Skamba keistai, bet nauda didžiulė: valgykite pumpurus ir piktžoles

 (52)
Po žiemos daugelis jaučiame išsekusio imuniteto ir vitaminų stygiaus pasekmes – puola peršalimo ligos, trūksta energijos. Natūralus būdas stiprinti organizmą – pirmieji pumpurai ir žolelės. Žolininkai Ramūnas Daugelavičius ir Jadvyga Balvočiūtė tvirtina, kad juose esanti didžiulė gyvybinė energija persiduoda ir žmogui. Jie nurodo, kokias pavasarines gamtos gėrybes ir kaip naudoti gali kiekvienas iš mūsų.
Pumpurai
© Anželika Stackevič

Pumpurai ir žolelės naudingi tiek gaminant gėrimus – arbatas ar žaliuosius kokteilius, tiek vartojami paprastai sukramtant – paprasčiausiai nusiskynus arba jais paįvairinant salotas, kitus patiekalus. Valgant neapdorotus įsisavinama daugiausia ląstelienoje esančių naudingų medžiagų ir vitaminų.

Bijantiems neįprasto skonio labiau tinka arbatos. Tiesa, jas R. Daugelavičius nurodo ruošti ne su verdančiu, o 80 laipsnių temperatūros vandeniu, nes chlorofilas neatsparus verdančiam vandeniui, kuriame, be to, žūsta ir dalis vitaminų. Per arbatas perduodamos subtilesnės gydomosios savybės nei valgant žalius augalus, tačiau, pasak žolininko, naudinga pumpurus ir žoleles vartoti abiem būdais.

Yra ir daugiau paruošimo vartojimui būdų. Taip pat galima gamtos gėrybes rauginti. R. Daugelavičius siūlo tokį receptą: raugintų agurkų ar kopūstų sunka užpilti kiaulpienę, garšvą ir/ar dilgėlę, palaikyti porą valandų ir valgyti. „Rauginti lapeliai dar lengviau įsisavinami, virškinami, išskiria organizme daugiau šilumos. Siūlau kiekvieno valgymo pradžioje suvalgyti šių žalumynų – žymiai geriau veiks medžiagų apykaita virškinant sunkesnius patiekalus“, - aiškina žolininkas.

Po vandenį braido, slogas baido

R. Daugelavičius padeda suprasti, kokie pumpurai tinkami valgymui: „Žmogaus kūnui tinka minkštieji pumpurai, neturintys lipnumo dėl nedidelio smalų kiekio. Tai būtų liepos, juodųjų serbentų, aviečių pumpurėliai. O štai tuopos pumpurai limpa, todėl nėra valgomi."

Valgymui tinkami gluosnių, žilvičių, karklų, blindės, kriaušės, vyšnios, liepos, beržo, juodųjų serbentų, drebulių pumpurai. Juose, sako žolininkas, sukaupta didžiulė gyvybinė energija, kuria tikrai verta pasinaudoti paprasčiausiai nusiskynus keletą pumpurėlių ir sukramčius.

Gluosnių, žilvičių, karklų ir blindės pumpurai ir žiedai, vadinamieji kačiukai, yra ypatingai naudingi. „Šie medžiai auga drėgnose vietose, mėgsta vandenį, todėl padeda reguliuoti vandens apykaitą mūsų organizme: plaučių gleivių, limfos tekėjimą, gydo slogas ir susijusias ligas. Ne veltui yra patarlė „Po vandenį braido, slogas baido“, - liaudies išmintį primena žolininkas.

Stebuklingais neretai vadinami ir juodojo serbento pumpurai: „Šie pumpurėliai stiprina nervų sistemą ir padeda ištverti stresą.“

Apie juodųjų serbentų pumpurų naudą kalba ir J. Balvočiūtė: „Genint serbentus patariu surinkti visus pumpurus, sudžiovinti ir dėti į arbatas. Jų daug nereikia, iki 10 sutrintų džiovintų pumpurų porcijai. Išgėrus arbatą tuos pumpurus suvalgykite. Juos reikia sutrinti, nes žvyneliai trukdo išsilaisvinti medžiagoms. Ši arbata, gausi vitaminų ir mikroelementų, gerina medžiagų apykaitą, inkstų, kasos darbą.“

Liepų pumpurai, pasak žolininkės, veikia nuo gastrito, padidėjusio rūgštingumo. O pušų, eglių pumpurai padeda nuo kosulio ir nusilpus organizmui. „Pumpurai patys kuria gyvybę, todėl ir turi gyvybę palaikančių medžiagų“, - sako J. Balvočiūtė.

Labai naudingi drebulių pumpurai. Juose gausu salicilatų, kurie gydo uždegimus, padeda sąnariams. Drebulių pumpurų galima įsidėti į kasdienę arbatą, ypač žiemos metu.

