TOP 10 Vilniaus vietų, kurių šį pavasarį būtų nuodėmė neaplankyti

 (31)
Atėjus pavasariui vis dažniau kyla noras ilgiau pabūti gamtoje. Tačiau norint pasimėgauti bundančia gamta visai nebūtina toli važiuoti. Vilnius ir jo apylinkės turi ką pasiūlyti vilniečiams ir miesto svečiams. DELFI domisi, ką įdomaus pavasarį galima pamatyti sostinėje arba šalia jos ir kokių naujovių tikėtis ateityje.
Lankomiausi Vilniaus objektai
© DELFI montažas

TOP 10 vietų Vilniuje

Vilniuje ir jo apylinkėse tikrai apstu vietų, kur po visos dienos darbų galima ramiai atsipūsti gamtoje. Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra DELFI skaitytojams pateikia TOP 10 vietų, kur greitai ir smagiai galima pasilepinti pavasariniais orais.

Bernardinų sodas

Bernardinų sodas
Bernardinų sodas
© Andrius Užkalnis

Žalioji zona, esanti pačiame miesto centre, šalia Šv. Onos bažnyčios. Bernadinų sodas yra puiki vieta ir ilgiems, ir trumpiems pasivaikščiojimams, ramiam poilsiui stebint tekančią Vilnelę bei bundančią gamtą.

Vingio parkas

Vilniaus Vingio parkas
Vilniaus Vingio parkas
© DELFI / Erikas Skardžius

Tai vieta, kur vilniečiai ir miesto svečiai turi galimybę ne tik vaikštinėti gamtoje, bet ir važinėti dviračiais, riedučiais. Vingio parke gyvena nemažai paukščių rūšių, o pati įdomiausia gyventojams - naminė pelėda.

Belmontas ir Pūčkorių atodanga

Belmontas
Belmontas
© Pramogų ir poilsio centro Belmontas nuotr.

Vienos iš seniausių Vilniaus vietų, kurios lankytojų sulaukia ištisus metus: žiemą grožimasi balta sniego paklote, pavasarį - bundančia natūralia gamta, vasarą - žydinčiomis pievomis, o rudenį - neįtikėtina spalvų palete.

Verkių regioninis parkas

Verkių rūmai
Verkių rūmai
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Istorinė Vilniaus vieta, kurioje galima susipažinti ne tik su kadaise čia gyvenusių kilmingųjų išmintais takais, bet ir retais, saugomais augalais.

Žaliųjų ežerų parkas

Žalieji ežerai
Žalieji ežerai
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Šią vieta būtina aplankyti dėl Žaliųjų ežerų, kurie yra neįprastos žalsvos spalvos. Kartu su juos papildančia medžių žaluma sukuriamas akiai neįprastas egzotinis vaizdas. Todėl norint mėgautis Karibų pasaka, tereikia apsilankyti Žaliųjų ežerų parke.

Europos parkas

Europos parkas
Europos parkas
© Vilniaus turizmo informacijos centras

Netoli Vilniaus esantis parkas traukia ne tik vilniečius, bet ir miesto svečius. Tai yra viena svarbiausių lankytinų vietų, kur galima nusifotografuoti Europos centre!

Užutrakio dvaro parkas

Užutrakio dvaras
Užutrakio dvaras
© Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos archyvo nuotr.

Daugeliui paslaptinga vieta, dvelkianti istorija ir romantika. Dabar Užutrakio dvaras yra viena populiariausių lankytinų vietų esant Trakuose.

Karmazinų takas

Karmazinų takas
Karmazinų takas
© Neries regioninis parkas

Čia stūkso didžiausias Vilniaus apylinkėse pilkapynas, Neris išsilieja į plačiausią savo vagą parko teritorijoje, stūkso aukščiausias skardis su daugiausia laiptelių į jo viršūnę. Galima rasti daugiausia vietų išsikepti kepsnį bei pasidžiaugti miško ir upės darna!

Sakurų parkas

Sakuros prie Baltojo tilto
Sakuros prie Baltojo tilto
© DELFI / Karolina Pansevič

Vilniaus centre prie Baltojo tilto, Neries krantinėje, galima surasti sakurų parką. Jis lankytojus ima traukti balandžio mėnesio pabaigoje, kai pražysta reto grožio augalai. 2001 metų spalio 2 dieną, minėjus Čijunės Sugiharos 100-ąsias gimimo metines buvo pasodinta 200 japoniškų sakurų alėja.

Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis

Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis
Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis
© VSTT

Puiki vieta pasivaikščiojimams. Draustinis yra tarp Karoliniškių ir Žvėryno mikrorajonų. Miškas šalia Neries upės. Todėl puikiai tinka ilgiems savaitgalio pasivaikščiojimams.

Diena gamtoje - vos už Vilniaus

Norintiems laiką praleisti gamtoje alternatyvą siūlo ir Neries regioninis parkas. Parko direkcija rekomenduoja Dūkštos pažintinį taką, esantį už Vilniaus. Čia gyventojai gali susipažinti su dar nematytomis augalų ir gyvūnų rūšimis bei praleisti dieną minimaliai žmogaus paliestoje gamtoje.

Kelionė Dūkštos pažintiniu taku neapsiriboja tik vienu takeliu. Per dieną čia galima pabūti prie upės, kurią natūraliai suformavo slenkantys ledynai, kopti į Bradeliškių ir Buivydų piliakalnius bei piramidę primenantį Karmazinų alkakalnį, aplankyti dvi aukštas atodangas, apkabinti storiausią apylinkėse Šventąjį Daubų ąžuolą bei pasigrožėti puikia Neries slėnio panorama, atsiveriančia nuo Ąžuolų kalno regyklos.

Pasivaikščiojimas po kalnuotąjį Vilnių

Nemažai poilsio vietų galima rasti ir čia pat, Vilniuje. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktorė Jolanta Radžiūnienė vilniečiams ir miesto svečiams siūlo aplankyti Pučkorių atodangą. Anot jos, Pūčkorių apylinkės nuo seno traukė lankytojų dėmesį savo gražia gamta, unikaliu ir vertingų kultūros paveldo objektų gausa.

„Su Pūčkorių apylinkių vertybėmis susipažinsite keliaudami Pūčkorių pažintiniu taku, kurį sudaro senasis takas ir naujoji tako atkarpa. Senasis pažintinis takas vingiuoja pro Pūčkorių atodangą, nusileidžia į Vilnios slėnį ties ūkiniais Pūčkorių palivarko pastatais, praeina pro patrankų liejyklos liekanas, atkartoja didįjį Vilnios vingį, veda iki prancūziškojo malūno, kyla į Vilnios slėnį, toliau vingiuoja pro Pūčkorių piliakalnį, galiausia atveda prie Saulės laikrodžio. Naujoji atkarpa prasideda prie Pūčkorių piliakalnio, driekiasi pietine piliakalnio papėde link šaltinio ištakų, prie kurio per šventes vyksta pagoniškos apeigos", - apie Pučkorių apylinkes pasakoja Pavilnių ir Verkių parkų direkcijos direktorė.

Kas mano, kad Pučkorių apylinkes pažįsta gerai, gali apsilankyti Ribiškių trasose. Abi jos prasideda ir pasibaigia netoli Minsko plento esančio viešbučio. Didžioji trasa pažymėta mėlyna spalva, ji tęsiasi apie 6 kilometrus ir apima Ribiškių erozinį kalvyną, Rasų slėnį, Juodąjį kelią, Ąžuolų alėją, eina palei Kaukysos upelį, joje įrengti informaciniai stendai. Žalia spalva pažymėta mažoji trasa Ribiškių kalvynais driekiasi 3 kilometrus miškingomis vietovėmis, žiemos metu ji gali būti naudojama ir kaip gali lygumų slidinėjimo trasa.

Trasa ir dviračių mėgėjams

Pavilnių ir Verkių parkų direkcija rekomenduoja ir dviračių maršrutą. Dviračių maršruto pradžia - Verkių rūmų architektūrinis ansamblis, kuriam daugiau kaip du šimtai metų. Nuo Verkių rūmų važiuojant specialia žvyro danga paklotais miško keliais netrukus pasiekiamas Ežerėlių geomorfologinis draustinis. Čia maršrutas vingiuoja kalvotu miškingu reljefu palei termokarstinius ežerėlius, nusileidžia į Gulbinų gatvę, kuri veda Balsio ežero link, kol galiausiai baigiasi prie Balsio ežero paplūdimio. Atkarpa nuo Verkių rūmų iki Balsio ežero yra apie 5 kilometrus ilgio.

