Maisto papildai: kaip nepasiklysti?

 (17)
Tikriausiai daugelis susimąstome, ar tikrai mūsų mityba visavertė, ar mūsų organizmas gauna visas reikiamas medžiagas, o jei negauna, tai kokios įtakos tai gali turėti mūsų sveikatai. Deja, toli gražu ne kiekvienas gali sau leisti prabangą tris kartus per dieną valgyti šviežiai pagamintą maistą, ekologiškus produktus, retas kas domisi, kiek gauna būtiniausių vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų. Tada pradedama žvalgytis, o ką gali pasiūlyti farmacijos pramonė.
Maisto papildai
© Corbis

Užėję į bet kurią vaistinę rasite keliolikos ar net keliasdešimties pavadinimų maisto papildų. Atrodytų, kad viskas puiku – pasirinkimas didžiulis. Tačiau kaip nuspręsti, koks maisto papildas reikalingas ir ar iš viso reikalingas? O gal net kenksmingas?

Lietuvos rinką atakuoja ir nesaugūs papildai

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVSPT) 2008 m. užregistravo ir notifikavo apie 2 tūkst. maisto papildų. Ne visi prašymai registruoti ar notifikuoti papildus buvo patenkinti. VVSPT Leidimų ir licencijavimo skyriaus vyriausioji specialistė Evelina Venckevič pasakoja, kad Lietuvos rinką atakuoja nemažai netinkamų produktų.

„Pasitaiko maisto papildų, kuriuose yra draudžiamų maisto priedų (konservantų, dažiklių ir kt.), net haliucinogeninį poveikį turinčių augalų ekstraktų. Kai kurie jų atkeliauja tiesiai iš trečiųjų šalių, kai kuriuos verslininkai bando atvežti per Europos Sąjungos šalis ir taip pasinaudoti laisvo prekių judėjimo teikiamomis galimybėmis“, – sako visuomenės sveikatos specialistė.

„Labai atidžiai skaitome platintojų pateikiamus dokumentus. Jei kyla įtarimas, kad maisto papildas yra nesaugus, susisiekiame su kitomis Lietuvos ir užsienio institucijomis, svarstome tokius produktus Probleminių produktų komisijoje. Jei vis dėlto nusprendžiame papildo neįsileisti į Lietuvos rinką, informuojame apie tai kontrolę atliekančią instituciją – Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kuri, turėdama šią informaciją, gali efektyviau tikrinti, ar nesaugūs papildai tikrai neatsidūrė vaistinių ir parduotuvių lentynose“, – sako E. Venckevič.

Etiketes skaityti apsimoka

Į Lietuvos rinką papildai pakliūna tik VVSPT specialistams nustačius, kad juose nėra uždraustų medžiagų. Pasak specialistės, europinė ir Lietuvos teisė nereglamentuoja minimalių ir maksimalių leidžiamų vartoti vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekių. Todėl tų medžiagų kiekis maisto papilduose gali labai ženkliai skirtis.

„Noriu paraginti žmones atidžiai skaityti etiketes, prieš perkant pasidomėti, ko ir kiek turėtų būti maisto papilde, – įspėja E. Venckevič. – Pavyzdžiui, pasitaiko atvejų, kai papilduose vitaminų kiekis viršija rekomenduojamas normas. Arba priešingai – veikliųjų medžiagų kiekiai tokie maži, kad jokio realaus poveikio sveikatai jie negali padaryti. Suvalgę obuolį ar morką vitaminų gausite kelis kartus daugiau. Taigi išsianalizuoti etiketę apsimoka tikrąja šio žodžio prasme.“

Ji pataria pirmiausia pasidomėti, kokios yra tos rekomenduojamos normos ir rinktis tuos papildus, kuriuose vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų kiekis sudaro apie 100 proc. paros normos. Svarbiausių vitaminų ir mineralų paros normas galima rasti ir VVSPT interneto svetainėje.

Renkantis trūksta žinių

Visuomenės sveikatos instituto direktorius profesorius dr. Rimantas Stukas tvirtina, kad sveikam, šviežią ir gerai subalansuotą maistą valgančiam, pakankamai skysčių geriančiam, daug gryname ore būnančiam žmogui maisto papildų nereikia.

