Kuršių marios užšalo: žvejai ant ledo jau leidžia naktis

 (41)
Aistringiausi poledinės žūklės mėgėjai jau važiuoja gaudyti stintų ant užšalusių Kuršių marių. Tačiau žvejai tikino, jog laimikis kol kas yra labai menkas, o specialistai pirmadienį ketino pastatyti ženklus, jog ant ledo lipti yra pavojinga.
Poledinė stintų žvejyba
© DELFI (V.Spurytės nuotr.)

Saugu, bet pavojinga?

Neringos savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas Raimondas Žičkus teigė, jog savaitgalį Kuršių marių ledo storis ties Nida ir Preila buvo 8 cm.

„Tačiau žvejai gręžė eketes ir matavo, jog ledo storis yra 10 cm. Tai jau tokia riba, kai lipti ant ledo yra saugu. Statysime ženklus, kad ant ledo lipti yra pavojinga. Vyrauja krituliai, todėl ledas pamažu tirpsta, gali susidaryti properšų“, – teigė R. Žičkus.

Nepaisantiems ženklų ir lipsiantiems ant ledo gresia baudos. Tačiau kol kas jokių specialių reidų tikrinti, ar ant ledo yra žvejų, neketinama rengti.

„Kai bus saugu lipti ant ledo, tai daryti draudžiančius ženklus vėl nuimsime. Tiesiog dabar orų prognozės tokios, kad galima spėti, jog ledas plonės, o ne storės. Be jei situacija keisis, atitinkamai reaguosime ir mes“, – dėstė R. Žičkus.

Jo teigimu, poledinę žūklę savaitgalį jau išbandė nemažai Nidos ir Preilos žvejų. „Tačiau žinia, kad jau galima lipti ant ledo greitai pasklinda, todėl netrukus ant Kuršių marių ledo gali būti gausu žvejų iš įvairių Lietuvos miestų. Jiems patarčiau pirmiausia pasiskambinti vietiniams žmonėms, žvejams, pasiklausti, kokia yra reali situacija. Būna, kad Vilniuje spaudžia 20 laipsnių šaltis, žmonės įsitikinę, kad ir Kuršių marios kaip reikiant užšalusios, o pas mus vyrauja nulinė temperatūra, todėl ledas yra patižęs. Todėl visada geriausia, prieš važiuojant šimtus kilometrų, pasitikrinti informaciją“, – rekomendavo pašnekovas.

Per 5 val. pagavo 20 stintų

Nidoje gyvenantis žvejys Zigmas skeptiškai vertino atitinkamos institucijos ketinimus statyti ženklus, jog ant ledo lipti pavojinga.

„Jie tik kratosi atsakomybės, pastatys tuos ženklus ir viskas. Realiai lipti ant ledo yra saugu, nes ledas tikrai storas, jau išlaiko ne tik žmones, bet ir techniką. Tiesa, kol kas saugu tik ties Preila ir Nida, o ties Pervalka ir Juodkrante dar yra pavojinga. Be to, dar siūlyčiau palaukti iki savaitgalio. Trečiadienį ir ketvirtadienį prognozuoja didelį vėją ir tokios krypties, kuri iš jūros plukdys vandenį į marias, todėl ledas gali pradėti tirpti iš apačios. Tačiau realiai marios užšalusios taip, kad ledas tvirtai atsirėmęs į krantus, todėl ir iš jūros plūstelėjęs vanduo jo kol kas neišjudins. Ledas tirpsta ne dėl teigiamos ar nulinės temperatūros, o dėl kritulių – lietaus, rūko, o tai ateinančiomis dienomis ir prognozuojama“, – aiškino Zigmas.

Jo teigimu, kol kas „liūdni popieriai ir su stintomis“. „Mačiau žvejų forumuose, jog kažkas gyrėsi, kad prie Nidos stintas traukė vieną po kitos ir pagavo 80 vienetų. Pats sekmadienį žvejojau ant ledo ties Preila. Per penkias valandas pagavau vos 20 stintų, laimikis tikrai menkas. Tačiau tik tiek smagu, kad dieną praleidi gryname ore. Sakoma, kad taip pasiilgini gyvenimą“, – juokavo pašnekovas.

