Pavojinga liga užsikrėsti galime net daugiabučio kieme: kaip apsisaugoti?

 (10)
Bent trumpam sušilus orams norima praleisti laiką lauke, todėl renkamasi poilsį gamtoje, prie vandens telkinių, kur lepinamasi saulės šiluma. Tačiau atvirose vietose tyko ir pavojai – erkės, galinčios sukelti įvairiausius negalavimus.
Vasara
© DELFI / Kęstutis Cemnolonskis

Specialistai teigia, kad erkės labiausiai paplitusios žaliuose plotuose, todėl manyti, kad jos gyvena tik miškuose – klaidinga. Jų randama ir parkuose, poilsiavietėse, prie vandens telkinių ir kitose atvirose vietose.

„Lietuvoje paplitusios kelios iksodinių erkių rūšys. Jos pavojingos visose vystymosi stadijose. Nepavojingas tik jos kiaušinis, nes jis nesimaitina. Ir erkės lerva, ir pusiau suaugusi erkė, ir suaugusi erkė yra vienodai grėsmingos. Žmonės linkę manyti, kad tik suaugęs, paprasta akimi matomas gyvis, gali atnešti žalos. Iš tikrųjų net mažutės, sunkiai įžiūrimos į rakštį panašios erkių lervutės, gali atnešti tokią pačią žalą“, – pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė.

Erkė
Erkė
© Vida Press

Aktyvios nuo pavasario iki rudens

Pastaraisiais metais erkės pabunda labai anksti pavasarį ir išbūna aktyvios iki vėlyvo rudens. Tai lemia Lietuvos klimatinės sąlygos, gamta bei ekologinė situacija.

„Kadangi klimatas šyla – anksti ateina pavasaris, netrūksta drėgmės vasaromis, ilgas ir šiltas ruduo, o žiemos šaltį slepia sniego dangos, – sąlygos erkėms maitintis ir veistis yra kuo palankiausios“, – kalba B. Zdanevičienė.

Tris sezonus besitęsiantis erkių aktyvumas lemia didesnę grėsmę žmonėms užsikrėsti šių gyvių pernešamomis ligomis, kurios kelia pavojų sveikatai.

Žvėryno infekcinių ligų stacionaro antrojo infekcinių ligų skyriaus vedėja Rasutė Paulauskienė išskiria dvi pagrindines ligas, kuriomis galima užsikrėsti: „Pačios svarbiausios yra erkinis encefalitas ir Laimo liga.“

Šiai nuomonei pritaria ir B. Zdanevičienė. Mat erkės minėtąsias ligas perima iš kitų gyvūnų: „Nuolat atakuodamos smulkiuosius graužikus – peles, žiurkes bei voveres, ežius, kurie yra pagrindinis Laimo ligos ir erkinio encefalito sukėlėjų rezervuaras, šias pavojingas ligas jos sėkmingai perduoda jų kelyje atsidūrusiems žmonėms.“

Kūno vietos, kurias renkasi erkės

Erkės yra linkę įsisiurbti į tas kūno vietas, kuriose atsiranda kliūtys joms patekti kitur: trukdžius sudaro drabužiai, avalynė. Šiuos voragyvių būrio atstovus vilioja minkšti ir švelnūs odos plotai, kuriuose gausu kraujagyslių.

R. Paulauskienė pastebi, kad „dažniausia įsisiurbimo vieta vis dėlto būna kažkokia tai galūnė: rankos, kojos. Aišku, jos geba įsisiurbti į bet kurį plotą, nes erkė gali pakilti“.

NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja pataria, kaip tinkamai apsisaugoti nuo erkių būnant lauke: „Leidžiantis į gamtos iškylas svarbu tinkami drabužiai. Jie turi būti šviesūs, kad būtų galima lengvai pastebėti ropojančią erkę, uždari, t. y. ilgomis rankovėmis, kad erkėms liktų kuo mažiau atvirų kūno vietų. Būtina nepamiršti ir erkes atbaidančių priemonių, t. y. tiesiog išsipurkšti, išsitepti prieš einant į gamtą.“

Vis dėlto dažni gyvių įsisiurbimo atvejai rodo, kad žmonės saugosi netinkamai, todėl būtina žinoti, ką reikėtų daryti, jei erkė įlindo į odą.

Pasak B. Zdanevičienės, erkes ištraukti galima ir namų sąlygomis, nusiplovus rankas ir naudojant sterilų pincetą. Gyvį reikėtų suimti kuo arčiau galvos ir traukti staigiu judesiu. Įkandimo vietą reikia stebėti apie mėnesį dėl galimos Laimo ligos infekcijos.

