Pastaruoju metu tokių klausimų iškyla daugeliui. Domimasi, kaip euro įvedimas paveiks nekilnojamo turto (NT) rinką. Ją tiriantys specialistai patikina, kad pokyčiams nusiteikti reikėtų, tačiau jų sulauksime tikrai ne iš karto vos įvedus eurą.
„Swedbank“ Vyriausiausio ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, euro įvedimas nekilnojamojo turto kainoms įtakos neturi – dėl to nepadidės nei statybų sąnaudos, nei atsiras pirkėjų pliūpsnis iš užsienio.
„Tiesa, euro įvedimo lūkestis sutapo su atsigaunančia darbo rinka – mažėjančiu nedarbu ir pradėjusiu augti vidutiniu darbo užmokesčiu. Dėl to labai išaugo paklausa ir sandorių skaičius, o paskui jį pradėjo kilti ir kainos. Šių metų vasarą Vilniuje vidutinės butų kainos buvo net penktadaliu didesnės nei prieš metus. Tačiau „Swedbank“ vertinimu ekonominių priežasčių sparčiam butų brangimui nėra, o sprendimo įsigyti butą nereikėtų sieti su euro įvedimu“, – patikino specialistas.
Jam antrino ir nekilnojamo turto bendrovių atstovai. Anot jų, radikalių pokyčių nesulauksime.
Kainos nedidės daugiau nei gyventojų atlyginimai ar šalies ekonomika
„Euro įvedimo faktas turi įtakos nekilnojamojo turto rinkai tiek, kiek tai paveikia NT pirkėjų lūkesčius ir norą investuoti į NT rinką. Pastebime, kad euro įvedimas Lietuvoje teigiamai veikia pirkėjų lūkesčius, tad galime tikėtis, kad rinka išliks aktyvi, o tai sudaro sąlygas didėti kainoms. Juolab, kad pastebime didesnį užsieniečių pasitikėjimą Lietuvos NT rinka ir nusiteikimą čia investuoti, o tai kur kas labiau galime sieti su euro įvedimo faktu. Jei sulauksime daugiau užsienio investicijų, galime tikėtis tolesnio rinkos augimo, o tai turėtų sudaryti prielaidas kainų augimui. Tačiau kainos neturėtų didėti labiau nei augs gyventojų atlyginimai ar šalies ekonomika“, – įsitikinęs nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.
Pasak jo, kainų šuolis neprognozuojamas ir todėl, kad situacija NT rinkoje yra kitokia nei kad buvo anksčiau.
„Šiais metais turime kitokią situaciją nei anksčiau, kadangi šiemet tik atsiradus pirmiems ryškesniems NT kainų augimo požymiams vystytojai žaibiškai sureagavo į esamą situaciją ir pasiūlė rekordiškai daug naujų projektų ar butų ir tai amortizavo galimą spartų kainų kilimą. Dabartinis NT rinkos atsigavimas yra dėsningas keletą metų trunkančio NT pirkimo-pardavimo sandorių augimo tęsinys. Natūralu, kad augant paklausai anksčiau ar vėliau turi pradėti augti NT kainos. Tačiau žvelgiant į ateities perspektyvas, nenorėčiau teigti, kad NT kainos šoktelės į viršų, kadangi NT kainų pokytį nulemia ne tik paklausa, bet ir pasiūla“, – priminė specialistas.
Ką daryti norintiems imti paskolas?
Anot jo, planuojantiems įsigyti būstą laukti oficialaus euro įvedimo nėra prasmės, nes šiuo metu paskolų finansavimo sąlygos yra palankios, o ir pasirinkimas rinkoje didelis ir kasdien tik auga – didmiesčiuose statoma nemažai naujų projektų.
„Jei jau šiandien randamas patrauklus variantas, tai patartina būtų sandorį vykdyti. Tačiau santaupos nenuvertės ir vėliau, visai nebūtina šiandien pirkti bet kokį būstą. Mūsų kaimynės Latvija ir Estija po euro įvedimo neišgyveno kažkokio išskirtinio aukštos infliacijos periodo, dėl ko būtų galima teigti, jog santaupos pastebimai nuvertėjo. Greičiausiai čia yra tik psichologinis aspektas, kada pasikeitus valiutai prireikia laiko susigyventi su kitokiais kainų bei pajamų dydžiais. Iš kitos pusės lietuvių nerimą galima suprasti, kadangi iš patirties visi prisimena, kad anksčiau keičiantis valiutoms jų santaupos nuvertėdavo gana stipriai. Tuo tarpu NT buvo gera apsauga nuo galimo nuvertėjimo. Visgi šiuo atveju keičiant litą į eurą nieko panašaus neturėtų nutikti, nes nieko panašaus nenutiko nei Latvijoje nei Estijoje“, – pabrėžė specialistas.
