Programoje tikisi proveržio

Tokios idėjos pristatytos penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje. Anot aplinkos ministro Kęstučio Navicko, pastatų energijos efektyvumo didinimas šiuo metu yra vienas iš Vyriausybės prioritetų.

„Praeitą savaitę buvo priimtas atnaujintas daugiabučių programos įstatymo modelis, kuriame apibrėžiama tai, kas anksčiau buvo neaišku ir atveriamos palankesnės sąlygos investuotojams. Energijos sutaupymo kriterijus yra labai svarbus ir žinome, kad renovuojant kvartalus galime pasiekti kur kas didesnį efektyvumą nei renovuojant pavienius butus“, – aiškina jis.

K. Navickas atkreipia dėmesį į dar vieną tikslą – vykdyti programas kartu su savivaldybėmis ir pasirūpinti, kad būtų diegiami atsinaujinančių energijos šaltinių sprendimai, būtų sutvarkomos viešosios erdvės šalia daugiabučių – vaikų žaidimo aikštelės ir kitos bendruomenės naudojamos vietos. „Pradžia jau yra padaryta. Tikimės proveržio daugiabučių renovavimo programoje. Kai į ją įtrauksime privačius investuotojus, turėsime kokybinį ir kiekybinį proveržį“, – teigia K. Navickas.

Remiasi Vokietijos pavyzdžiu

Vokietijos Federacinės Respublikos Aplinkos, gamtos apsaugos, statybų ir reaktorių saugos ministerijos atstovė Monika Thomas džiaugiasi, kad nauja Vyriausybė parodė didelį susidomėjimą Vokietijoje išbandytu ir pasiteisinusiu energetinio kvartalų atnaujinimo pavyzdžiu, kuriuo siekiama padidinti energinį efektyvumą miestuose.

„Nuo 2000 m. mūsų ministerija remia projektus, stiprinančius aplinkosaugą. Norime padėti rytų šalims įgyvendinti Europos standartus. Šiuo tikslu įgyvendinamas kvartalų energinio efektyvumo didinimo projektas Lietuvoje. Manau, kad Vyriausybei priėmus nutarimą dėl energinio efektyvumo didinimo programų įgyvendinimo buvo pasiektas svarbus tikslas“, – teigia pašnekovė.

Birželio 22 d. Berlyne buvo pasirašytas Lietuvos ir Vokietijos nutarimas dėl bendrų aplinkosaugos projektų įgyvendinimo Lietuvoje. M. Thomas manymu, tai – svarbus žingsnis bendradarbiavimo link.

Tuo metu Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė pastebi pastarojo pusmečio rezultatus – naujos redakcijos įsakymą, kuriuo nustatoma aiški daugiabučių renovacijos schema.

„Fiksuojama labai konkreti paramos schema. Pagal ją teikiama 30 proc. subsidija statybos rangos darbams ir 100 proc. subsidija projektavimui, administravimui, priežiūros paslaugoms. Yra aiškus susitarimas su Finansų ministerija dėl prisidėjimo biudžeto lėšomis tam, kad programa vyktų sklandžiai ir nebūtų jokių trukdžių“, – pabrėžia ji.

Pokytis naudingas ne vienam namui, o visam miestui

Daugiabučių namų modernizavimo programą administruojančios Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta pastebi teigiamus renovacijos rezultatus ir išskiria energijos taupymo miestus „čempionus“ – tai Alytus ir Švenčionys, kuriuose po renovacijos sutaupoma net 87 proc. energijos.

Vis dėlto, geriausiu renovacijos pavyzdžiu V. Serbenta vadina Ignaliną, kadangi jau parengti 30 paskutinių atnaujinimo projektų, po kurių mieste nebeliks nė vieno nerenovuoto daugiaaukščio.

V. Serbenta įsitikinęs, jog atnaujinant kvartalus, o ne pavienius butus, bus pasiekiama kur kas geresnių rezultatų. „Jei atnaujiname mieste vieną pastatą, žmonės jame džiaugiasi, nes gyvena šilčiau, moka mažiau. Bet jei pažiūrėtume į viso miesto energinį efektyvumą, tai šilumą tiekianti katilinė sunaudoja tiek pat kuro. Šiuo atveju miesto mastu nėra tokio žymaus energinio efektyvumo, kokio galėtume tikėtis. Jei iškart vykdytume kvartalų renovaciją, tai būtų naudinga ne vienam namui, o visam miestui“, – aiškina jis.

Nuo 2013 m. iki dabar jau yra renovuoti 1642 daugiabučiai, į kurių atnaujinimą investuota arti 0,5 mlrd. Eur. BETA skaičiavimais, kasmet jie sutaupo apie 380 GWh.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (79)