Į Lietuvą parlėkė daugiau kaip 40 rūšių paukščių, sodybų šeimininkams – prašymas

 (10)
Pirmieji sparnuočiai į Lietuvą sugrįžo prieš tris savaites, tačiau nemažai jų – dar tik pakeliui į namus. Ventės rago ornitologinės stoties vadovas Vytautas Jusys LRT.lt teigia, kad į Lietuvą jau parskrido daugiau kaip 40 rūšių paukščių, o paskutinieji sugrįš gegužę. Gamtininkas Selemonas Paltanavičius primena, kad būtent šiuo metu reikėtų kelti inkilus, nes vėliau jų sparnuočiams gali nė neprireikti.
Mėlynoji zylė
© L.Kodis

„Grįžta jau. Prieš tris savaites pasirodė pirmieji: gervės, pempės, vieversiai, keršuliai. Šiomis dienomis pasirodė liepsnelės, karietaitės, amaliniai strazdai, strazdai giesmininkai. Daugiau kaip 40 rūšių jau yra pasirodžiusių. Vakar skrido didžiuliai pempių būriai, apie 200 paukščių“, – skaičiuoja V. Jusys.

Ornitologo teigimu, netrukus Lietuvoje turėtų pasirodyti ir kitos strazdų rūšys, padaugėti liepsnelių: „Dar daug paukščių rūšių parskris į Lietuvą. Su kiekviena diena paukščių turėtų būti vis daugiau. Paskutiniai sugrįš apie gegužės vidurį.“

Kada į mūsų šalį sugrįš Lietuvos nacionaliniu paukščiu laikomas gandras? V. Jusys teigia girdėjęs, kad pirmieji gandrai jau pastebėti prie Elektrėnų, tačiau masiškai jie parskristi turėtų apie kovo 20–25 d., kai švenčiama gandro grįžimo diena.

Kaip teigė V. Jusys, šiemet paukščiai sugrįžo kone 10-čia dienų vėliau nei praėjusiais metais. „Keletas dienų buvo šiltų ir paukščiai sureagavo. Apskritai paukščiai reaguoja į esamą situaciją, o ne kas bus po dviejų ar trijų savaičių, jie reaguoja į orus. Pavasario pradžia buvo vėsesnė, turėjome šaltą vasarį. Praėjusiais metais ledas Kuršių mariose ištirpo sausio pabaigoje, o šiemet – tik antroje vasario pusėje“, – pastebi ornitologas.

Gamtininkas S. Paltanavičius sako, jog svarbiausia, kad žiema neužsitęsė. „Žinoma, žmonės labiau lauktų, kad staiga pratrūktų šiluma ir paukščiai masiškai sugrįžtų, bet jie vadovaujasi dienos ilgiu. Tai jiems yra svarbiausia sugrįžtant. Dabar dienos ilgumas jau daugiau kaip 11 valandų. Dalis paukščių gieda po 6 valandos ryte, kai kiti žmonės dar neatsibudę. Apskritai paukščiams sugrįžti dabar palankios sąlygos“, – tikina gamtininkas.

Pasak S. Paltanavičiaus, žmonės nepažįsta daugelio paukščių rūšių. „Jau yra sugrįžę perkūno oželiai, kurių žmonės dažniausiai nemato. Kalbant apie vandens paukščius, Žuvinte jau yra pirmųjų properšų, nors buvo beveik 35 cm storio ledas. Dabar ledas jau tirpsta ir ant jo vaikščioti negalima, bet tose properšose yra ir mažųjų dančiasnapių, ir daugelis ančių, pradėjo perėti pilkosios žąsys“, – tęsė S. Paltanavičius.

Kovo 10-ąją tradiciškai minima 40-ies paukščių diena. Nuo senovės šią dieną buvo švenčiamas paukščių parskridimas. Ši diena pavadinta taip todėl, kad apytiksliai tiek paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į kitas šalis, o pavasarį sugrįžta.

„Visos paukščių dienos yra sutapatintos su kažkokiomis žmonių šventėmis. Tai lengva paaiškinti – žinokime, kad mūsų tautiečiai ir protėviai buvo neraštingi ir ne visi išmanė kalendoriaus skaičiavimą. Tačiau šventės jiems buvo žinomos, todėl ir susiedavo viską su aiškia data ar švente. Paukščiai sugrįžta žmonėms svarbiomis dienomis“, – pažymi S. Paltanavičius.

Grįžtantiems į sodybas siūlo pasirūpinti paukščiais

Gamtininkai primena, kad reikėtų suskubti iškelti inkilus – vėliau daugeliui paukščių jų gali nė neprireikti.

„Dabar yra inkilų kėlimo metas. Jei kas dar neiškėlė, dabar bus laisvesnių dienų, visi grįš į sodybas, todėl pats metas tai padaryti. Taip pat reikėtų išvalyti inkilus, kurie kabo nuo praėjusių metų. Jei yra koks nors lizdas, reikėtų jį išmesti, sudeginti. Paukščiams jie tikrai ne padeda, o trukdo. Juose yra daug parazitų.

Nėra reikalavimo, kiek ir kur kelti, bet jei kas nors turi sodybą, inkilą gali kelti ne tik jose, bet ir netoli miško ar miške. Visai nesvarbu, kad inkilas bus ne jūsų sodyboje – paukščiams svarbu turėti kuo daugiau namų“, – LRT.lt komentavo S. Paltanavičius.