„Tik ar daug tokių žmonių yra?“ – klausia jis. Kitas klausimas – kaip išsirinkti tokį maisto papildą, kuris duotų norimą rezultatą. Ne mažiau svarbu, ypač sunkmečiu, ir kaina – ar tikrai mokame gana nemažus pinigus už tai, ką manome perkantys.

Gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė siūlo pernelyg nesižavėti masto papildų reklama ir gamintojų siūlomomis egzotiškomis papildų sudedamosiomis dalimis, turinčiomis vos ne stebuklingą poveikį.

„Pirmiausia reikia gerai suvokti maisto papildo sąvoką. Pats pavadinimas rodo, kad jis tik papildo mūsų mitybą tomis medžiagomis, kurias gauname su maistu kasdien, bet galbūt nepakankamai. Tai vitaminai, mikroelementai, mineralinės medžiagos. Bet ar esate tikri, kad jūsų organizmui trūksta, pavyzdžiui, guaranos ar garsinijos ekstrakto?“ – ragina susimąstyti gydytoja.

Specialistai pataria atsargiai vertinti papildus, kuriuose yra augalinių medžiagų.

„Pasaulio mokslininkai savo galutinės nuomonės dėl tokių maisto papildų dar nepasakė, – tvirtina profesorius R. Stukas. – Vitaminų, mineralų gauname kiekvieną dieną su maistu, mūsų organizmas yra prie jų pripratęs. O kaip sureaguos į vieną ar kitą augalinį komponentą ar jų derinį – neaišku.“

D. Pipiraitė savo pacientams sakosi rekomenduojanti, jei tai yra reikalinga, papildus, kurių sudėtyje yra visiems žinomų medžiagų: vitaminų, mikroelementų, mineralinių medžiagų, omega-3 riebiųjų rūgščių. Ypač lietuvių racione trūksta pastarųjų.

„Taigi, jokios egzotikos. Viską puikiausiai galėtume gauti ir su kasdieniu maistu, jei atidžiau rinktumėmės produktus. Deja, kai kuriems žmonėms labiau imponuoja negirdėti, įmantriai skambantys pavadinimai. O gamintojai tuo ir naudojasi – stengiasi išsiskirti ir taip pritraukti naivų pirkėją“, – apgailestauja medikė.

Dar vienas itin dažnas reklaminis triukas, pasak D. Pipiraitės, tvirtinti, kad maisto papildas yra natūralus. Atrodytų, kad tai, kas natūralu turėtų būti gerai.

„Iš natūralių medžiagų pagamintas papildas gali būti toks pat stiprus kaip ir sintetinis. Be to, ne visų augaluose esančių medžiagų poveikis yra ištirtas. Pavyzdžiui, efedra – natūralus preparatas, o veikia taip stipriai, kad net sveikam žmogui gali sukelti širdies ir kraujagyslių sutrikimų. O šiaip jau organizmui nėra jokio skirtumo, kaip veiklioji medžiaga yra išgauta: ar iš augalo, ar susintetinta mėgintuvėlyje“, – teigia dietologė.

Mitybos specialistė skeptiškai žiūri į papildus, kurie neva suteikia energijos, kuriuose yra daug geležies. Pati sakėsi nepatikinti vaistininkui išrinkti papildą: „Tarkime, noriu vitaminų plaukams. O jiems reikia biotino ir kalcio. Būtent tai ir perku. Kam mokėti už kompleksinius papildus, kuriuose yra daug, bet man visiškai nereikalingų medžiagų?“

Maisto papildas – ne vaistas

VVSPT atstovė E. Venckevič atkreipia vartotojų dėmesį, kad maisto papildai jokiu būdu nėra vaistai ir negali pakeisti gydymo. Net draudžiama ant papildo pakuotės rašyti ar reklamuojant užsiminti apie gydomąjį poveikį. Už tokius teiginius papildo platintojas gali būti nubaustas.

R. Stukas apgailestauja, kad papildams sparčiai populiarėjant vis dar nėra įpročio dėl jų vartojimo pasitarti su mitybos specialistu ar gydytoju. Papildus žmonės renkasi pasitikėdami reklama, draugų patirtimi, geriausiu atveju – vaistininko rekomendacijomis.

