Visuomenė pasimetusi gausios informacijos apie euro įvedimo pasekmes jūroje, tad DELFI atrinko tuos dalykus, kuriuos privalo žinoti kiekvienas. Pateikiame jums Lietuvos banko ekspertų atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie eurą.

1. Kokia euro įvedimo nauda Lietuvai?

Įgyvendinus siekį nuo 2015 m. Lietuvoje įvesti eurą, nauda gerokai viršytų bendrosios valiutos įvedimo sąnaudas ir numatomas papildomas valstybės įmokas – tai rodo Lietuvos banko ekonomistų atliktas Euro įvedimo poveikio šalies ekonomikai kiekybinis vertinimas.
 
Euro įvedimas prisidės prie ekonomikos plėtros ir šalies gyventojų gerovės, kadangi:
 
●išnyks valiutos kurso rizika, todėl atsiras tvirtos prielaidos, kad mažėtų palūkanų normos. Taigi atpigs Vyriausybės, gyventojų bei įmonių skolinimasis.
 
● su euro įvedimu mažės valiutos keitimo išlaidų ir rūpesčių.
 
●gilesnė Lietuvos ekonominė integracija ES kurs palankesnę aplinką tarptautinei prekybai, taigi verslo plėtrai ir darbo vietų kūrimui, stiprins ekonomiką ir suteiks jai naujų galimybių.

●  buvimas euro zonoje didins Lietuvos patrauklumą tarp valstybei skolinančių ar darbo vietas kuriančių investuotojų;
 
● visoms Baltijos šalims įsivedus eurą, regionas taps labiau integruotas ir patrauklesnis investuotojams bei verslo partneriams, vertinantiems jį kaip visumą;
 
● Lietuva užsitikrins finansinio stabilumo garantijas. Įstojusi į euro zoną, Lietuva dalyvaus Europos stabilumo mechanizme, kurio paskirtis – užtikrinti finansinį stabilumą euro zonoje.

2. Ar gali Lietuva neįsivesti euro?

2004 m. gegužės 1 d. įstojusi į ES, Lietuva tapo ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) nare, o šios sąjungos pagrindas – Europos Centrinis Bankas ir ES valstybių narių, dalyvaujančių EPS, teisiniai įsipareigojimai vykdyti patikimą ekonomikos politiką ir ją glaudžiai derinti. Mūsų valstybei, kaip ir kitoms naujoms ES valstybėms narėms, padaryta išlyga naudoti nacionalinę valiutą iki bus įvykdyti Mastrichto sutartyje nustatyti konvergencijos (suartėjimo su euro zona) kriterijai.

Lietuvos stojimo į ES sutartyje teigiama, kad „[n]uo įstojimo dienos kiekviena naujoji valstybė narė dalyvauja Ekonominėje ir pinigų sąjungoje kaip valstybė narė, kuriai taikoma leidžianti nukrypti nuostata“ (kalbama apie išimtį dalyvauti Ekonominėje ir pinigų sąjungoje neįsivedus euro)

Sutarties dėl ES veikimo 140 straipsnyje nustatyta, kada ir kaip ši išimtis panaikinama: „Ne rečiau kaip kartą per dvejus metus arba valstybės narės, kuriai taikoma išimtis, prašymu, Komisija ir Europos centrinis bankas praneša Tarybai apie pažangą, padarytą valstybėms narėms, kurioms taikoma išimtis, vykdant savo įsipareigojimus Ekonominei ir pinigų sąjungai sukurti. <...>“.
Stodama į ES Lietuva įsipareigojo prisijungti prie euro zonos iškart, kai tik atitiks nustatytus kriterijus.

3. Ar įvedusi eurą Lietuva neteks dalies savo nepriklausomybės ir identiteto?

Euro įvedimas neturės neigiamos įtakos Lietuvos nepriklausomybei ir identitetui. Netgi atvirkščiai – tapusi euro zonos nare Lietuva galės geriau atstovauti savo interesams, dalyvaus su euro zona susijusių sprendimų priėmimo procese ir turės didesnę įtaką ES.

Lito pakeitimas euru taip pat nereikš nacionalinio identiteto praradimo, nes Lietuvoje išleistų euro monetų nacionalinė pusė bus pažymėta Lietuvos valstybės herbo simboliu Vyčiu. Vyčio simboliu pažymėtos euro monetos bus visavertė mokėjimo priemonė visoje Europoje ir tokiu būdu reprezentuos mūsų šalį žymiai plačiau negu tą galėtų padaryti litas.

4. Kiek kainuos euro įvedimas?

Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimais tiesioginės vienkartinės euro įvedimo išlaidos sudarys 0,6-0,9 mlrd. Lt. Nemenka šių išlaidų dalis teks Lietuvos bankui ir komerciniams bankams.
 
Tačiau kiekybinis euro poveikio tyrimas rodo, kad euro ekonominė nauda valstybei ir jos piliečiams gerokai viršys trumpalaikes sąnaudas. Įskaitant eksporto prieaugį, iki 2022 metų bendras teigiamas poveikis sudarytų apie 40 mlrd. Lt. Kad geriau suvoktume, kas tai per skaičius, galima pasakyti, jog šiemet valstybės ir savivaldybių biudžetų, SODROS ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos be Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų suma yra kiek mažesnė.