Lapeliai mūsų sveikatai

Greitai iš žemės išdygs pirmieji augalų lapeliai. Pasak R. Daugelavičiaus, naudingiausios piktžolės – kiaulpienė, garšva, dilgėlė. Jų pirmieji lapeliai net 7 kartus naudingesni už vasarinius ir gydo įvairias ligas, švarina kraują, gerina kraujotaką. „Siūlau plakti su vandeniu ar kitaip kūrybiškai panaudoti gaminant maistą ir suvalgyti kuo didesnį kiekį. Jaunos dilgėlės nedidina kraujo krešumo – jas galima drąsiai vartoti. Be to, galima visas paminėtas piktžoles maišyti ir vartoti kartu", - aiškina žolininkas.

R. Daugelavičius siūlo žoleles ir pumpurus drąsiai skinti kolektyviniuose soduose, pievose, miškuose. Ko nederėtų imti į burną, tai – dekoratyvinių augalų ir gėlių. Be to, jei nusiskynę žalumyną pajuntate deginantį skonį arba lipimą prie dantų, tuoj pat išspjaukite.

Iš arbatų, pasak žolininko, kovo ir balandžio mėnesį pačios naudingiausios yra juodojo serbento žievės bei kačiukų arbatos. Žievę, kuri gelbsti nuo streso, plikyti verdančiu vandeniu, o kačiukus, kurių arbata skystina kraują, veikia prieš peršalimus ir virusines ligas, užpilti maždaug 80 laipsnių vandeniu.

J. Balvočiūtė rekomenduoja pradėti dairytis vaistinės česnakūnės, raktažolių, minėtų garšvų, dilgėlių ir garšvų lapų, nusiskinti vyšnios ir juodųjų serbentų pirmųjų lapelių ir jais gardinti pavasarines salotas. Kiekį nustatyti padės pats organizmas – jei įdėsite per daug, bus neskanu ir kūnas atstums. „Pabandyti tikrai verta, nes bundančios gamtos gėrybės mūsų kūną veikia tiesiog stebuklingai“, - sako J. Balvočiūtė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveika mityba

Klaida, kuri gali brangiai kainuoti: kiek skysčių vasarą turime išgerti (7)

Vasarą pakilus termometro stulpeliui žmogus sušyla ir iš jo kūno greičiau pasišalina skysčiai. Kokius ir kiek skysčių reikia vartoti vasarą, kad organizmui jų netrūktų? Kokių skysčių reikia vengti? Visą tai DELFI papasakojo mitybos specialistai Andrius Pauliukevičius ir Artūras Sujeta.

Po vaikino įžeidimo Viktorija parodė, ką gali: numetė net 25 kilogramus riebalų (59)

Skaudūs vaikino žodžiai „dar storesnė būk, tai į tave išvis niekas nežiūrės“ Viktorijai buvo paskutinis lašas. Tuo metu sverdama 85 kilogramus mergina nusprendė pasikeisti. Ir jai pavyko, Viktorija ne tik dėl patyčių, bet ir siekdama labiau mėgautis gyvenimu, atsikratė 25 kilogramų viršsvorio ir toliau keliauja sveiko ir sportiško kūno link. Ji sako: „Nugyventi taip ir nesužinojus, kaip gerai gali atrodyti mano kūnas, aš nenoriu“.

Sugriovė mitą apie populiarų desertą: valgykite tiek, kiek geidžiate (29)

Skirtingais metų laikais žmogaus mityba neturėtų kardinaliai keistis, tačiau kiekvienas sezonas turi keletą taisyklių, kurių nesilaikydami galime pakenkti savo sveikatai ir išvaizdai. Vasaros sezonas mitybos atžvilgiu taip pat yra unikalus – sutinkama, jog tai metas, kada pakeisti mitybos įpročius ir dailinti kūno linijas yra lengviausia.

Greiti būdai, kaip vasarą numesti svorio (7)

Jeigu nespėjote pasiruošti vasarai ir turite kelis nereikalingus kilogramus – negalvokite, kad teks praleisti degimosi ir maudymosi sezoną. Mitybos konsultantas ir treneris Vadimas Zizas turi metodą, kuris padės greitai atsikratyti nereikalingų kilogramų ir nepakenks jūsų sveikatai. Tačiau jis pabrėžia – šis būdas jums netiks, jeigu turite nemažai viršsvorio. Tokiu atveju mitybos specialistas siūlo nežaisti su sveikata ir nesiryžti greitiems bei drastiškiems pokyčiams.

Nuodai lėkštėje: žuvis, kurios geriau vengti (41)

Lietuviškos žuvies pasirinkimas ganėtinai gausus. Stengdamiesi gyventi kuo sveikiau, vis labiau atsižvelgiame į savo mitybos racioną. Žuvis – tiesiog būtina pastarojo dalis. Vienos auga natūraliuose vandens telkiniuose, kitos yra veisiamos akvakultūros ūkiuose. Apie tai, kokios žuvys naudingiausios mūsų organizmui, o kurių geriau vengti, kalbamės su šios srities specialistais.