„Reklama yra reklama, tai, kas atsitiktinai tiko vienam žmogui, nebūtinai tiks ir kitam, o vaistininkas juk suinteresuotas parduoti savo prekę. Tad sunegalavę ne papildus pirkite, o pasitarkite su gydytoju. Maisto papildai ne gydo, o tik papildo mitybą“, – primena Visuomenės sveikatos instituto direktorius.

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie SAM
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vartok atsakingai

T.Mekas. Receptas, kuris padeda visiems, iš tiesų padeda pastorėti tik kažkieno piniginei! (58)

2010 vasario mėn. 21 d. 00:02
Tauras Mekas
R.Prascevičienės nuotr.
Kauno senamiestyje, Rotušės aikštėje, įsikūrusio Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejaus direktoriaus Tauro Meko užrašuose šiandien – ne vieno paslaptingo eliksyro receptas. Tačiau, kad jį atskleistų, geriau nė neprašyti, nes tokia nuo seno nerašyta farmacininkų taisyklė.

Natrio gliutomatas E621 - geriausias produktas pabaigai (138)

2010 vasario mėn. 18 d. 00:02
Garsusis natrio gliutomatas, kurio sutrumpintas kodinis pavadinimas - E621, sutinkamas daugelyje produktų ir prieskonių, patiekalui gali suteikti „išskirtinį“ skonį. Netgi tokį, kokio jis apskritai neturėjo arba „prikelti iš numirusių“, rodos, negrįžtamai pasenusį produktą. Bet tikrai ne žmogų.

Mažesnis druskos suvartojimas išsaugotų 92 tūkstančius gyvybių (9)

2010 vasario mėn. 17 d. 11:04
Sumažinus vos 3 g druskos suvartojimą per dieną, 66 tūkstančiai žmonių galėtų išvengti insulto, 99 tūkstančiai - širdies smūgių, o 92 tūkstančiai galėtų išvengti mirties JAV, praneša Kalifornijos universiteto mokslininkai.

Išsaugoti jaunystę - natūraliomis priemonėmis (25)

2010 vasario mėn. 16 d. 00:02
Stebuklus žadantys kremai ir tepaliukai kainuoja šimtus. kai tuo tarpu obuolių ir kitokių gėrybių visuomet turime po ranka, tik reikia žinoti, kur kas tinka. Štai keletas natūralaus grožio puoselėjimo paslapčių.

10 blogiausių vaistų šalutinių poveikių (26)

2010 vasario mėn. 12 d. 00:00
Ar įdėmiai skaitote naudojamų vaistų informacinius lapelius? Jei ne, tai metas pradėti. Kiekvienas vaistas, deja, ne tik gydo, bet ir gali sukelti aibę pačių nemaloniausių šalutinių poveikių. Netgi nekalta tabletė nuo galvos skausmo ar temperatūros. Ką daryti? Skaityti informacinius lapelius ir vartoti atsakingai. O geriausia - pradėti rūpintis savo sveikata taip, kad vaistų nereikėtų vartoti.

Viską reikia daryti su galva... (10)

2010 vasario mėn. 11 d. 15:45
Sakote, šalta? Norėtųsi gyventi kur nors piečiau, kur visus metus galima kaitintis prieš saulutę ir mėgautis popietine siesta? Tuo tarpu kai kurie šalčio mėgėjai yra išties atkaklūs ir drąsūs neria visur. Epilogas: viską, ką darome, reikia daryti su galva.

Greito maisto pagunda (17)

2010 vasario mėn. 10 d. 00:00
Lengvai prieinamas greitas maistas yra kupinas kalorijų, bet mitybiniu požiūriu – nesveikas. Visi tai žino, tačiau pagundai neatsispiria. Klausimas: ar labai dažnai?

Ar žinote, iš ko pagaminta cigaretė? (158)

2010 vasario mėn. 9 d. 12:25
JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA - Food and Drug Administration USA) bando išsiaiškinti cigarečių sudedamąsias dalis. Birželio mėnesį, pirmą kartą istorijoje, tabaką gaminančios kompanijos privalės atskleisti JAV maisto ir vaistų administracijai savo formules. Vaistų gamintojai tai jau daro daugiau nei dešimtmetį.

