Lietuva paskutinė įšoks į traukinį?

 (185)
Trečiadienį turėtų būti priimtas galutinis sprendimas dėl Lietuvos narystės euro zonoje, tuomet turėtų būti paskelbtas ir euro kursas.
© DELFI / Tomas Vinickas

Šis sprendimas laukiamas jau kone dešimtmetį: nesėkmingai siekusi euro dar 2007-aisiais Lietuva ruošiasi tapti 19-ąją euro zonos nare ir paskutine iš trijų Baltijos šalių.

„Tai, kad toks sprendimas (Lietuvos priėmimas į euro zoną - DELFI) yra labiausiai tikėtinas patvirtina visa įvykių seka, - Briuselyje žurnalistams kalbėjo už mokesčių, muitų sąjungos, audito ir kovos su sukčiavimu sritis atsakingas Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta. - Manau, kad rytoj tiesiog nėra kitos išeities kaip priimti sprendimą, kurio visi laukia.“

 Lietuvoje nuo 2015 m. sausio cirkuliuos eurai.

„Labai tikėtina, kad po euro zonos išsiplėtimo iki 19-os valstybių, tolesnė jos plėtra nėra labai aiški“, - pažymėjo A. Šemeta.

Tikėtina, kad ilgą laiką euro zona ir liks su 19-a valstybių, kurių viena būtų Lietuva.

Žmonių akys nukreiptos į kainas, bet svarbus ir saugumas

Eurokomisaras dėstė, jog nors dabar, kai kalbama apie eurą, pirmiausia keliami klausimai dėl to, kaip keisis kainos ir atlyginimai, tačiau yra ir dar vienas labai svarbus aspektas.

„Lietuva, kaip šalis, istoriškai yra nukentėjusi nuo įvairių konfliktų, tad, mano manymu, Lietuva turėtų kuo giliau įsitraukti į Europos branduolį, - kalbėjo A. Šemeta. - Lietuvai įstojus į eurą zoną, ji bus kaip niekada saugi.“

Jis dėstė, jog prisijungimas prie euro zonos yra trečiasis Lietuvos įsiliejimo į Europą žingsnis: pirmiausiai buvo prisijungimas prie Europos Sąjungos, vėliau – NATO, galiausiai šalis ruošiasi prisijungti prie euro zonos.

Po šių trijų žingsnių Lietuva turėtų toliau aktyviai dalyvauti formuojant bendrą Europos politiką. Įsivedusi eurą valstybė tam turės daugiau priemonių.

„Įvedus eurą Lietuva turės daugiau suvereniteto negu jo turi dabar. Turėdami dabartinę valiutos valdybos sistemą, Lietuva nevykdo pinigų politikos. Anksčiau, kai litas buvo susietas su JAV doleriu, tą atliko JAV federalinių rezervų sistema. Įstojus į euro zoną, Lietuva dalyvaus priimant finansų politikos sprendimus“, - apie euro įsivedimo naudą kalbėjo jis.

Kokia nauda eiliniam gyventojui

A. Šemeta sako, jog Lietuvoje kainos neturėtų augti sparčiau nei kitose euro zonos šalyse dėl jau esamos patirties, kaip suvaldyti kainas keičiant valiutą.

„Aš nemanau, kad Lietuva būtų išskirtinė valstybė ir joje atsitiktų kažkas ypatingo negu kad kitose euro zonos valstybėse. Euras laikytinas ir stabilizuojančiu faktoriumi, nes padidėja kainų skaidrumas, konkurencingumas, sumažėja valiutos keitimo kainos eksportui ir importui – tai stabilizuoja kainų lygį. Manau, baimintis dėl reikšmingo kainų padidėjimo Lietuvoje tikrai nereikėtų“, - kalbėjo eurokomisaras.

Jis vardijo ir naudas, kurių žmonės sulauks, įvedus eurą.

„Paprastam žmogui niekada nebereikės galvoti apie galimą devalvaciją, o prisiminkime, visai neseniai – 2008 m. daug kas spėliojo, jog litas neišvengiamai bus devalvuotas. Paprastam žmogui devalvacija yra jo asmeninių santaupų nuvertėjimas, ši rizika įdedama ir į jo skolinimosi kainą, šiuo atveju visos šios rizikos būtų pašalintos. Žmogus turėtų jaustis saugiai, kad jis turi 100 eurų, juos turės ir rytoj, ir po metų, ir po 10 metų. Jau net nekalbu apie paskolas eurais ar keliones, kai pinigus reikia konvertuoti“, - vardijo A. Šemeta.

Be to, pasak jo, įstojimas į euro zoną leis žmogui jaustis saugesniam: stipriai sumažės tikimybė, kad sušlubuos šalies ar bankų finansinės sistemos.

O kas toliau?

ECB ir EK pranešimų pagrindu rengiamas EK pasiūlymas Europos Sąjungos (ES) Tarybai dėl euro įvedimo Lietuvoje, o galutinio ES Tarybos sprendimo laukiama liepos 23 d. Tuomet turėtų būti skelbiamas neatšaukiamas litų keitimo į eurus kursas. Veikiausiai, jis liks toks pat, koks yra dabar – 3,4528 Lt už vieną eurą.

