Visą laiką vartoti tą patį vandenį nepatartina
Gydytojos dietologės Rūtos Petereit teigimu, mažiausias specialistų rekomenduojamas suvartoti gryno vandens kiekis yra 1,5 litro, o tai sudaro 6 stiklines vandens. Jeigu nesergama skrandžio refliuksu, liaudiškai sakant, jeigu nekyla rūgštys – galima rinktis ir gazuotą vandenį.
„Gali būti geriamas ir mineralinis, šaltinio vanduo. Svarbiausia neįprasti vartoti vienos rūšies mineralinio vandens, geriau dažniau jį pakeisti, kadangi juose yra skirtinga mineralinių medžiagų koncentracija“, – pataria gydytoja dietologė.
Vis dėlto, neretai galime išgirsti sakant, jog per dieną reikėtų suvartoti 2 litrus vandens. R. Petereit paaiškina, kodėl rekomendacijos gali skirtis. Anot jos, gryno vandens turime suvartoti 1,5 litro, o likusią dalį gauname iš kitų maisto produktų ir patiekalų.
„Iš tikrųjų, 20 proc. ir daugiau vandens gauname iš sriubos, vaisių, daržovių. Jei žmogus laikosi subalansuotos mitybos ir per dieną suvalgo tam tikrą kiekį vaisių ir daržovių, gaunama likusi reikiamo suvartoti vandens dalis“, – aiškina gydytoja dietologė.
Kiti skysčiai: kiek gerti kavos ir arbatos, kad sau nepakenktume
Pašnekovė pabrėžia, jog kava į šį reikiamo suvartoti vandens kiekį neįskaičiuojama, nes veikia diuretiškai – tai reiškia, jog ji mažina skysčių ir kai kurių druskų kiekį organizme.
„Sveikoje, subalansuotoje mityboje kavos kiekis turėtų būti du puodeliai po 200-250 mililitrų, jei žmogus nesiskundžia širdies, kraujagyslių ligomis. Priešingu atveju, jei turima sveikatos problemų, užtenka vieno puodelio. Tiems, kurie piktnaudžiauja ir išgeria tris, keturis puodelius kavos, kyla skysčių trūkumo grėsmė“, – perspėja gydytoja dietologė.
Išgeriantiems tris arba keturis puodelius kavos, 1,5 litro gryno vandens nepakanka – tokiu atveju dietologė siūlo už kiekvieną išgertą kavos puodelį išgerti ir stiklinę vandens.
Arbatą taip pat ne visais atvejais galima priskirti prie rekomenduojamo per dieną išgerti vandens kiekio. Jei užplikoma stipri arbata, jos poveikis gali būti toks pat diuretiškas, kaip ir kavos.
„Silpna arbata gali būti įskaičiuojama į rekomenduojamo suvartoti vandens kiekį. Arbatą vadinti silpna galime tada, kai spalva būna perregima, o pilname arbatos puodelyje galima lengvai matyti jo dugną. Vėlgi, negali būti geriama vien arbata – vis tiek būtų gerai per dieną išgerti šešias stiklines vandens ir du, tris puodelius arbatos“, – rekomenduoja R. Petereit.
Vartoti vandenį pagal stebuklingą formulę gali ne visi
Rekomenduojamo suvartoti vandens kiekis gali skirtis priklausomai nuo žmogaus kūno masės ir ūgio – kad būtų paprasčiau, yra sukurtos tam tikros formulės, pagal kurias galima apsiskaičiuoti konkrečiam žmogui reikiamą suvartoti vandens kiekį pagal jo kūno duomenis. Viena iš formulių – pirmiesiems 20 kilogramų turi tekti 1,5 litro skysčių, o kiekvienam likusiam kilogramui skirti dar po 0,02 litro.
Pavyzdžiui, jei jūs sveriate 70 kilogramų, pirmiesiems 20 kilogramų tenka 1,5 litro skysčių. Iš 70 atėmus 20, gauname 50 kilogramų, kuriuos padauginus iš 0,02 litro gauname dar litrą skysčių. Tai reiškia, jog 70 kilogramų sveriančiam žmogui per dieną reikia pasistengti suvartoti 2,5 litro skysčių.
Tiems, kam ši formulė atrodo pernelyg sudėtinga, yra ir lengvesnis būdas apsiskaičiuoti rekomenduojamą suvartoti vandens kiekį – paprasčiausiai galima kiekvieną kūno kilogramą padauginti iš 0,03 litro. R. Petereit perspėja, jog šia formule gali pasikliauti tik idealios kūno masės žmonės.
„Turintys per mažą arba per didelį svorį skaičiuoti pagal šias formules negali. Jei žmogus sveria 100 kilogramų, sakysite, jog jam reikia gerti 3 litrus, o jei žmogus sveria 40 kilogramų, sakysite, jog reikia išgerti 1,2 litro. Vandens kiekis skaičiuojamas tik pagal idealų kūno svorį, kuomet kūno masės indeksas yra 18,5-25. Jei šis skaičius viršija 25, žmogus turi viršsvorį ir pritaikęs formulę piktinasi, jog neįmanoma išgerti tiek daug vandens – tokio kiekio gerti ir nereikia“, – teigia pašnekovė.