Ar druska – baltoji mirtis? (16)

2010 vasario mėn. 8 d. 11:24
Druska – balta, primenanti purias snaiges, gelsva, rausva, žemės riešutų atspalvio... Priklauso nuo to, iš kokios vietovės gaunama ar kokiais priedais papildyta. Jos istorija prilygsta žmonijos istorijai. Senovės Romos mokslininkas Plinijus Vyresnysis veikale „Gamtos istorija“ teigė, kad kiekvienam kūnui reikia saulės ir druskos. O Homeras savo „Odisėjoje“ druską pavadina dieviška.

Badavimas - ne visiems tinkantis „stebuklas“ (68)

2010 vasario mėn. 4 d. 00:02
Ar gali būti, kad geriausias būdas numesti svorio – visiškai atsisakyti maisto? Specialistai teigia: alkis nuolat kišasi į organizmo veiklą – kur kas aktyviau nei paties stipriausio poveikio vaistai. Todėl norint sumažinti svorį, mažai kaloringa dieta bus kur kas efektyvesnė nei badavimas.

Svorio mažinimui skirta kinų „Lida“ – su žalingu sibutraminu (46)

2010 vasario mėn. 3 d. 00:00
Europos vaistų agentūrai (EVA) rekomendavus nutraukti prekybą vaistiniais preparatais, kurių veiklioji medžiaga yra sibutraminas, Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) perspėjo, kad šios širdžiai žalingos medžiagos turi ir nelegaliai platinamas kiniškas maisto papildas „Lida“. Lietuvos institucijos su nelegaliu kinišku produktu „Lida“ kovoja jau keleri metai.

Klizma visagalė? (59)

2010 vasario mėn. 2 d. 00:02
Apie jokią kitą žmogaus organizmo sistemą neprikurta tiek legendų, kiek apie virškinimo. Bet tai ir suprantama: skrandis – tamsi vieta. Viena iš naujausių pasakų skamba taip: per ilgą gyvenimą mūsų žarnyne susikaupia kažkas panašaus į „apnašas“, kurias būtinai reikia pašalinti. Bet medikai įsitikinę, kad valyti nuo panašių „šlakų“ – pseudomedicininių nesąmonių – visų pirma reikia galvą.

Visa tiesa apie angliavandenius ribojančią dietą (86)

2010 sausio mėn. 31 d. 11:13
Egzistuoja nuostata, kad greičiausias būdas numesti papildomus kilogramus – mažai angliavandenių turinti dieta. Bene labiausiai ji patraukli tuo, kad neriboja baltymų ir riebalų, todėl žmogus beveik nejaučia alkio. „Galėsite vartoti riebią mėsą, žuvį, naminių paukščių mėsą ir reguliariai skanauti sūrį. Galėsite be jokių apribojimų kepti maistą riebaluose, o ant salotų pilti aliejaus tiek, kiek norite“, - teigia dietos šalininkai. Tačiau mitybos specialistai pastebi, kad ši dieta nėra tokia nekalta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Ar laboratorijoje užauginta mėsa yra dietiška? (32)

2010 sausio mėn. 29 d. 10:43
Mokslininkai jau kurį laiką teigia galintys laboratorinėmis sąlygomis išauginti mėsą iš kamieninių ląstelių. Tai reiškia, jog ateityje galėsime mėgautis gardžiais kepsniais, ir dėl to nenukentės nei vienas gyvūnas. Tačiau visuomenėje tai iškėlė naujų, neišvengiamų ir tuo pačiu gan įdomių klausimų. Pavyzdžiui, ar dietiška būtų valgyti laboratorijoje sukurtą kumpį?

Ar magnetinės juostelės padeda įveikti sąnarių skausmus? (20)

2010 sausio mėn. 29 d. 00:00
Mano močiutė, kuriai 73-eri, nuolatos skundžiasi sąnarių skausmais. Dabar vis reklamuoja magnetines juosteles keliams ir papildus, kuriuos pavartojus viskas atsistato ir pagerėja. Močiutė šventai įsitikinusi, kad nusipirkusi magnetines juosteles atsikratys skausmų. Norėčiau pasiteirauti, ar tie reklamuojami produktai tikrai veiksmingi tokio amžiaus žmonėms, ar tai - tik pinigų švaistymas?

Lietuvos rinkoje gali būti keturi pavojingi vaistai lieknėjimui su siburatiminu (17)

2010 sausio mėn. 28 d. 00:00
Valstybinė vaistų kontrolės taryba (VVKT) pranešė, kad Lietuvoje yra įregistruoti ir iki šiol gali būti parduodami keturi vaistai, turintys sveikatai pavojingos medžiagos sibutramino.