„Pravažiavę ją galite arba suktis atgal tuo pačiu keliu arba dar važiuoti
pirmyn - aplink Balsio ežerą miško keliukais besitęsiančiu apie 7 kilometrų ilgio dviračių maršrutu. Keliaudami toliau pravažiuosite per liepų giraitę, Žaliųjų ežerų kraštovaizdžio draustinio keliais, didžiausio ir giliausio parko ežero - Balsio - pakrantėmis, o apsukus ratą pasimėgauti sraunios Riešės upės vandens čiurlenimu. Nuo rytinio Balsio ežero kranto atsiveria vaizdas į tyvuliuojantį žalios spalvos vandenį. Toks jis yra nuo didelio karbonatų kiekio požeminiuose šaltiniuose, maitinančiuose visą Žaliųjų ežerų grupę", - apie marštrutą pasakoja direkcijos atstovai.

Norima sujungti parkus ir takus

Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Neringa Kolkaitė sako, kad vilniečiai ir miesto svečiai dviračiais, viešuoju transportu ar pėsčiomis jau dabar gali aplankyti ne vieną pažintinę vietą, pabūti gamtoje, o ateityje planuojama jų atnaujinti dar daugiau.

Jos teigimu, ketinama vilniečius nudžiuginti atnaujintais 25 pažintiniais-turistiniais maršrutais ir 15 kasdienių gyventojų maršrutų. Kaip informuoja N. Kolkaitė, dalis lankytinų vietų ir takų jau yra paruošti gyventojams, dalį planuojama baigti dar šį pavasarį, o likusieji pažintiniai maršrutai bus baigti kitais metais.

Savivaldybės atstovė išvardijo pažintinius takus, kurie yra įrengti, bet juos planuojama atnaujinti: Santariškių – Žaliųjų ežerų trasa, Strielčiukų trasa „Žygtakis”, Rokantiškių piliakalnis, Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus takas, Balsio ežero pažintinė trasa, Ribiškių pėsčiųjų slidininkų trasos, Pučkorių pažintinis-istorinis takas, lygumų slidinėjimo-pėsčiųjų trasa Turniškių kraštovaizdžio draustinyje, Sapieginės poilsio takas.

Pokyčiai regioniniuose parkuose

Visiems vilniečiams ir miesto svečiams gerai pažįstami Pavilnių ir Verkių regioniniai parkai. Vilniaus miesto savivaldybės atstovė N. Kolkaitė sako, kad jie yra vieni iš tų lankytinų vietų, kurios šį pavasarį bus atnaujintos.

„Vilniečių patogumui ir aktyviam laisvalaikio leidimui gamtoje šiemet bus įrengti nauji pažintiniai pėsčiųjų takai ir jungtys tarp visų takų Pavilnių ir Verkių regioniniuose parkuose: atnaujinti visi septyni jau esami pėsčiųjų takai ir trasos. Juose bus užtaisytos ir sutvirtintos takų dangos, išplovos ir pažaidos, atnaujinti ir kur reikia pakeisti suoliukai, pakeistos sutrūnijusios laiptų pakopos, turėklai. Atnaujinti, o kur reikia ir pakeisti, stendai ir juose skelbiama informacija“, - vardija N. Kolkaitė.

Planuojama įrengti keltą

Svajojančių apie vandens pramogas taip pat laukia džiugi žinia: viena iš trijų Verkių regioniniame parke planuojamų takų jungčių bus vandens jungtis. „Verkių regioniniame parke ketinama sutvarkyti tris jungtis: pėsčiųjų jungtis tarp Kalvarijų Kryžiaus kelio-Verkių dvaro sodybos su parku-Verkių miško pėsčiųjų trasos, Verkių miško pėsčiųjų trasa - Žaliųjų ežerų pėsčiųjų trasa ir trečia jungtis vandens keliu: bemotorė perkėla/keltas piestiesiems ir dviračiams”, - pasakoja N. Kolkaitė.

Anot specialistės, ji sujungtų miesto dviračių takus su Verkių parko pėsčiųjų ir dviračių takais. Vienu metu būtų keliama 12 žmonių, kelionė truktų 5 min, taigi per valandą būtų perkeliama 50 žmonių. Keltas keltų pėsčiuosius ir dviratininkus iš Valakampių pliažo į Verkių dvaro sodybą.

„Dviratininkai mina į dviračių taką ir keliauja iki Žaliųjų ežerų, o pėstieji lipa laiptais į Verkių dvaro sodybą ir toliau klajoja pėsčiųjų takais”, - apie viziją kalba savivaldybės atstovė.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius DELFI teigė, kad dabar savivaldybės tikslas yra sukurti miesto žaliųjų erdvių vietas, kad žmonės galėtų laisvai jomis judėti.

