Pavojingas vasaros palydovas: kelios klaidos jus gali paguldyti į lovą

 (3)
Sunku įsivaizduoti karštą vasaros dieną be oro kondicionieriaus – jis nuo karščio sukeliamo diskomforto saugo mus ir automobilyje, ir darbovietėje, ir namuose. Vis dėlto, netinkamai naudojamas oro kondicionierius gali ne tik tapti sąnarių bei raumenų skausmo priežastimi, bet ir sukelti nuovargį ir daugybę nemalonių susirgimų.
Oro kondicionierius
© Shutterstock

Automobilių vairuotojams gresia raumenų ir nervų uždegimai

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyriausiasis specialistas Algimantas Kutanovas išskiria keletą pagrindinių rizikų sveikatai, susijusių su kondicionierių naudojimu.

„Visų pirma, taip susidaro palankios sąlygos patalpose ir ortakiuose kondensuotis drėgmei ir tuo pačiu veistis pelėsiniams grybams. Taip sudaromos sąlygos išsivystyti „nesveiko namo sindromui“, nes pastate ar automobilyje yra vėsinamas tas pats beveik nesikeičiantis santykinai biologine ir chemine tarša užterštas oras. Tai – iškvepiamas oras, įvairios prigimties dulkės, įvairių tirpiklių, naudotų cheminių valymo priemonių, kuro garų ir jų liekanų tarša“, – aiškina A. Kutanovas.

Taip pat su kondicionierių naudojimu susijusi temperatūrų šuolio problema. Tai ypač aktualu esant aukštai lauko temperatūrai, kai susidaro didelis skirtumas tarp lauko temperatūros ir kondicionuojamos patalpos, o tai gali būti 10oC ir daugiau. Tokiu atveju staigiai keičiantis žmogaus aplinkos oro temperatūrai, organizmas turi staigiai prisitaikyti, adaptuotis prie pokyčių, organizme susidaro savotiška stresinė situacija.

Kita vertus, oras, išeinantis iš kondicionieriaus, yra dar šaltesnis nei pats vėsinamos patalpos oras, todėl žmonėms, turintiems sveikatos problemų, ypač viršutinių kvėpavimo takų, prisikvėpavus šalto oro gali pasireikšti peršalimo simptomai ir išsivystyti peršalimo ligos.

Kondicionierius mašinoje
Kondicionierius mašinoje
© Shutterstock

„Su šia problema ir raumenų – nervų uždegimais dažniausiai susiduria automobilių vairuotojai ir keleiviai, nes dažnai įlipant ir išlipant keičiama aplinkos temperatūra. Šaltas oras dideliu greičiu atvėsina tam tikras jautrias kūno vietas, esančias kaklo, sprando ar pečių srityje. Dėl to gali išsivystyti raumenų ir juos įnervuojančių nervų uždegimai“, – perspėja A. Kutanovas.

6 paprastos taisyklės patiriamos žalos sveikatai mažinimui

Dar vienu neigiamu poveikiu sveikatai specialistas įvardina triukšmą, kurį sukelia kondicionieriaus ventiliatorius dėl variklio sukimosi ir oro srautų ortakiuose judėjimo. Tai pastovus, monotoninio triukšmo šaltinis, kuris kai kuriuos žmones erzina ir nervina.

A. Kutanovo teigimu, esama priemonių, kurių imdamiesi neigiamą kondicionierių poveikį sveikatai galime sumažinti.

1. Galvokime ir apie kondicionuojamų patalpų ventiliaciją, t. y. šviežio, neužteršto oro patekimo į kondicionuojamą patalpą užtikrinimą;

2. Orą atvėsinkime, o ne atšaldykime, venkime didelių temperatūrų, ypač nuolat pasikartojančių, šuolių;

3. Geriau, jog patalpoje bus truputį šilčiau, nei šalčiau, ir patalpas, taip pat ir automobilių salonus, atvėsiname (kaip ir sušildome) palaipsniui;

4. Vėsinamą orą pučiame į kojas, o ne į veidą;

5. Iš oro kondicionavimo sistemų ir patalpų aktyviai valykime pelėsius ir venkime dulkių bei cheminės taršos, laiku keiskime sistemų oro filtrus;

6. Kondicionierių variklių darbo ir oro srautų judėjimo skleidžiami garsai turi būti minimalizuojami bei nesukelti vibracijų, antrinio triukšmo šaltiniai pašalinami ir triukšmas patalpose ir gyvenamoje aplinkoje privalo neviršyti leistinų triukšmo normų;

Valymas
Valymas
© Shutterstock

Teigiamo patalpų ar automobilio kondicionavimo poveikio A. Kutanovo manymu esama mažiau – yra žmonių, kurie blogai jaučiasi santykinai aukštoje ar aukštoje aplinkos temperatūroje. Jų organizmas neprisitaiko ilgai prie tokios aplinkos, kankina diskomfortas, prakaitavimas ir panašūs simptomai.

