Per 30 000 žmonių po savaitę-dvi lankė mūsų sveikatos mokyklas, atrodo, toks įdirbis - o viskas tuščiai. Tokius klausimus užduoda, kad palyginus su „Klausimėlio“ laida - išminčių sambūris. Bet grįžtame prie temos: grūdintis.
Galima taip sutvirtėti, kad nebaisus bus nei gripas, nei bacilos, nei šaltis, nei apkalbos, užkeikimai, nei depresijos. Atsparumas visam tam išugdomas nuolatiniu darbu su savimi. Ir be ypatingų laiko sąnaudų. Apsiliejai ryte keliais kibirėliais šalto vandens - visą dieną neims jokios ligos. Jei nesi liguistai švaros siekėjas, nepersistengi higienos baruose (viskas virinta, iškaitinta), kitaip sakant, arčiau gamtos - tai ji pati ir pasirūpins tavo atsparumu.
ADAPTACIJA, sugebėjimas prisitaikyti, o ne išsiskirti iš gamtos, yra pati svarbiausia savybė, kuri užtikrina mūsų atsparumą visokiam blogiui ir ligoms. Juk mikrobų ir bacilų visada buvo ir bus, bet vieni nuo jų kenčia, kiti - ne. O kaip čia? Taigi net gydytojai - higienistai juokauja: dėl to švarumo nebus atsparumo. Bet baimės mūsuose tiek daug, kad dar daug vandens nutekės, kol akys prašviesės.
Tarp kitko - sveikuoliai pataria kartais pasinerti į ledinį vandenį ne dėl atsparumo šalčiui didinimo (jis vienodai trunka ir po eketės, ir po šalto dušo - tik 12 val.) bet todėl, kad įveikus tą baisią ledo stichiją žmogus vaduojasi iš vieno didžiausių baubų - baimės. Šiandien bijoma visko - senatvės, ligų, krizės, rytojaus... Po to depresija, nerimas, ligos. Taigi panėręs į ledinį vandenį, žmogus iš karto pasiskiepija nuo šių ir kitų fobijų - baimių. Vien dėl to verta tai daryti. Bet nebūtinai kasdien.
Kita vertus reikia žinoti, kad švarus, sotus ir atsparus organizmas turi daug didesnes galimybes atsispirti virusams, nei apleistas ir neužgrūdintas. Valyti, sotinti ir grūdinti save yra didelis menas ir mokslas, kurio reikia mokytis dar mokyklos suole. Deja, deja... Tačiau, skirtingai nuo virusinių susirgimų, kaip gripas, mes dar įsigudriname susirgti peršalimo ligomis. Pirmas požymis tokių negalavimų - tai sloga, kosulys, temperatūra.
Tai ne kas kita, kaip organizmo apsivalymo reiškiniai. Tai, kas organizme nesuvirškinta, nepasisavinta, neoksiduota, nesuskaidyta, nuodija organizmą ir turi būti pašalinta. Tai vyksta per odą, žarnyną, inkstus, kvėpavimo organus. Šios sistemos savo veiklą koordinuoja ir kai viena sutrinka, kitos turi kompensuoti, dirbti intensyviau.
Kai mūsų oda atšąla, ji susitraukia ir sulėtina savo funkcijas. Prasčiau šalina, todėl suaktyvėja inkstų ir nosies - gerklės veikla. Viršutiniai kvėpavimo takai ima veikti kaip atsarginis vožtuvas. Sutrinka kraujotaka nosies gleivinėje, sumažėja jos apsauginė funkcija ir ima daugintis mikroorganizmai, kurių čia yra visada, bet paprastai jie būna neutralizuojami. Jų veikla apnuodija kraują dėl ko pakyla temperatūra, dingsta apetitas, apima silpnumas, prakaituojama.
Kuo labiau mes užsiteršę nesuvirškintu maistu, nikotinu, kuo daugiau turime įtampų ir mažiau judame, tuo didesnė grėsmė susirgti šaltuoju metų laiku. Žarnyno veikla taip pat tiesiogiai susijusi su mūsų atsparumu ligoms. Organizmo sugebėjimas detoksikuotis labai susijęs su mitybos įpročiais. Jei maiste trūksta skaidulinių medžiagų, kurių yra daržovėse, košėse, vaisiuose, tuo prasčiau veikia gebėjimas surišti nuodingas medžiagas ir jas greitai pašalinti.
Taigi žiemą, kai dažniau sergame, svarbu atsiminti visas sveiko gyvenimo taisykles: grūdintis, teisingai maitintis, judėti. Todėl Lietuvos sveikuolių sąjunga jau daug metų vasarį skelbia sveikatos mėnesiu ir kviečia stiprinti savo sveikatos tvirtoves.
Grūdinimosi programai užtikrinti panaudokite savo vonią. Iš ryto apsilieję dviem kibirais šalto vandens, dvylika valandų būsite nepažeidžiami jokių peršalimo ligų. Jei neturite kibirų, tai apsiliekite po dušu. Jei baisu iškart po šaltu vandeniu - darykite tai nusiprausę šiltu vandeniu.