Sutrikęs vandens vartojimas – rimtų ligų pranašas
R. Petereit patarimas, kuris galioja kiekvienam žmogui nepriklausomai nuo jo kūno svorio – per dieną išgerti ne mažiau nei 6 stiklines. „Jei nesinori gerti, pabandykite gurkšnoti vandenį mažais kiekiais. Ne kiekvienas žmogus gali iš karto išgerti stiklinę ar pusę litro. Trys gurkšniai per valandą yra idealu – kiekvienas tiek gali nuryti, o taip nesunkiai per dieną išgersite visas 6 stiklines vandens“, – rekomenduoja gydytoja dietologė.
Vis dėlto, kai kuriems žmonėms norisi gerti daugiau vandens. Gydytoja dietologė ragina atkreipti dėmesį, ar tai negali būti kokios nors ligos ženklas. „Kartais praktikoje tenka susidurti ir su žmonėmis, kurie per dieną išgeria 5 litrus vandens, o tai jau tikrai yra nenormalus kiekis“, – tikina ji.
Pernelyg dažnai geriantiems vandenį rekomenduojama pasitikrinti sveikatą – tai gali būti ir cukrinio diabeto požymis. Tiesa, retai pasitaiko atvejų, kai norisi gerti vandens daugiau nei rekomenduojama, nes dauguma iš mūsų kur kas dažniau suvartoja mažiau vandens nei reikia.
„Prisiminkime, kad vanduo iš mūsų kūno pasišalina ne tik sportuojant, bet ir paprasčiausiai kvėpuojant, esant ramybės būsenoje, šlapinantis. Atsižvelgiant į visa tai, 3 litrai nėra didelis kiekis. Nepamirškite, kad didžiąją dalį mūsų kūno sudaro vanduo – kuo mažesnis vaikas, tuo didesnis vandens kiekis sudaro jo organizmą, o suaugusiojo organizmą sudaro 65-70 proc. vandens. Jis reikalingas kiekvienos mūsų ląstelės gyvybei palaikyti“, – teigia R. Petereit.
Vandens maišymas su priedais – tik dėl skonio, o ne naudos sveikatai
Galime pastebėti, jog neretai vanduo yra maišomas su vaisių, daržovių griežinėliais, uogomis. Ar toks vanduo tampa sveikesnis? Gydytojos dietologės teigimu, vanduo pagardinamas tik dėl skonio ir išvaizdos, o ne dėl geresnių maistinių savybių.
„Jeigu sunku gerti vandenį, galima į jį įsidėti citrinos, greipfruto, apelsino griežinėlį, kaip daroma kavinėse, ir restoranuose. Tai pagerina skonį ir išvaizdą. Į vandenį taip pat galima įdėti ir agurko skiltelę ir mėtos šakelę. Tokį sprendimą ypač mėgsta vaikai, nuo priedų atsiranda kitoks vandens skonis ir kvapas. Jeigu sunku priversti save gerti gryną vandenį, galima jį skaninti, bet svarbu, kad tai būtų natūralūs vaisiai, daržovės, žolelės, jokio pridėtinio cukraus“, – perspėja pašnekovė.
Tikėtis, jog priedais paskanintas vanduo bus sveikesnis, neverta. Anot gydytojos dietologės, į vandenį dedamų vaisių, daržovių ir žolelių kiekis pernelyg mažas, kad būtų pastebimas kitoks tokio vandens poveikis savijautai, sveikatai.
Trūkstant vandens – tulžies pūslės akmenys, onkologinės ligos
Tuo metu dietologė Žana Antonova pataria atkreipti ypatingą dėmesį į gėrimo tempą – gerti turime iš lėto gurkšnodami, nes, savaime suprantama, skrandžio talpa yra ribota ir jei iškart suvartosime nustatytą reikiamą vandens kiekį, jausime nemalonumą.
Susirūpinti išgeriamo vandens kiekiu būtina ir dėl to, nes jei jo suvartojame per mažai, palengva artėjame prie nemalonių diagnozių.
Turime daugybę geriamo vandens pasirinkimų ir išsirenkame sau patogiausius. Vieni renkasi vandenį iš krano, kol kiti pripažįsta tik mineralinį, šaltinio vandenį, dar kiti prieš gerdami vandenį jį užverda ir palaukia, kol jis šiek tiek atvės. O kokį iš tiesų geriausia gerti vandenį?
Ž. Antonova tikina, jog renkantis, kokį vandenį gerti, užtenka pasikliauti savo skoniu. Jau ilgą laiką žinoma, jog iš krano bėgantis vanduo šalyje yra tinkamas gerti, todėl kiekvienas pasirinkimas yra teisingas ir nėra ko baimintis. Dėl visa ko galima pasidomėti savo gyvenvietėje esančio vandens kokybės tyrimais. Tik svarbu prisiminti, kad ilgą laiką gerti tokio pat vandens nerekomenduojama – geriausia yra kartais šiek tiek pakeisti įpročius.