5. Ar mokesčių mokėtojai nepajus papildomos mokesčių naštos dėl euro įvedimo?

Nacionaliniame euro įvedimo plane yra aiški nuostata, kad euro įvedimas neturi pažeisti gyventojų ekonominių interesų - tai reiškia, kad euro įvedimas negali būti pretekstas didinti mokesčius, rinkliavas, baudas ir kitas įmokas.

6. Ar euro įvedimas nepaskatins kainų kilimo Lietuvoje?

Vienos valiutos pakeitimas kita iš esmės nesukuria prielaidų kainų kilimui. Kainos eurais bus perskaičiuojamos pagal ES Tarybos nustatytą galutinį, neatšaukiamą litų keitimo į eurus kursą ir laikantis griežtų apvalinimo mažėjimo ir didėjimo kryptimis taisyklių. Euras padidino konkurenciją ES bendrojoje rinkoje, o tai tikrai naudinga vartotojams. Dėl konkurencijos ir didesnio kainų skaidrumo (eurais išreikštas kainas įvairiose valstybėse bus galima lengvai palyginti) kai kurių produktų kainos Lietuvos vidaus rinkoje gali net sumažėti.
 
Lietuvoje kainų lygis yra žemesnis negu ES, todėl jis palaipsniui, didėjant darbo užmokesčiui ir pensijoms, turėtų artėti prie ES vidurkio, tačiau tokios tendencijos nėra susijusios su euro įvedimu.
 
7. Kokią įtaką euras turės mokesčiams už komunalines paslaugas (šildymo, dujų, elektros, šiukšlių išvežimo), mobiliųjų operatorių, interneto ir kitų kasdienių paslaugų kainoms?

Šios kainos dėl euro įvedimo nekils, nes bus perskaičiuojamos taikant nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą, pagal griežtas apvalinimo taisykles.
 
8. Atlyginimai, pensijos, kitos gyventojų pajamos eurais atrodys mažesnės nei litais. Ar žmonės begalės nusipirkti tiek reikalingų daiktų, kiek galėjo iki euro įvedimo?

Gyventojų pajamos (darbo užmokestis, stipendijos, pensijos) ir prekių kainos eurais bus apskaičiuojamos tuo pačiu lito ir euro perskaičiavimo kursu ir pagal apvalinimo taisykles. Pagal numatomą euro ir lito perskaičiavimo kursą perskaičiavus gyventojų pajamas iš litų į eurus, jos atrodys mažesnės, bet juk euro įvedimo metu nominalia verte vienodai pasikeis ir kainos.
 
Verta pažymėti, kad darbo užmokesčio dydžiai, pensijos ir kitos socialinės apsaugos išmokos litais nuo euro įvedimo dienos bus perskaičiuojami į eurus pajamų gavėjo naudai. Tai numatyta Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme.

9. Kiek laiko, įvedus Lietuvoje eurą, dar bus galima mokėti litais?

Numatoma, kad litų banknotai ir monetos, lito centų monetos galės būti naudojami 15 kalendorinių dienų nuo euro įvedimo dienos, t. y. iki 2015 m. sausio 15 d.

Euro įvedimo įstatyme nustatyta, kad per dviejų valiutų apyvartos laikotarpį prekybininkai, paslaugų teikėjai vieno atsiskaitymo metu turėtų priimti iki 50 vienetų galiojančių litų monetų, nepaisant jų vertės, ir neribotą kiekį litų banknotų.

10. Kaip lengviau ir patogiau pasikeisti pinigus?

Iki euro įvedimo dienos grynųjų litų santaupas siūloma padėti į komercinių bankų ir kredito unijų sąskaitas. Jose litų atsargos euro įvedimo dieną bus automatiškai nemokamai perskaičiuotos eurais pagal nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą.
 
11. Kada vietoj litų eurus pradės išduoti bankomatai?

Bankomatuose nuo euro įvedimo dienos litai nebebus išduodami. Lietuvos bankas nurodė komerciniams bankams užtikrinti, kad jiems priklausantys bankomatai nuo euro įvedimo dienos būtų pripildyti eurų banknotų. Bankomatai, kurių kasetės nebus užpildytos eurų banknotais, nuo euro įvedimo dienos turi būti uždaryti. Komerciniai bankai įpareigoti užtikrinti, kad bankomatų išduodamų eurų banknotų nominalų struktūroje vyrautų mažieji nominalai (5, 10 ir 20 eurų).

12. Kaip bus perskaičiuoti atlyginimai, stipendijos?

Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme nustatyta, kad darbo sutartyse nustatyti darbo užmokesčio dydžiai litais nuo euro įvedimo dienos perskaičiuojami į eurus darbuotojo naudai apvalinant iki euro cento. Tais atvejais, kai skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra didesnis už nulį, prie paskutinio skaitmens turės būti pridedamas vienetas arba nustatomas naujas dydis, ne mažesnis už buvusį litais nustatytą dydį, perskaičiuotą į eurus.
 
Pavyzdžiui, jeigu darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis buvo 1 540 litų, perskaičiavę jį į eurus pagal perskaičiavimo kursą, gautume: 1 540 : 3,45280 = 446,01482... = 446,02 euro.
 
Taip pat bus perskaičiuojamos ir stipendijos.

13. Ar pensija sumažės dėl to, kad bus pakeista į eurus?

Ne, dėl to pensija nesumažės.

Jei perskaičius šį tekstą Jums dar liko neatsakytų klausimų – juos galite užduoti ekspertui šone esančiame blokelyje.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (964)