„Pirmasis Laimo ligos požymis yra migruojanti eritema. Ji gali atsirasti vidutiniškai per 7-10 d. po erkės įsisiurbimo. Migruojančiai eritemai esant daugiau 5 cm skersmens, reiktų kreiptis į gydytoją ir jis paskirs reikiamą gydymą, tyrimų atlikti nereikia“, – pataria pavaduotoja.

Erkė
Erkė
© Shutterstock

Tiek pat laiko po erkės ištraukimo reikia stebėti save ir dėl erkinio encefalito: „Po įsisiurbimo praėjus vidutiniškai 7–14 d., gali pasirodyti tokie būdingi požymiai: pirmoji banga – gripą primenantys simptomai, po to – pagerėjimo periodas. Antroji banga – galvos skausmas, karščiavimas, rankų drebulys, pykinimas, vėmimas, pusiausvyros, koordinacijos sutrikimas, galvos skausmas, mieguistumas, paralyžius ir kt.“

Skiepai nuo sukeliamų negalavimų

Siekiant išvengti galimų negalavimų po erkių įsisiurbimo, rekomenduojama skiepytis. Pavyzdžiui, nuo erkinio encefalito kitokio gydymo nei skiepai – nėra.

„Erkinio encefalito vakcinos patikimumas iki 98–99 proc. Galima skiepyti suaugusius ir vaikus nuo metų amžiaus. Skiepijama tris kartus, pasirenkant įprastą ar greitesnę skiepijimo schemą. Apsauga skiepais atnaujinama visą gyvenimą kas 3–5 m. Tačiau skiepų nuo Laimo ligos, deja, nėra“, – aiškina B. Zdanevičienė.

Žvėryno infekcinių ligų stacionaro antrojo infekcinių ligų skyriaus vedėja pabrėžia, kad skiepytis niekada nevėlu: „Skiepytis galima visada, bet geriausiai – žiemą. Gruodžio ar sausio mėnesiais pradėti idealu. Tačiau reikia nepamiršti, kad skiepytis galima visada.“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mūsų aplinka

Miestuose masiškai mažėja medžių: kuo tai gali baigtis? (24)

„Dideli, brandūs, sveiki medžiai mūsų miestuose nusipelno lygiai tokios pat pagarbos ir rūpesčio kaip ir senamiesčio pastatai, kurie visokeriopai saugomi ir puoselėjami. Būtina tinkamai subalansuoti miestų augimą ir biologinės įvairovės buveines, priešingu atveju sulauksime rimtų ekologinių, socialinių, net ekonominių nuostolių“, - perspėja dendrologė, Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacijos narė Danguolė Liagienė.

Gamtininkai ragina kovoti su populiariais augalais (15)

Gamtininkai ragina kovoti su pievas, laukus, pakeles geltonais žiedais užtvindžiusiomis rykštenėmis, nes tai mūsų šaliai svetimas augalas, išstumiantis vietines rūšis. Žydinčios rykštenės pakeitė vasaros pradžioje mėlynavusius kito invazinio augalo – gausialapio lubino – žiedų kilimus, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.

Gandrų būriai pranašauja permainas: paukščiai kelia sparnus į šiltuosius kraštus (46)

Turbūt daugelio dėmesį atkreipė laukuose besibūriuojantys skaitlingi baltųjų gandrų būriai. Ypač sparčiai jie formavosi praeitą savaitgalį. Neretai vienoje vietoje pamatysi šimtą ar daugiau paukščių. Ornitologai žino, jog tai gandrų paskutinio pasiruošimo tolimai kelionei į pietinius kraštus ženklas, rašoma Lietuvos ornitologų draugijos pranešime spaudai.

Plinta labai nemalonūs gyviai: moteris išbandė daugybę būdų, bet niekas nepadėjo (190)

Vis daugiau žmonių skundžiasi, kad jų išpuoselėtus daržus apsėdo sparčiai besidauginantys ir neįveikiami invaziniai šliužai, dar pažįstami Arion lusitanicus vardu. Mokslininkų prognozės nedžiugina – panašu, jog vis drėgnesni ir šiltesni orai mūsų šalyje šiuos kenkėjus traukia lyg magnetas.

Pažintinių takų Lietuvoje TOP 10: kaip išsirinkti ir rasti? (8)

Lietuvoje turime apie pusantro šimto įvairių pažintinių takų. Iš ko rinktis yra, tačiau išsirinkti be galo sunku. Patarimais ir siūlymais, kaip pasivaikščiojimus paversti įdomesniais dalinasi projekto pamatykLietuvoje.lt vadovas Arvydas Dotas, rašoma pranešime spaudai.