Planuota spaudos konferencija, kurioje turėjo būti pranešta apie sprendimą, vėlavo daugiau nei pusvalandį. Vis dėlto Lietuvos atstovai jau džiaugiasi priimtu teigiamu sprendimu.
Premjeras Algirdas Butkevičius pranešimu spaudai jau pasidžiaugė tuo, kad Lietuvai leista įsivesti eurą.
Tai – galutinis sprendimas, kuris nulėmė, jog Lietuvoje nuo kitų metų sausio bus įvestas euras. Trečiadienį turi būti patvirtintas ir neatšaukiamas litų keitimo į eurus kursas.
Taryba sprendimą priėmė vadovaudamasi Europos centrinio banko ir Europos Komisijos pranešimų apie Lietuvos ekonomiką pagrindu.
Šiuo sprendimu dėl euro savo "Twitter" paskyroje dar prieš oficialų sprendimo pranešimą pasidžiaugė ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Italijos paskirtas Europos reikalų sekretorius Sandro Gozi pasveikino Lietuvą ruošiantis tapti 19-ąja euro zonos nare.
Pasak S. Gozi, jam sprendimas dėl Lietuvos prisijungimo prie euro zonos primena žymaus italų astronomo Galilėjo Galilėjaus frazę „Ir štai ji juda!“, kurią jis šūktelėjo priverstas atsižadėti, jog Žemė sukasi aplink Saulę.
Lietuvai prisijungti prie euro zonos pavyko ne iš pirmo karto, kaip ne iš karto buvo pripažintos G. Galilėjaus idėjos.
Jis žadėjo, kad Lietuva ir toliau atsakingai tvarkys finansus.
„Man tai buvo garbės reikalas. Buvau pasakęs, kad jeigu nepavyks įgyvendinti pažado, atsistatydinsiu“, - kalbėjo jis.
„Beveik dešimtmetį, nuo pat narystės Europos Sąjungoje pradžios, Lietuva ėjo į šį tikslą, reformuodama ekonomiką, stiprindama finansų sistemą, kartu kurdama patikimos ir drausmingos šalies įvaizdį tarptautiniu mastu. Tuos darbus atsakingai tęsime ir būdami euro zonos nariais, kartu sieksime dalytis savo gerąja patirtimi bei išnaudoti Ekonominės ir pinigų sąjungos teikiamus privalumus“, – sako R. Šadžius.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tvirtino, kad po kelių mėnesių Lietuva taps ne tik euro zonos nare, bet ir prisijungs prie Bankų sąjungos bei bendrojo priežiūros mechanizmo.
Pasak Lietuvos finansų ministro, visos iki šiol skelbiamos išvados apie Lietuvą buvo palankios, tačiau įvardinta ir su kuriomis sritimis valstybei reikės padirbėti.
Tai – infliacijos netvarumo rizika, kurią lemia energijos kainos ir maisto kainos tarptautinėse rinkose, taip pat galimas žmonių pajamų ir darbo našumo tempo neatitikimas. Lietuva turės dirbti ir su struktūrinio nedarbo problema, kuri atsiliepia šalies ekonomikai.
Visgi, skaičiuojama, kad euro įvedimas Lietuvai atneš tiek finansinės naudos, tiek užtikrins didesnį valstybės saugumą.
Anot R. Šadžiaus, per penkerius metus šalis sutaupytų apie 4 mlrd. Lt, o susijusios išlaidos siektų 2 mlrd. Lt. Ministras dėstė, kad Lietuvos skolinimosi kaina jau yra nukritusi.
Kas nutiks su litais
Trečiadienį paskelbtas ir neatšaukiamas litų keitimo į eurus kursas, kuris liko toks pat, koks ir buvo iki šiol – 3,4528 Lt už vieną eurą.
Per 30 dienų nuo šio ES Bendrųjų reikalų tarybos sprendimo visos kainos Lietuvoje turės būti skelbiamos dviem valiutomis ir tai truks iki 2015 m. vidurio.
Lietuvoje planuojama imtis priemonių, skirtų nustatyti, ar prekių ir paslaugų kainos teisingai bus perskaičiuojamos į eurus. Statistikos departamentas jau paskelbė, kokių 100 prekių ir paslaugų kainas stebės, o verslui, neteisingai perskaičiavusiam kainas, bus taikomos sankcijos, viena jų – ir piniginės baudos.
Lietuvai keičiant valiutą verslininkams taip pat bus siūloma savanoriškai pasirašyti sąžiningo kainų perskaičiavimo memorandumą, kuriame bus įsipareigojama nesinaudoti euro įvedimu didinant kainas.
Bedė pirštu į problemas
Trečiadienį Europos Komisija paskelbė pranešimą apie Lietuvos praktinį pasirengimą įsivesti eurą. Jame patvirtinama, kad Lietuvos rengimasis prisijungti prie euro zonos 2015 m. sausio 1 d. vyksta sklandžiai, nors kai kuriose srityse reikėtų daugiau pažangos.
Kaip rašoma pranešime spaudai, Lietuvai reikia sparčiau rengti priemones, kuriomis užkertamas kelias mažmenininkų piktnaudžiavimui. Tai vienas iš pagrindinių lietuviams susirūpinimą keliančių klausimų.
Taip pat svarbu pasiekti, kad kuo daugiau subjektų pasirašytų Geros verslo praktikos memorandumą, kuriuo įsipareigojama nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu nepagrįstai kelti kainas.
Pasak EK, reikia veiksmų padėčiai ištaisyti, kad įmonės, kurios nesilaiko kainų nurodymo ir perskaičiavimo (pvz., apvalinimo taisyklių) reikalavimų arba neteisingai įgyvendina Geros verslo praktikos memorandumą, reikėtų imtis ne vėliau kaip per 48 valandas.
Tai labai svarbu užtikrinant, kad euro įvedimu nepiktnaudžiautų spekuliantai ir lietuvių perkamoji galia nebūtų sumažinta.
Taip pat esą pirmoji informacija apie kainų pokyčius po euro įvedimo dienos turėtų būti paskelbta kuo anksčiau 2015 m. sausio mėn, o iki euro įvedimo 2015 m. sausio 1 d. grynųjų litų kiekį apyvartoje būtų galima dar labiau sumažinti.
„Vykdant informavimo kampanijas dėmesį reikėtų skirti praktiniams euro įvedimo aspektams: užtikrinti teisingą kainų nurodymą dviem valiutomis ir atidžiai stebėti kainų nustatymą euro įvedimo laikotarpiu, kad vartotojai būtų apsaugoti. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos institucijos raginamos reguliariai pranešti Komisijai nuomonių apklausų rezultatus“, - rašoma pranešime spaudai.
DELFI primena, kad Lietuvos bankas skaičiuoja, jog euro įvedimas šalyje kainas padidina maždaug 0,2-0,3 proc.
Lietuva 19-ąja euro zonos nare taps nuo 2015 m. Šalis jau sykį bandė nesėkmingai įsivesti eurą nuo 2007 m. Tuomet tam kelią užkirto EK ir ECB vertinimas, kad Lietuva neatitinka infliacijos tvarumo kriterijaus.