Penkios didžiausios vaistų vartojimo klaidos (3)

2010 sausio mėn. 26 d. 10:38
Daugelis žmonių vartoja vaistus kasdien, dažnas – daugiau nei vieną dėl skirtingų sveikatos sutrikimų. Todėl verta pagalvoti ir apie vaistų vartojimo klaidas, kurios gali baigtis dar didesne žala organizmui.

Apklausa: kada imate vartoti vaistus nuo gripo? (18)

2010 sausio mėn. 26 d. 09:13
Yra žmonių, manančių, kad piliulę nuo gripo reikėtų praryti vos tik paspaudus šaltukui - profilaktiškai. Tuo tarpu kiti kratosi vaistų ir juos vartoja tik kraštutiniu atveju, kai nebepadeda liaudiškos priemonės. Kada jūs griebiatės vaistų nuo gripo?

Nesaugūs maisto papildai ir saldumynai veržiasi į rinką (3)

2010 sausio mėn. 25 d. 10:48
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba informuota apie nesaugius mini želė puodukus, pagamintus Vietname ir maisto papildus iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), kurie galėjo patekti ir į Lietuvos rinką. Tačiau patikrinus nustatyta, kad nesaugių mini želė puodukų Lietuvos parduotuvėse nėra, atšaukiamais iš rinkos amerikietiškais maisto papildais šalies rinkoje taip pat nebuvo prekiaujama, tačiau vartotojai galėjo jų įsigyti užsisakydami internetu puslapyje www.bodybuilding.com.

(Ne)kenksmingi desertai (26)

2010 sausio mėn. 23 d. 11:37
Negalite be saldumynų? Bet draugai tikina, kad jų atsisakiusi tikrai pagražinsite savo figūrą. Ką pasirinkti? Rinkitės žinojimą. Juk yra saldumynų, kurių galite valgyti net ir besilaikydami dietos.

Europos vaistų agentūra paragino uždrausti vaistą svoriui mažinti „Reductil“ (41)

2010 sausio mėn. 22 d. 13:14
Europos vaistų agentūra (EVA) ketvirtadienį paskelbė rekomendaciją, kad Europos Sąjungos valstybėse būtų uždrausta pardavinėti vaistą organizmo svoriui mažinti „Reductil“. Gydytojams rekomenduojama neskirti, o vaistininkams – neparduoti vaistų, kurių sudėtyje yra sibutramino. Šį vaistą vartojantys pacientai neatidėliodami turėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju dėl vaisto pakeitimo kitu, o tie, kas nedelsdami nutrauks jo vartojimą, sau žalos nepadarys, teigia agentūra.

Rytietiškos žolelės – pragaištingos mūsų organizmui? (31)

2010 sausio mėn. 21 d. 00:00
Žolelės nuo senų laikų mums yra ir maistas, ir vaistas, visgi specialistai įspėja, jog Rytų kraštų žmonių genofondas yra kitoks nei europiečių, todėl jų žolių poveikis sunkiai nuspėjamas: gal kam ir padės ar bent jau nepakenks, o kažkas gali ir nukentėti.

Rentgeno pavojai (23)

2010 sausio mėn. 20 d. 12:10
Daugelis žmonių klysta manydami, jog medicininiai tyrimai visada – tik į naudą. Tą patį galima pasakyti ir apie rentgeno spindulius. Svarbiausias klausimas, į kurį verta atsakyti prieš tiriantis – ar visuomet nauda yra didesnė už žalą?

Probiotikai ir antibiotikai (24)

2010 sausio mėn. 19 d. 00:00
Užsienio spaudoje galima rasti pranešimų, kuriuose teigiama, kad po kelių dešimtmečių gerosiomis žarnyno bakterijomis, nuo kurių priklauso ne tik mūsų pojūčiai pilve, bet ir imuninė sistema bei polinkis sirgti tam tikromis ligomis, praturtinti preparatai gali išstumti nuo 30 iki 50 proc. šiuo metu vartojamų vaistų. Mat moksliškai pagristų duomenų apie teigiamą probiotikų poveikį žmogaus sveikatai vis daugėja.