Jau žvejoja ir per naktį

Paklaustas prognozių, kada stintos pradės „eiti“, žvejys Zigmas teigė, jog šiemet stebuklų tikėtis nereikia – tradiciškai didžiausio laimikio būtų galima tikėtis sausio pabaigoje.

„Prietaisai rodo, kad ties uosto vartais yra daug stintų, tačiau jos kažkodėl vis dar neužeina į marias. Tačiau stinta per dieną gali nuplaukti 14 kilometrų. Todėl jei šiandien nekimba, gali būti, kad po trijų dienų stintų jau bus daug. Vis dėlto kol kas panašu į tai, kad daugiausia stintų tie Preila ir Nida bus sausio pabaigoje“, – teigė žvejys.

Jis teigė, jog Kuršių marių ledą jau išbandė ne tik vietiniai žvejai, bet ir atvykėliai iš kitų miestų. „Vakar vakare ant ledo jau mačiau palapines, šviesas, vadinasi, yra atvykėlių, nes vietiniai žvejai per naktį palapinėse tikrai nesėdi. Tai, matyt, tie nekantriausieji, kuriems ne tiek laimikis svarbus, kiek pats procesas“, – kalbėjo Zigmas.

Paklaustas, ar verta žvejoti ant Kuršių marių ledo vykti ateinantį savaitgalį, pašnekovas teigė, jog reikėtų palaukti dar kelias dienas, pažiūrėti, kokios bus orų prognozės, kaip „eis“ stintos.

„Tačiau drįsčiau pasakyti taip, kad jei norite gero laimikio, tada dar reikėtų pakentėti ir kol kas nevažiuoti pas mus ant ledo, tačiau jei jūsų tikslas yra tik pažvejoti, tada galima atvykti“, – atvirai patarė Zigmas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Eko gyvenimo būdas

Kaip nepasiduoti peršalimui: atsakymas slypi jūsų lėkštėje (22)

Nors galime pastebėti, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis pastaruoju metu šalyje mažėja, pavojus susirgti ar net susidurti su rimtomis komplikacijomis išlieka didelis. Aiškinamės, kaip atskirti paprastą peršalimą nuo gripo ir kokių priemonių imtis pajutus pirmuosius simptomus.

Tėvų ir senelių išbandyta priemonė nuo kosulio: ar šiandien ji gali padėti pasveikti? (11)

Liaudies medicinos priemonės tampa vis populiaresnės. Peršalus žmonės dažniau renkasi žolelių arbatas, medų, imbierą ir įvairias procedūras, padėsiančias įveikti gerklės skausmą, slogą ar kosulį. Mažiau žinomas, o gal rečiau naudojamas yra gydymas garstyčių kompresais. Ką reikia žinoti apie šį metodą: kada jis padės, o kada gali dar labiau pakenkti?

Senas, bet ne itin malonus gydymosi būdas: ką iš tiesų jis gali? (36)

Jei tradicinė medicina neduoda lauktų rezultatų, kartais imamasi alternatyvių gydymo būdų. Populiarėja žolelių preparatai, arbatos, o kai kurie griebiasi ir kadaise mūsų senolių naudotų gydymo būdų. Vienas jų – gydymas dėlėmis. Ar šių kirmėlių „terapija“ tikrai galima išgydyti visas ligas?

Kraustantis į tokį namą reikia labai daug drąsos (87)

Gyvenimas arčiau gamtos – taip įsikūrimą šiaudiniame name dažniausiai apibūdina jų gyventojai. Vis dėlto toks statybos būdas daugeliui vis dar atrodo nepažįstamas, nesuprantamas ar net rizikingas. Šiaudinių namų gyventojai plačiai atveria duris ir parodo už jų slypinčią realybę, o statytojai įvardina sunkumus, su kuriais galima susidurti neįprasto namo statybų metu.

Vieni ją smerkia, kiti – praktikuoja: ši gydymo priemonė gali ir nunuodyti (47)

Alternatyvius gydymosi būdus praktikuojame kiekvieną dieną: geriame žolelių arbatas, garinamės pirtyse, skaudančią gerklę skalaujame sūriu vandeniu. Tačiau mūsų protėviai žinojo kur kas daugiau priemonių, kaip ligas vyti šalin ir išlikti sveikiems. Vienas keisčiausių ir šiais laikais stebinantis – rupūžių antpilas. DELFI domisi, ką apie tai mano specialistai.