„Dažnai girdime, kad Vilnius yra „žalias” miestas, jame yra daug žalių erdvių. Tačiau, kai keliame klausimą, ar vilniečiai ir miesto svečiai išnaudoja tą privalumą, tai, reikėtų pripažinti, kad nepakankamai. Mes turime Pavilnių ir Verkių regioninius parkus, juose 5 – 6 įrengtus ir pažymėtus pažintinius takus. Praktiškai tiek. Mano tikslas yra, kad tas žaliasis miesto karkasas ne skirtų vieną Vilniaus rajoną nuo kito, o jungtų, ir vilnietis galėtų patogiai keliauti po visą Vilnių žaliomis rekreacinėmis erdvėmis: palei Nerį, pažintiniais takais Verkių regioniniame parke, trasomis tarp naujų miesto rajonų“, – pasakoja Vilniaus meras.

Jis tęsia, kad savivaldybė yra suplanavusi įrengti ne vieną naują pažintinę trasą bei atnaujinti senąsias trasas.

„Kad tai vyktų, šiuo metu mes esame suplanavę įrengti ir pažymėti bent keliolika naujų pažintinių trasų, sutvarkyti jau esančius takus, sistemiškai visus metus prižiūrėti ir, be abejo, apie juos informuoti vilniečius. Ketiname sukurti internetinį puslapį, kuriame būtų tako aprašymas ir ką jame galima rasti, interaktyvus žemėlapis, kuriame būtų galima sekti maršrutus ir didesnis trasos žemėlapis maršruto pradžioje. Kaip tai atrodytų praktiškai, vilniečiai jau dabar gali matyti Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje, kur palei Nerį yra padarytas takas“, – apie viziją kalba R. Šimašius.

Be to, planuojama įrengti daugiau žaliųjų zonų ir lauko pramogų miegamųjų rajonų gyventojams.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mūsų aplinka

Panevėžietės šiltnamyje – pomidoras milžinas (6)

Panevėžio rajone, Berčiūnuose, gyvenančios Virginijos Bakšienės namuose jai pačiai ir daugeliui neregėtas įvykis – pavasarį drauge su kitomis daržovėmis pasodintas pomidoras užaugo tikras gigantas.

Karas su kurmiais: paprasti, bet labai veiksmingi kovos būdai (70)

Kai kuriems išpuoselėtų vejų ir gėlynų savininkams pasisekė – nepageidaujamas svečias kurmis juos aplenkė ir neprikrėtė išdaigų. O štai tiems, kurių pievelėje ir darže vienas po kito iškyla kurmiarausiai, tenka ieškoti priemonių kurmiams įveikti. Tiesa, kol vieni stengiasi juos išvyti, kiti teigia, jog kur kas paprasčiau yra su kurmiais susidraugauti.

Miestuose masiškai mažėja medžių: kuo tai gali baigtis? (173)

„Dideli, brandūs, sveiki medžiai mūsų miestuose nusipelno lygiai tokios pat pagarbos ir rūpesčio kaip ir senamiesčio pastatai, kurie visokeriopai saugomi ir puoselėjami. Būtina tinkamai subalansuoti miestų augimą ir biologinės įvairovės buveines, priešingu atveju sulauksime rimtų ekologinių, socialinių, net ekonominių nuostolių“, - perspėja dendrologė, Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacijos narė Danguolė Liagienė.

Gamtininkai ragina kovoti su populiariais augalais (38)

Gamtininkai ragina kovoti su pievas, laukus, pakeles geltonais žiedais užtvindžiusiomis rykštenėmis, nes tai mūsų šaliai svetimas augalas, išstumiantis vietines rūšis. Žydinčios rykštenės pakeitė vasaros pradžioje mėlynavusius kito invazinio augalo – gausialapio lubino – žiedų kilimus.

Gandrų būriai pranašauja permainas: paukščiai kelia sparnus į šiltuosius kraštus (46)

Turbūt daugelio dėmesį atkreipė laukuose besibūriuojantys skaitlingi baltųjų gandrų būriai. Ypač sparčiai jie formavosi praeitą savaitgalį. Neretai vienoje vietoje pamatysi šimtą ar daugiau paukščių. Ornitologai žino, jog tai gandrų paskutinio pasiruošimo tolimai kelionei į pietinius kraštus ženklas.