseine, kur pripilama kavos sėklų, įkaitintų iki 60°. Sakoma, kad toks „pasiplaukiojimas“ kuo puikiausiai įveikia nuovargį.
Temperatūros režimo pasirinkimui įtakos turi ir nacionalinės tradicijos. Pavyzdžiui, britai linkę teikti pirmenybę šaltam vandeniui ir per tris maudynėms skirtas minutes gauna porciją energijos, organizmo grūdinimo, medžiagų apykaitos, imuninės sistemos ir kraujotakos stimuliacijos, o šilumamėgiai japonai tokiu pačiu tikslu neria į karštą vandenį.
Norint greitai numesti svorį, specialistai rekomenduoja kontrastines vonias, kurios sustiprina angliavandenių, riebalų ir vandens-mineralų apykaitą: tokiomis maudynėmis kasdien galima numesti nuo 200 iki 400 gramų.
Bet kokios maudynės turi vykti po valgymo praėjus 1,5-2 valandoms ir trukti ne daugiau nei 15-20 minučių.
Hidroterapijos kursas nereikalauja specialaus dienos režimo, neapriboja judėjimo ar mitybos, todėl jo nereikia atidėlioti iki atostogų.
Bus tęsinys