Gamtininko skaičiavimais, du trečdaliai inkilų keliami zylėms. Inkilų landa šiems paukščiams turėtų būti 3,5 cm. Varnėnų inkilų landos skersmuo turėtų būti 4,5 cm. „Kas nori iškelti inkilą pelėdoms, šiek tiek pavėlavo. Bet miške ar pavieniame medyje kur nors lauke dar galima iškelti inkilą ir šiems paukščiams, gal dar perės. Bet kai kurių pelėdų vaikai jau spėjo užaugti. Inkilą reikėtų sukalti tokį, kad tarnautų ilgai. Jei ne šiemet, tai perės jame kitąmet“, – LRT.lt kalbėjo S. Paltanavičius.

Specialistų patarimai gaminantiems ir keliantiems inkilus:

• inkilai turi būti sandarūs, jų stogeliai – iš vientisos lentos ir platesni už inkilą;

• nereikėtų inkilų daryti iš nepatvarių medžiagų – kartono ar to, kas neatsparu drėgmei. Priekinė sienelė daroma būtinai iš vientisos tvirtos lentos. Skilus sienelei, plyšyje gali įstrigti paukščių kojos, todėl sparnuočiai gali žūti;

• inkilus tenka valyti, todėl stogelis tvirtinamas 2 vinimis – viena sukalama iki galvutės, kita – iki pusės. Zylės neperi, jeigu yra sezono lizdo liekanų, nes pačios į lizdą prineša įvairių plaukų, vilnos, į kurią patenka įvairūs parazitai. Nevalyti galima tik varnėno ar žvirblio lizdų. Tą atlikti reikėtų pasibaigus sezonui, rudeniop;

• inkilų geriau nedažyti, nebent neutraliomis spalvomis – pilka ar ruda. Jokiais būdais negalima išmarginti geltonai, raudonai ar žaliai, kitomis „rėkiančiomis“ spalvomis, kurios atbaido daugelį paukščių;

• inkilai keliami tušti – paukščiai lizdus juose susuks patys. Inkilus reikėtų kabinti ne žemesniame kaip 3 metrų aukštyje. Pelėdai, jeigu įmanoma, inkilas gali būti pakabintas ir 12 metrų aukštyje. Juos kabinti reikėtų į pietų pusę – taip labiausiai priimtina paukščiams;

• tvirtinti inkilus reikėtų su kabliu, užkabinant ant šakos – taip nežalojamas medis. Blogiausias variantas, kurio tikrai neturėtų būti, inkilų rišimas viela prie medžio – laikui bėgant viela įauga į medieną, per vėtrą medis toje vietoje gali lūžti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mūsų aplinka

Miestuose masiškai mažėja medžių: kuo tai gali baigtis? (146)

„Dideli, brandūs, sveiki medžiai mūsų miestuose nusipelno lygiai tokios pat pagarbos ir rūpesčio kaip ir senamiesčio pastatai, kurie visokeriopai saugomi ir puoselėjami. Būtina tinkamai subalansuoti miestų augimą ir biologinės įvairovės buveines, priešingu atveju sulauksime rimtų ekologinių, socialinių, net ekonominių nuostolių“, - perspėja dendrologė, Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacijos narė Danguolė Liagienė.

Gamtininkai ragina kovoti su populiariais augalais (32)

Gamtininkai ragina kovoti su pievas, laukus, pakeles geltonais žiedais užtvindžiusiomis rykštenėmis, nes tai mūsų šaliai svetimas augalas, išstumiantis vietines rūšis. Žydinčios rykštenės pakeitė vasaros pradžioje mėlynavusius kito invazinio augalo – gausialapio lubino – žiedų kilimus, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.

Gandrų būriai pranašauja permainas: paukščiai kelia sparnus į šiltuosius kraštus (46)

Turbūt daugelio dėmesį atkreipė laukuose besibūriuojantys skaitlingi baltųjų gandrų būriai. Ypač sparčiai jie formavosi praeitą savaitgalį. Neretai vienoje vietoje pamatysi šimtą ar daugiau paukščių. Ornitologai žino, jog tai gandrų paskutinio pasiruošimo tolimai kelionei į pietinius kraštus ženklas, rašoma Lietuvos ornitologų draugijos pranešime spaudai.

Plinta labai nemalonūs gyviai: moteris išbandė daugybę būdų, bet niekas nepadėjo (189)

Vis daugiau žmonių skundžiasi, kad jų išpuoselėtus daržus apsėdo sparčiai besidauginantys ir neįveikiami invaziniai šliužai, dar pažįstami Arion lusitanicus vardu. Mokslininkų prognozės nedžiugina – panašu, jog vis drėgnesni ir šiltesni orai mūsų šalyje šiuos kenkėjus traukia lyg magnetas.

Pažintinių takų Lietuvoje TOP 10: kaip išsirinkti ir rasti? (8)

Lietuvoje turime apie pusantro šimto įvairių pažintinių takų. Iš ko rinktis yra, tačiau išsirinkti be galo sunku. Patarimais ir siūlymais, kaip pasivaikščiojimus paversti įdomesniais dalinasi projekto pamatykLietuvoje.lt vadovas Arvydas Dotas, rašoma pranešime spaudai.