Lietuvos grybų žemėlapis: vietos, iš kurių tikrai grįšite pilnomis pintinėmis

 (35)
Šilta žiema, pastaruoju metu – dažnas lietus, šiltėjančios naktys jau kuris laikas sudarė geras sąlygas dygti grybams. Tiesa, jų pasiskirstymas labai nevienodas: kai kuriuose Lietuvos kraštuose žmonės grybus neša krepšiais, o kai kur jų - visiškai nėra. Todėl DELFI paruošė Lietuvos grybų žemėlapį, kur matyti, kuriuose regionuose vasara nepašykštėjo šių miško gėrybių.
Lietuvos grybų žemėlapis
© Justina Murauskienė

Lietuvos grybų žemėlapis sudarytas remiantis grybautojų nurodyta informacija. Kai kurie grybavimo entuziastai giriasi itin gausiais laimikių krepšiais, o kiti - vis dar laukia derlingesnio laiko.

„Žemėlapis gali būti kiek subjektyvus, nes ir tuose rajonuose, kur neša glėbiais, gali būti miškų, kuriuose atitinkamų rūšių grybų visai nerasite. Arba tuose rajonuose, kur visai nėra gali būti salelės, kuriose šiek tiek yra. Pagaliau, visada esama kuklių grybautojų, kurie neskuba girtis savo pasiekimais“, – teigia mikologas Jonas Kasparavičius.

Grybautojų informacija apie grybus Lietuvos miškuose suskirstyta į tris kategorijas – grybų nėra (tuščias krepšys), grybų nedaug (mažas krepšys), grybų daug (didelis krepšys).

Lietuvos grybų žemėlapis
Lietuvos grybų žemėlapis
© Justina Murauskienė

Daugkartinis Lietuvos grybavimo čempionas Vytenis Daugudis dažniausiai grybauja Šalčininkų, Varėnos ir Trakų rajonuose. „Čia nėra itin daug grybų, randama tik voveraičių ir raudonikių. Baravykų šiek tiek buvo, bet jei buvo labai sukirmiję, – pasakojo grybautojas. – Pastaruoju metu daugiau baravykų buvo Kauno, Panevėžio, Jurbarko rajonuose.“

Pasak V.Daugudžio, šiuo metu Lietuvos miškuose daugiausiai yra voveraičių: „Labai ilgai jos buvo tik tam tikruose miškuose, bet dabar galima rasti beveik visur“.

Nors orai Lietuvoje po truputį šyla ir mažėja lietaus, kai kur grybams drėgmės dar pakanka.

Baravykai sukirmiję

Nors įvairiose Lietuvos vietose grybautojai randa kelių rūšių grybų, tačiau juos ypač liūdina sukirmiję baravykai. V.Daugudis sako, kad šiuo metu tai įprastas reiškinys: „Vasariniai grybai labai kirmija. Taip pat buvo labai šilta žiema. Miškai net skamba nuo mašalų, uodų, musių, o jie peri grybuose. Kai tik pasirodė pirmieji grybai, juos ir užpuolė. Kol nebus labai daug grybų, tol ir baravykai bus sukirmiję. Reikia pralaukti veisimosi laikotarpio, o link rudens grybai jau bus sveikesni.“

Mikologas J.Kasparavičius tvirtina, kad šiuo metu sukirmiję ne tik baravykai.

„Šiuo metu yra labai tinkamos meteorologinės sąlygos visokiems vabzdžiams, ne tik grybų kenkėjams. Atitinkamų rūšių kenkėjai spėja daugumą grybų „apdovanoti" savo kiaušinėliais dažnai dar tik dygstančius. Jeigu grybų pradės augti gausiau ir sąlygos vabzdžiams pasidarys nebe tokios palankios, tai ir sukirmijusių grybų sumažės“, – sakė J.Kasparavičius.

Baravykai
Baravykai
© Shutterstock

„Nukarūnuota" Varėna

Mikologas J.Kasparavičius pasakojo, kad grybų augimas priklauso ne vien nuo oro temperatūros ir drėgmės, o ir nuo kitų veiksnių. „Kiekvieni metai yra unikalūs, kiekvienais metais fiksuojame didesnius ar mažesnius nukrypimus, todėl ir grybų derėjimas, ypatingai vasaros eigoje, kiekvienais metais yra unikalus ir nenuspėjamas“, – informavo specialistas.

„Anksčiau žmonės kalbėdavo, kad Varėna yra Lietuvos grybų sostinė. Bet pastaruoju metu esant vėsesnėms vasaroms <...> grybai, taip pat ir baravykai, dabar „persikraustė“ į Žemaitiją, Aukštaitiją, kur drėgnesni lapuočių miškai. Varėna dabar tikrai nėra grybingiausias kraštas“, – pasakojo V.Daugudis.

