Aukštadvario gyventojus nustebino netikėtas radinys

 (12)
Aukštadvario regioniniame parke aptiktas vienas įspūdingiausių ir rečiausių Europos vabalų – niūraspalvis auksavabalis (Osmoderma barnabita). Šio ypatingo vabalo apsaugai yra numatomos įvairios priemonės, netgi steigiamos Natura 2000 teritorijos, rašoma Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pranešime spaudai.
Aukštadvaris
© DELFI / Valdas Kopūstas

Vabalas atrodo įspūdingai: stambus (kūno ilgis iki 33 mm), tamsiai pilkos spalvos, saulėje tviskantis aukso, bronzos, smaragdo atspalviais. Vabalas įnoringas, apsigyvena tik senuose, stambiuose, drevėtuose ąžuoluose, kartais uosiuose, guobose, klevuose, liepose, juodalksniuose.

Niūraspalvis auksavabalis ropoja ąžuolo kamienu
Niūraspalvis auksavabalis ropoja ąžuolo kamienu
© Talvydas Špiliauskas

Svarbu, kad medžio kamieną apšviestų ir šildytų saulė, o kamieno viduje būtų sutrūnijusios medienos. Ten patelė sudeda kelis kiaušinėlius, iš jų 3 metus vystosi lervos, kol virsta suaugusiais vabalais.

Pasak Aukštadvario regioninio parko vyr. ekologo Talvydo Špiliausko, kol niūraspalvis auksavabalis užauga, lervos patiria daug pavojų - jas gali ,,suvalgyti“ geniai, pelės ar kiti vabzdžiai, gali žūti nulūžus medžiui. Tačiau didžiausią pavojų niūraspalvio auksavabalio populiacijai kelia senmedžių, ypač ąžuolų, kirtimas. Išsaugodami senus kietmedžius, padėsime išsaugoti šią globaliai nykstančią vabalų rūšį.

Ne taip seniai Aukštadvario regioniniame parke vyko saugomų teritorijų ekologų mokymai, kaip vykdyti Europos Bendrijai svarbios rūšies - niūraspalvio auksavabalio monitoringą, naudojant feromonines gaudykles. Susirinkę mokslininkai ir ekologai gilinosi į šio reto ir saugomo vabalo biologinius ypatumus, reikalavimus monitoringo vykdymui.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mūsų aplinka

Karas su kurmiais: paprasti, bet labai veiksmingi kovos būdai (52)

Kai kuriems išpuoselėtų vejų ir gėlynų savininkams pasisekė – nepageidaujamas svečias kurmis juos aplenkė ir neprikrėtė išdaigų. O štai tiems, kurių pievelėje ir darže vienas po kito iškyla kurmiarausiai, tenka ieškoti priemonių kurmiams įveikti. Tiesa, kol vieni stengiasi juos išvyti, kiti teigia, jog kur kas paprasčiau yra su kurmiais susidraugauti.

Miestuose masiškai mažėja medžių: kuo tai gali baigtis? (170)

„Dideli, brandūs, sveiki medžiai mūsų miestuose nusipelno lygiai tokios pat pagarbos ir rūpesčio kaip ir senamiesčio pastatai, kurie visokeriopai saugomi ir puoselėjami. Būtina tinkamai subalansuoti miestų augimą ir biologinės įvairovės buveines, priešingu atveju sulauksime rimtų ekologinių, socialinių, net ekonominių nuostolių“, - perspėja dendrologė, Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacijos narė Danguolė Liagienė.

Gamtininkai ragina kovoti su populiariais augalais (35)

Gamtininkai ragina kovoti su pievas, laukus, pakeles geltonais žiedais užtvindžiusiomis rykštenėmis, nes tai mūsų šaliai svetimas augalas, išstumiantis vietines rūšis. Žydinčios rykštenės pakeitė vasaros pradžioje mėlynavusius kito invazinio augalo – gausialapio lubino – žiedų kilimus, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.

Gandrų būriai pranašauja permainas: paukščiai kelia sparnus į šiltuosius kraštus (46)

Turbūt daugelio dėmesį atkreipė laukuose besibūriuojantys skaitlingi baltųjų gandrų būriai. Ypač sparčiai jie formavosi praeitą savaitgalį. Neretai vienoje vietoje pamatysi šimtą ar daugiau paukščių. Ornitologai žino, jog tai gandrų paskutinio pasiruošimo tolimai kelionei į pietinius kraštus ženklas, rašoma Lietuvos ornitologų draugijos pranešime spaudai.

Plinta labai nemalonūs gyviai: moteris išbandė daugybę būdų, bet niekas nepadėjo (189)

Vis daugiau žmonių skundžiasi, kad jų išpuoselėtus daržus apsėdo sparčiai besidauginantys ir neįveikiami invaziniai šliužai, dar pažįstami Arion lusitanicus vardu. Mokslininkų prognozės nedžiugina – panašu, jog vis drėgnesni ir šiltesni orai mūsų šalyje šiuos kenkėjus traukia lyg magnetas.