Visiškai nekenkia, jeigu mokame teisingai naudotis

Mikroklimatas – tai oro veiksniai, kurie veikia organizmo šilumos apykaitą ir turi įtakos bendrai žmogaus savijautai ir sveikatai. Šiaurės klinikos šeimos gydytoja Ingrida Jarušaitytė išskiria, jog žmogui patogų mikroklimatą sudaro tam tikri oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio rodikliai.

„Paprastai žmogus jaučiasi patogiai tuomet, kai šiltuoju metų laiku oro temperatūra patalpoje siekia 23-25oC, o šaltuoju metų laiku ji yra 20-23oC. Santykinė oro drėgmė turėtų siekti 40-60 proc., o oro judėjimo greitis turėtų būti nedidelis ir laikytis apie 0,15-0,25 m/s. Oro kondicionieriai yra puikūs įrenginiai, kurie mums pagelbėja buityje, bet tik tada, kai yra tinkamai sureguliuoti. Kitais atvejais jie kenkia mūsų sveikatai“, – atkreipia dėmesį gydytoja.

Anot jos, sureguliavus oro kondicionieriaus parametrus pagal rekomendacijas, jokio neigiamo poveikio sveikatai neteks pajusti.

„Orą galima ne tik vėsinti, bet ir pašildyti, galima reguliuoti jo greitį. Jeigu kondicionierius atitinka reikiamus parametrus ir juo yra teisingai naudojamasi, tokioje patalpoje žmogus jaučiasi komfortabiliai. Toks žmogus jaučiasi darbingesnis, sumažėja jo nuovargis. Kai ir lauke, ir kambaryje labai karšta, natūralu, kad žmogaus organizmas patiria stresą, jaučiamės blogai“, – teigia ji.

Retai valomi kondicionieriai – bakterijų ir virusų platintojai

I. Jarušaitytė pabrėžia, jog nepaisydamas kondicionieriaus naudojimo instrukcijos žmogus rizikuoja susidurti su įvairiais susirgimais: peršalimu, sloga, nosies niežuliu ir skausmu, angina. Toks žmogus gali kentėti sąnarių ir raumenų skausmus, taip pat dėl netinkamo kondicionieriaus naudojimo žmogus gali jaustis pavargęs.

„Kondicionierius gali sukelti ir daugiau neigiamų padarinių – dažniausiai tai būna slogos atsiradimas, akies junginių sudirginimas, angina, bronchitas, sinusitas. Jeigu kondicionieriaus oro srovė pučia tiesiai į žmogų ir yra per šalta, organizmas patiria stresą. Tuomet sumažėja odos ir gleivinių barjerinė funkcija ir žmogus tampa labiau pažeidžiamas bakterijų“, – aiškina gydytoja.

Karštis
Karštis
© Shutterstock

I. Jarušaitytės teigimu, sumažinti kondicionieriaus daromą žalą sveikatai yra nesudėtinga – visų pirma, reikėtų laikytis naudojimo instrukcijos ir taisyklių. „Esant galimybei, dar prieš būnant patalpose, kuriose įjungiamas oro kondicionierius, reikėtų jas išvėdinti, atvėsinti. Oro temperatūrą patalpose reikėtų nusistatyti ne daugiau kaip 4-6oC žemesnę už lauke esančią temperatūrą“, – pataria pašnekovė.

Vis dėlto, jeigu kondicionuojamose patalpose yra vėsu, reikėtų tinkamai apsirengti ir ypač saugoti krūtinės, kaklo, juosmens sritis. „Taip pat labai svarbu nesėdėti prie pat oro kondicionieriaus ar ventiliatoriaus. Jeigu yra galimybė, reikėtų nukreipti oro srovę nuo savęs arba persėsti kitur, kur šaltas oras jūsų nepasieks. Žinoma, nepaisant to, jog patalpoje yra oro kondicionierius, patalpą reikėtų vėdinti ir lauko oru“, – pabrėžia I. Jarušaitytė.

Gydytoja pastebi, jog dažnai pamirštamas itin svarbus dalykas – kondicionierių reikia nuolat valyti. „Būtina tinkama eksploatacija ir filtrų valymas. Kondicionavimo sistemose kaupiasi virusai, bakterijos, grybeliai – įjungus prietaisą, jie oro srove yra įkvepiami žmogaus ir patenka į jo organizmą“, – perspėja ji.