Norintiems pirkti būstą pataria nelaukti
Rinkos pokyčių nelaukti ir prie euro nesiderinti perkant būstą patarė „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.
„Žmogui, kuris ieško sau būsto, reikėtų kreipti mažiau dėmesio į prognozuojamus kainų kilimus ar kritimus. Prognozės yra nepatikimas dalykas, jos gali ir neišsipildyti. Visą laiką rinkoje ir pasaulyje gali atsirasti veiksnių, kurie visas prognozes pavers niekais, pavyzdžiui, kaip kad krizė Ukrainoje, kuri nulėmė nestabilią ekonominę situaciją rytų Europoje. Jeigu šiuo metu žmogus ieško būsto, jam nereikėtų kažko laukti ar bandyti spėti, kas bus po pusmečio, reikia tiesiog imti ir pirkti poreikius atitinkantį būsto“, – įsitikinęs S. Vagonis.
Jo teigimu, žmonių baimė dėl besikeičiančios valiutos nulėmė ir dabartinį NT rinkos atsigavimą, tačiau pagrindiniu to veiksniu jis įvardija geresnį lietuvių pragyvenimo lygį.
„Stipriausi NT rinkos atsigavimo veiksniai atsiranda dėl pagerėjusios ekonominės situacijos Lietuvoje. Mes kelis metus turėjome sunkią krizę, tad šiuo metu atsigauname. Žmonės geriau jaučiasi savo darbo vietose, džiaugiasi didesniais atlyginimas, tad tiek reali situacija, tiek jų lūkesčiai prisideda prie rinkos atsigavimo. Žinoma, prie to prisideda ir bankai, kurie pakankamai nesunkiai skolina pinigus kriterijus atitinkantiems žmonėms už mažas palūkanas“, – kodėl šiuo metu jaučiamas NT rinkos pagyvėjimas, pasakojo S. Vagonis.
Pokyčius pastebėsime tik po kelių metų
Anot jo, verta atkreipti dėmesį ir į kaimyninių šalių pavyzdžius. Statistika parodė, kad nei Latvijoje, nei Estijoje kainos po euro įvedimo NT rinkoje nepakilo. Net atvirkščiai – buvo pastebėtas nedidelis rinkos sąstingis, susijęs ir su tuo, kad pirmieji žiemos mėnesiai rinkoje nėra labai aktyvūs. Estijoje kainos padidėjo tik antroje metų pusėje ir kitais metais, tačiau tai specialistas sieja su tuo, kad įsivedus eurą šalis tapo patraukli investicijoms, pagerėjo jos ekonominė situacija.
„Euras NT rinkai pradės daryti įtaką ne sausio pirmą dieną, o tada, kai jo įvedimo padariniai bus juntami Lietuvos ekonomikoje. Tam tikras kiekis žmonių gal ir tikisi, kad kainos ūgtelės, o kai kuriais atvejais gal net ir nukris, tačiau į eurą reikėtų žiūrėti ne kaip į techninį valiutos pasikeitimą, bet kaip į priemonę, kuri pakels šalies ekonomiką. Žinoma, tikėta, kad jei euru susijęs ekonomikos atsigavimas ar didesnis pagyvėjimas bus, automatiškai tai pajus ir NT rinka. Greito efekto euras tikrai neatneš, o koks jo poveikis rinkai bus po pusės metų ar metų, galima tik spėti“, – kaip keisis situacija Lietuvoje, pasakojo S. Vagonis.
Skelbimų sulaukia daugiau
Kaip DELFI teigė skelbimų portalo Alio.lt projekto vadovas Nerijus Paketūras, šiuo metu pastebimas tam tikras NT rinkos suaktyvėjimas.
„Daugėja skelbimų, kuriuose žmonės ieško butų ar siūlo juos įsigyti“, – patikino jis.
Alio.lt duomenimis, vieno kambario butą Vilniuje realiausia įsigyti už nuo 100 iki 150 tūkst. litų. Kaune – nuo 50 iki 100 tūkst. litų, Klaipėdoje – už nuo 50 iki 150 tūkst. Lt sumą.