Dvidešimt didžiausių dietos klaidų (15)

2010 sausio mėn. 18 d. 00:00
Regis, viską darote teisingai, tačiau kodėl iki šiol negalite mėgautis svajonių figūra? Gali būti, kad ne dieta kalta, o jūs pats. Štai dvidešimt didžiausių klaidų, neleidžiančių veiksmingai sulieknėti.

Krizės prispausti farmacininkai lieknėjimo preparatus siūlo dykai (66)

2010 sausio mėn. 14 d. 16:16
Vilnietė į savo mobilų telefoną sulaukė netikėto skambučio – farmacijos kompanijos atstove prisistačiusi moteris pasiūlė jai nemokamai išbandyti lieknėjimo piliules arba preparatą nuo sąnarių ligų. Už vaistinėje 40 litų kainuojančias liekninamąsias žoleles tektų sumokėti tik pašto išlaidas – 9,99 lito. Esą preparato veiksmingumas bus akivaizdus, o neigiamo pašalinio poveikio egzotiškos žolelės neturės. Tuo tarpu dietologai teigia, kad savarankiškai vieną preparatą po kito bandančios moterys tampa nuolatinėmis jų klientėmis, o sveikatai padaryta žala gali būti negrįžtama.

Ar sportuojantiems reikia maisto papildų? (94)

2010 sausio mėn. 14 d. 00:00
Sporto klubo lankytojai, norėdamas greičiau pasiekti pageidaujamą rezultatą – stangrų, liekną, raumeningą kūną – ne tik sportuoja, bet ir neretai vartoja įvairius maisto papildus bei kitokius preparatus. Lyg ir natūralu, kai ką nors papildomai vartoja profesionalūs sportininkai, kurių tikslas – sportiniai pasiekimai. Niekas nesistebi, kad įvairiausius preparatus geria vyrukai, norintys „užsiauginti“ kuo didesnius raumenis. Bet ar reikia maisto papildų eiliniam sporto klubo lankytojui, užsukančiam čia valandėlei porą kartų per savaitę?

Maisto papildai: kaip nepasiklysti? (17)

2010 sausio mėn. 13 d. 00:00
Tikriausiai daugelis susimąstome, ar tikrai mūsų mityba visavertė, ar mūsų organizmas gauna visas reikiamas medžiagas, o jei negauna, tai kokios įtakos tai gali turėti mūsų sveikatai. Deja, toli gražu ne kiekvienas gali sau leisti prabangą tris kartus per dieną valgyti šviežiai pagamintą maistą, ekologiškus produktus, retas kas domisi, kiek gauna būtiniausių vitaminų, mineralinių medžiagų ir mikroelementų. Tada pradedama žvalgytis, o ką gali pasiūlyti farmacijos pramonė.

Nesuklyskite besigydydami (3)

2010 sausio mėn. 12 d. 14:00
Šaltuoju metų laiku, kai padidėja sergamumas sloga, dažnai girdime patarimų į nosį lašinti česnako arba svogūno sulčių. Iš tiesų šių augalų sultyse gausu fitoncidų - medžiagų, pasižyminčių antimikrobinėmis savybėmis. Tačiau su česnakų ir svogūnų sultimis reikia elgtis atsargiai, ypač jomis gydant vaikus.

Vaistus nuo skausmo galėtų pakeisti arbata (1)

2010 sausio mėn. 12 d. 02:45
Vos tik kažkas suskausta, griebiatės vaistų? Tyrimas parodė, jog puodelis braziliškos mėtų arbatos savo skausmo malšinimo savybėmis prilygsta pardavinėjamiems analgetikams.

Ar galima nusipirkti svajonių figūrą? (36)

2010 sausio mėn. 12 d. 14:00
Kova su kilogramais tampa vis didesnės visuomenės dalies kasdienybe. Vieni vargsta su keliasdešimties kilogramų našta, kiti svajoja atsikratyti tų nelemtų penkių, skiriančių nuo jaunystėje dėvėtos suknelės. Lieknėjimo receptas iš pažiūros be galo paprastas ir akivaizdus – subalansuota mityba ir daugiau fizinio krūvio. Tačiau žmogus visada ieško lengviausios, mažiau pastangų reikalaujančios išeities. O ta išeitis tiesiog siūlyte siūlosi – tai įvairūs lieknėjimui skirti preparatai.