I. Jarušaitytė neabejoja dėl oro kondicionierius naudos žmogaus gyvenime ir tikina, jog šis prietaisas jokio pavojaus mūsų sveikatai nekelia, jei žinome, kaip teisingai juo naudotis.
„Šiuolaikiniuose kondicionieriuose matau vien tik pliusus žmogaus sveikatai. Nėra ko baimintis, jei kondicionieriui skiriama tinkama priežiūra. Svarbiausia, kad jis netaptų bakterijų ir virusų perdavėju“, – aiškina gydytoja.

Gali būti žalingas ne tik sveikatai, bet ir aplinkai

Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) primena, jog senų ir nereikalingų kondicionierių negalima mesti, kur papuola, nes šie prietaisai kelia pavojų aplinkai.

Mums reikiamą temperatūrą patalpose sukuria šaltnešis (freonas), kuriuo yra užpildyta kondicionavimo įranga, o šaltnešio sudėtyje yra šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Pasak bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotojo Audriaus Puškoriaus, atliekų tvarkytojai iš šaldymo ir šildymo įrangos surinktą freoną specialiose gamyklose suskaldo iki aplinkai nepavojingų junginių, todėl šios dujos nebesukelia šiltnamio efekto.

Fluoruotos šiltnamio efektą sukeliančios dujos atsiranda ne natūraliu būdu – tai žmogaus pramoninės veiklos rezultatas. Šios dujos yra labai stiprios ir pajėgios sulaikyti šilumą – jos atmosferoje išbūna tūkstančius metų. Manoma, kad XXI a. fluoruotų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtaka visuotiniam klimato šiltėjimui gali siekti kelis procentus.

„Elektros ir elektroninės įrangos atliekų jokiu būdu negalima mesti į buitinėms atliekoms skirtus konteinerius, nes patekusios į aplinką atliekos gali užteršti ją pavojingomis toksiškomis medžiagomis. Perdirbant atliekas gaunamos antrinės žaliavos, kurios ne tik neužteršia aplinkos, bet ir sumažina naujų gaminių savikainą“, – sako A. Puškorius.

Gyventojai senus oro kondicionierius, kaip ir kitas buitines elektros ir elektronikos atliekas, gali priduoti šios įrangos prekybos vietose. Nenaudojamą įrangą jie taip pat gali perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui arba nuvežti į savivaldybių įrengtas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Sveika mityba

Pavojingas vasaros palydovas: kelios klaidos jus gali paguldyti į lovą (3)

Sunku įsivaizduoti karštą vasaros dieną be oro kondicionieriaus – jis nuo karščio sukeliamo diskomforto saugo mus ir automobilyje, ir darbovietėje, ir namuose. Vis dėlto, netinkamai naudojamas oro kondicionierius gali ne tik tapti sąnarių bei raumenų skausmo priežastimi, bet ir sukelti nuovargį ir daugybę nemalonių susirgimų.

Išsigelbėjimas skanėstų mėgėjams: skanūs desertai, kurie neina į kūną (8)

Ne visi jaučia kaltę valgydami riebaus torto gabalėlį ir skaičiuoja, kiek valandų sporto salėje teks už jį sumokėti, tačiau visi žino, kokios įtakos sveikatai turi šios saldžios nuodėmės. Vienos iš jų yra didesnės už kitas, bet esama ir tokių desertų, kuriais galima mėgautis be jokios baimės.

Tai ne piktžolės: pamatę šiuos augalus šiukštu nepraeikite (34)

Vasarą pievos pilnos vaistų – tai puikiai žino tie, kurie moka atpažinti sveikatai naudingus augalus. Kartais net ir nemėgstama, darže paspiriama piktžolė gali tapti sveikatos ir geros savijautos šaltiniu – geriausi vaistai nuo visų ligų yra arčiau nei gali atrodyti.

Klaida, kuri gali brangiai kainuoti: kiek skysčių vasarą turime išgerti (8)

Vasarą pakilus termometro stulpeliui žmogus sušyla ir iš jo kūno greičiau pasišalina skysčiai. Kokius ir kiek skysčių reikia vartoti vasarą, kad organizmui jų netrūktų? Kokių skysčių reikia vengti? Visą tai DELFI papasakojo mitybos specialistai Andrius Pauliukevičius ir Artūras Sujeta.

Po vaikino įžeidimo Viktorija parodė, ką gali: numetė net 25 kilogramus riebalų (64)

Skaudūs vaikino žodžiai „dar storesnė būk, tai į tave išvis niekas nežiūrės“ Viktorijai buvo paskutinis lašas. Tuo metu sverdama 85 kilogramus mergina nusprendė pasikeisti. Ir jai pavyko, Viktorija ne tik dėl patyčių, bet ir siekdama labiau mėgautis gyvenimu, atsikratė 25 kilogramų viršsvorio ir toliau keliauja sveiko ir sportiško kūno link. Ji sako: „Nugyventi taip ir nesužinojus, kaip gerai gali atrodyti mano kūnas, aš nenoriu“.