Per 30 dienų nuo šio sprendimo visos kainos Lietuvoje turės būti skelbiamos dviem valiutomis ir tai truks iki 2015 m. vidurio. Lietuva 19-ąja euro zonos nare nori tapti nuo 2015 m.

Lietuvos bankas šiemet gegužę skelbė, jog Lietuva su „saugia atsarga atitinka prognozuojamus konvergencijos kriterijus“.

Lietuvoje planuojama imtis įvairių priemonių, skirtų nustatyti, ar prekių ir paslaugų kainos teisingai bus perskaičiuojamos į eurus. Statistikos departamentas jau paskelbė, kokių 100 prekių ir paslaugų kainas stebės, o verslui, neteisingai perskaičiavusiam kainas, bus taikomos sankcijos, viena jų – ir piniginės baudos.

Lietuvai keičiant valiutą verslininkams taip pat bus siūloma savanoriškai pasirašyti sąžiningo kainų perskaičiavimo memorandumą, kuriame bus įsipareigojama nesinaudoti euro įvedimu didinant kainas.

DELFI primena, kad Lietuvos bankas skaičiuoja, jog euro įvedimas šalyje kainas padidina maždaug 0,2-0,3 proc.

Lietuva jau sykį bandė nesėkmingai įsivesti eurą nuo 2007 m. Tuomet tam kelią užkirto EK ir ECB vertinimas, kad Lietuva neatitinka infliacijos tvarumo kriterijaus.

Vyriausybė jau patvirtino kainų nurodymo ir perskaičiavimo tvarką

Antradienį Vyriausybė patvirtino Prekių ir paslaugų kainų nurodymo litais ir eurais reikalavimus ir jų laikymosi priežiūros tvarkos aprašą. Prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai nuo šių metų rugpjūčio 22 d. turės skelbti kainas dviem valiutomis vadovaudamiesi šiuo aprašu.

Apraše nustatyti bendrieji privalomieji prekių ir paslaugų kainų nurodymo dviem valiutomis, jų perskaičiavimo ir apvalinimo reikalavimai. Pagal šį aprašą kainos dviem valiutomis turi būti nurodomos visose prekių paslaugų įsigijimo vietose, jų reklamos vietose, interneto parduotuvėse ir tinklapiuose.

Vadovaujantis aprašu, prekybos ir paslaugų teikimo automatais vietose (išskyrus internetines parduotuves), taip pat elektroniniuose prietaisuose (kasos aparatuose, svarstyklėse ir kt.), nežyminčiuose kainų dviem valiutomis, kainos gali būti rodomos viena valiuta, t. y. iki euro įvedimo dienos – litais, po euro įvedimo dienos – eurais.

Smulkieji prekybininkai, prekiaujantys turgaviečių vietose, kur nereikalaujama naudoti kasos aparato, informaciją apie prekių kainas turės nurodyti žodžiu, tačiau raštu privalės pateikti lito į eurą perskaičiavimo kursą.

Tvarkoje nustatyta, kad pardavėjai ir paslaugų teikėjai, siekdami, kad eurais mokėtinos sumos labiau priartėtų prie litais mokėtų sumų ir nebūtų pažeistas sutarčių ir finansinių priemonių tęstinumas, kainas gali perskaičiuoti ir apvalinti iki trijų ar keturių skaitmenų po kablelio, o iki dviejų skaitmenų po kablelio apvalinti tik apskaičiavę galutinę mokėtiną arba apskaitinę pinigų sumą.

Vyriausybės patvirtintame apraše taip pat nustatyta prekių ir paslaugų kainų nurodymo dviem valiutomis ir jų perskaičiavimo reikalavimų laikymosi priežiūros tvarka, pagal kurią Euro įvedimo įstatyme nurodytos priežiūros institucijos vieno patikrinimo metu turėtų patikrinti ne mažiau kaip 20 pavadinimų prekių ir paslaugų kainų. Ši tvarka apibrėžia, kad pažeidimas turi būti pašalintas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.

Apraše nurodoma informacija apie priežiūros institucijų ir ginčus nagrinėjančių institucijų ataskaitų teikimo Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai ir Vyriausybei periodiškumą, pateikiama prekių ir paslaugų kainų patikrinimo akto, kuris turėtų būti užpildomas atliekant patikrinimą, pavyzdinė forma.

Aprašu reglamentuojamas ir prisijungimą prie Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo administruojančio subjekto informavimas apie skirtą baudą pardavėjui ar paslaugos teikėjui už kainų nurodymo ir perskaičiavimo reikalavimų pažeidimus, kad informacija apie pažeidėją būtų paskelbta juodajame sąraše.

Privalomas kainų dviem valiutomis – litais ir eurais – nurodymo laikotarpis prasidės šių metų rugpjūčio 22 d., praėjus 30 dienų po to, kai Europos Sąjungos Taryba paskelbs neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Užduok klausimą ekspertui