Daugkartinis grybavimo čempionas mano, kad pats grybų augimas dar tik nusimato. „Grybų augimą prognozuoti yra labai sunku, grybui neįsakysi – jis dygsta kur nori ir kada nori. Viename krašte per dieną pririnkti 20 kg voveraičių būtų rekordas, o kitame krašte močiutė už tvarto gali tiek pat pririnkti. Labai priklauso nuo vietovės“, – pasakojo V.Daugudis.

Grybautojų elgesys neblogėja

Lietuvos grybavimo čempionas pasakodamas apie grybus, nepraleidžia progos aptarti ir grybautojų elgesio. Jis tvirtina, kad miško kultūra neblogėja, bet ir nesitaiso.

„Nemąsto žmonės. Tam kartui atėjau, nusigrybavau. Varto samanas, – piktinosi V.Daugudis. – Nėra padėtis tokia laukinė, kaip 1990-aisiais, kai grybai turėjo didelę vertę. Žmonės versdavo samanas, išeidavo grybauti visi kaimai. Dabar to nėra. Neseniai su žmona pirmą kartą miške sutikome žmogų, kuris absoliučiai nedraskė samanų. Ištraukta voveraitė, kaip priklauso – ta vieta užspausta. Tiesiog pasidžiaugiau.“

Grybavimas
Grybavimas
© DELFI skaitytojas

Grybautojas džiaugiasi, kad miškuose sumažėjo paliekamų plastikinių ir stiklinių tarų bei mano, kad prie to prisidėjo taromatai.

Vienas iš blogiausių dalykų, kurį pastebi V.Daugutis, yra tai, kad grybautojai į miškus eina su plastikiniais indais. „Jeigu lyja, vanduo telkšo tarp grybų, grybai mirksta. Jei saulėta, jei pateks tarp grybų nors vienas sukirmijęs grybas, kirmėlės šliauš į viršų, nes jos nekenčia plastiko, – pasakojo grybavimo čempionas. – Tai reiškia, kad kirmėlės pereis per visus grybus ir juos užkrės. Matau, žmonės grybavimui nešasi net nuo dažų išplautus kibirus...“

V.Daugudis eiti grybauti rekomenduoja tik su pintinėmis, būtina tinkamai apsirengti (ilgos bei kūną aptempiančios kelnės ir rankovės, galvos apdangalas, neperšlampama, uždara avalynė), pasirūpinti priemonėmis nuo mašalų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mūsų aplinka

Karas su kurmiais: paprasti, bet labai veiksmingi kovos būdai (60)

Kai kuriems išpuoselėtų vejų ir gėlynų savininkams pasisekė – nepageidaujamas svečias kurmis juos aplenkė ir neprikrėtė išdaigų. O štai tiems, kurių pievelėje ir darže vienas po kito iškyla kurmiarausiai, tenka ieškoti priemonių kurmiams įveikti. Tiesa, kol vieni stengiasi juos išvyti, kiti teigia, jog kur kas paprasčiau yra su kurmiais susidraugauti.

Miestuose masiškai mažėja medžių: kuo tai gali baigtis? (171)

„Dideli, brandūs, sveiki medžiai mūsų miestuose nusipelno lygiai tokios pat pagarbos ir rūpesčio kaip ir senamiesčio pastatai, kurie visokeriopai saugomi ir puoselėjami. Būtina tinkamai subalansuoti miestų augimą ir biologinės įvairovės buveines, priešingu atveju sulauksime rimtų ekologinių, socialinių, net ekonominių nuostolių“, - perspėja dendrologė, Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacijos narė Danguolė Liagienė.

Gamtininkai ragina kovoti su populiariais augalais (35)

Gamtininkai ragina kovoti su pievas, laukus, pakeles geltonais žiedais užtvindžiusiomis rykštenėmis, nes tai mūsų šaliai svetimas augalas, išstumiantis vietines rūšis. Žydinčios rykštenės pakeitė vasaros pradžioje mėlynavusius kito invazinio augalo – gausialapio lubino – žiedų kilimus.

Gandrų būriai pranašauja permainas: paukščiai kelia sparnus į šiltuosius kraštus (46)

Turbūt daugelio dėmesį atkreipė laukuose besibūriuojantys skaitlingi baltųjų gandrų būriai. Ypač sparčiai jie formavosi praeitą savaitgalį. Neretai vienoje vietoje pamatysi šimtą ar daugiau paukščių. Ornitologai žino, jog tai gandrų paskutinio pasiruošimo tolimai kelionei į pietinius kraštus ženklas.

Plinta labai nemalonūs gyviai: moteris išbandė daugybę būdų, bet niekas nepadėjo (190)

Vis daugiau žmonių skundžiasi, kad jų išpuoselėtus daržus apsėdo sparčiai besidauginantys ir neįveikiami invaziniai šliužai, dar pažįstami Arion lusitanicus vardu. Mokslininkų prognozės nedžiugina – panašu, jog vis drėgnesni ir šiltesni orai mūsų šalyje šiuos kenkėjus traukia lyg magnetas.