Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė sulaukė ne vieno klausimo apie laukiamus pokyčius per „Euro parodos“ susitikimų popietę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose.
„Kas keisis Lietuvoje, jei šalyje bankrutuos komercinis bankas – vienas klausimas, ir kas keisis Lietuvoje, jei jis bankrutuos euro zonoje?“, - klausė viena iš klausytojų.
„Šiam momentui, nuo sausio 1 d., iš esmės niekas nesikeičia. Jeigu įvyks kokia nors banko nesėkmė, tokiu atveju finansines sąnaudas pirmiausiai prisiims ta valstybė, kurioje veikia šis bankas. Per ilgesnį laikotarpį iš komercinių bankų įmokų bus sukauptas įmokų fondas, kuris būtų naudojamas euro zonos bankų, kurie yra per dideli bankrutuoti, pertvarkymo operacijoms“, - paaiškino I. Šimonytė.
Kitas klausytojas prisiminė Sovietų Sąjungos laikus ir veikusį „Vnešekonombank“ ir kėlė klausimų dėl indėlių kompensavimo.
„Pažįstu žmonių, kurie šiame banke buvo sukaupę po 40 tūkst. JAV dol. - vienam jų tėvas atsiuntė, kita – pati padėjo. Žlugo Sovietų Sąjunga, o Lietuvos bankas nieko nesiūlo tiems žmonėms, nekovoja dėl jų indėlių, ar galima dar atsiimti?“, - tikslinosi vyresnio amžiaus žmogus.
„Kada Rusija kompensuos okupacijos žalą, tai iš tų pinigų turbūt galės kompensuoti ir „Vnešekonombanko“ indėlius. Jūs įsivaizduojate, kad Lietuvos banke liko kažkokie pinigai „Vnešekonombanko“?“, - perklausė I. Šimonytė.
Klausiantysis dėstė toliau: „Aš pratęsiu klausimą: o jeigu analogiška situacija bus su kokiu Europos banku, kuris platins lakštus, ir kas nors atsitiks? Kaip jūs ginsite žmones, Lietuvos piliečius?“
„Jeigu jūs laikysite pinigus Liuksemburgo banke, jūsų indėlis bus apdraustas Liuksemburgo vyriausybės. Jeigu laikysite pinigus Suomijos banke, jis bus apdraustas Suomijos vyriausybės. Visa teisybė yra tokia, kad visose šiose šalyse galioja lygiai tokia pati draudimo suma: bankams kitose Europos šalyse bankrutavus, Lietuvos valstybė jums nebus nieko skolinga, bet Liuksemburgo arba Suomijos indėlių draudimo fondas jums atlygins sumą iki 100 tūkst. eurų“, - paaiškino I. Šimonytė.
Ji pridūrė, kad jeigu bankrutuotų Lietuvoje registruotas bankas, tada žalą atlygintų Lietuvos indėlių draudimo fondas.
„Esmė yra tokia, kad yra vienodos sąlygos laikyti pinigus bet kokioje Europos Sąjungos šalyje, kadangi visur galioja tas pats draudžiamosios sumos limitas – 100 tūkst. eurų. Atsakomybė paskirstyta yra ir dabar, pavyzdžiui, jeigu jūs laikote pinigus „Nordea“, o tai yra Suomijos banko filialas, o ne bankas Lietuvoje, todėl jūsų indėliai yra apdrausti Suomijos vyriausybės. Jeigu laikote pinigus „Danske Bank“, jūsų sudarytose sutartyse bus parašyta, kad pinigai yra apdrausti Danijos vyriausybės. Draudimo sąlygos tos pačios, tik draudiminio įvykio atveju skiriasi mokėtojai“, - teigė I. Šimonytė.
Kitas žmogus klausė apie investicinius čekius: ar jie yra pinigai, ar tie, kurie jų nepanaudojo, dar gali juos panaudoti.
„Su investiciniais čekiais viskas yra baigta, man atrodo, aš dar į mokyklą ėjau, kai buvo baigta. Buvo nustatytas terminas, per kurį buvo galima juos panaudoti, nepanaudojote - ir viskas. Tai man primena rublinių indėlių kompensacijas: buvo terminas, per kurį reikėjo parašyti prašymą (rublinių indėlių kompensacijoms – DELFI) gauti, bet buvo tokių, kurie netikėjo, kad kompensuos, tad jie nėjo ir nerašė prašymų. Paskui tą terminą reikėjo pratęsti, Seimas jį pratęsinėjo gal 12-a metų, kol baigė visą tą muziką“, - priminė I. Šimonytė.
Pasak jos, tam šalyje ir yra įstatymai, kad žmonės juos gerbtų ir jų laikytųsi. Ji patikino, kad investicinis čekis nėra pinigas.
Lietuva prie euro zonos prisijungs nuo 2015 m. sausio, neatšaukiamas lito ir euro kursas yra 3,4528 lito už 1 eurą.
